Jei susergame ir ima kilti temperatūra, suprantame, kad taip ir turi būti, organizmas kovoja su virusu ar bakterija. Tačiau jei savijauta siaubinga, o temperatūra nė kiek nekyla, arba, dar keisčiau - ima kristi?
Nors temperatūra dažnai siejama su infekcija ar kūno liga, mokslininkai vis dažniau atskleidžia, kad kūno temperatūra atspindi ne tik fizinę, bet ir nervinę būklę. Pažvelkime, kaip jūsų kūno šilumos svyravimai susiję su emocijomis, stresu ir psichologine savijauta, bei kaip galite atpažinti ir valdyti šiuos signalus.
Kūno Temperatūra: Kas Yra Normalu?
Daug dešimčių buvo manoma, kad žmogaus normali kūno temperatūra yra apie 37°C. Tačiau paskutinieji moksliniai tyrimai atskleidė, kad vidutinė normali yra 36,8°C ir svyruoja nuo 36,2°C iki 37,5°C.
Svarbu! Reikėtų nepamiršti, kad ji priklauso nuo to, kokiu būdu matuojame: pažastyje, burnoje ar išeinamojoje angoje rodmenys gali skirtis.
Matuojant temperatūrą burnoje, ji paprastai būna 0,5 °C mažesnė nei matuojant tiesiojoje žarnoje ir 0,5°C didesnė nei matuojant pažastyje. Kadangi pas mus įprasta temperatūrą matuoti pažastyje, toliau apie tokiu būdu išmatuotą ir kalbėsime.
Karščiavimo Laipsniai
- Nedidelis karščiavimas (37-38 °C)
- Vidutinis (38-39 °C)
- Didelis (39-40 °C)
- Itin didelis (daugiau kaip 40 °C)
Vaistininkė R. Truncė sako pastebinti, kad pasitaiko žmonių, kurie esant ne „įprastai“ 36,6 °C temperatūrai sunerimsta ir jau ieško ligos, net jei jaučiasi gerai. Natūralu, nes daugelis, kai jaučiamės gerai, nesimatuojame temperatūros, dažniausiai tai darome jausdami kažkokius negalavimus. Norint sužinoti savo tikrąją kūno temperatūrą, ją reikėtų matuoti neturint jokių negalavimų bent 3-5 kartus per dieną 2 savaites.
Kaip Veikia Kūno Temperatūros Reguliavimas
Kūno temperatūrą reguliuoja labai sudėtingas mechanizmas, daugiausia kontroliuojamas hipotalamo - nedidelės smegenų srities, veikiančios kaip termostatas. Hipotalamas reaguoja į įvairius signalus - tiek vidinius, tiek iš aplinkos - ir atitinkamai keičia šilumos gamybą bei išsiskyrimą.
Kai organizmas patiria stresą arba stiprias emocijas, įsijungia vadinamoji „kova arba bėk“ reakcija, kuri turi tiesioginį poveikį kūno temperatūrai.
Simpatinė Nervų Sistema ir Stresas
Stresinėmis akimirkomis simpatinė nervų sistema išskiria adrenaliną ir kitas stresines medžiagas, kurios didina širdies ritmą, skatina kraujotaką ir šilumos gamybą. Dėl to kai kuriose kūno vietose (pvz., veide, krūtinėje) galite pajusti staigų karštį ar net paraudimą.
Tuo pačiu metu kitose kūno dalyse, kaip galūnėse, gali pasireikšti šaltis, nes organizmas koncentruoja kraują ten, kur jo labiausiai reikia, mažindamas mažiau svarbių vietų aprūpinimą krauju.
Ar Kūno Temperatūra Gali Iš Tikrųjų Parodyti Nervinę Būklę?
Moksliniai tyrimai rodo, kad fiziologiniai temperatūros pokyčiai neretai signalizuoja apie psichologinę būseną. Pavyzdžiui, kai jaučiate nerimą, susijaudinimą ar paniką, jūsų oda gali pradėti kaisti dėl suaktyvėjusios simpatinės nervų sistemos. Kiti žmonės nervindamiesi, atvirkščiai, jaučia šaltį ar šlapiuoja rankas, o tai susiję su kraujotakos pertvarkymu stresinėse situacijose.
Temperatūros Pokyčiai Esant Emocijoms
- Pyktis: Mokslininkai nustatė, kad pyktis ypač greitai kelia veido temperatūrą, nes didėja kraujo pritekėjimas į galvą.
- Baimė ir nerimas: Stiprus išgąstis arba ilgalaikis nerimas dažnai sukelia šaltį galūnėse, nes kraujas juda svarbiausiems organams, o rankos ar kojos šąla.
- Liūdesys: Gali sumažėti bendra kūno temperatūra, bet oda dažnai pasidaro vėsi.
- Džiaugsmas: Linksma emocinė būsena dažnai šildo visą kūną, nes skatinama kraujotaka ir endorfinų išsiskyrimas.
Psichogeninis Karščiavimas
Psichinė trauma, stiprus išgyvenimas ar net lengvas jaudulys gali sukelti vadinamąjį psichogeninį karščiavimą. Įdomu tai, kad sugebėjimas karščiuoti priklauso nuo gyvūnų centrinės nervų sistemos išsivystymo. Ši reakcija būdinga tik žmogui ir šiltakraujams gyvūnams. Tad tikrai visi veiksniai, veikiantys nervų sistemą, veikia ir temperatūrą. Stresas - vienas iš jų.
Jei tikėtina, kad temperatūrą sukėlė būtent stresas, gydytoja pataria tiesiog kokybiškai pailsėti: rekomenduojama išgerti šiltų skysčių, pavalgyti, atsipalaiduoti, išsimiegoti ir tikėtina, kad kitą dieną savijauta bus geresnė, o temperatūra normali.
Kada Kreiptis Dėl Nerimą Keliančios Temperatūros?
Nors daugeliu atvejų kūno temperatūros pokyčiai susiję tik su laikina nervine įtampa, kartais jie gali būti rimtesnių sveikatos problemų požymis. Jeigu dažnai kyla karščiavimas arba temperatūra krenta žemiau normos be aiškios priežasties, kartu atsiranda kiti simptomai (pvz., dusulys, širdies ritmo sutrikimai, alpimas), būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip Sumažinti Nervinį Poveikį Kūno Temperatūrai?
Geros žinios - dauguma streso sukeltų temperatūros pokyčių yra laikini ir praeina nusiraminus. Yra keletas būdų, kurie padeda stabilizuoti savijautą ir kūno šilumos pojūtį:
- Kvėpavimo pratimai: Lėtas, gilus kvėpavimas suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda sumažinti širdies ritmą ir normalizuoja temperatūrą.
- Trumpas pasivaikščiojimas: Fizinis aktyvumas ne tik atitraukia dėmesį nuo nerimo, bet ir subalansuoja šilumos gamybą organizme.
- Šilto ar vėsaus vandens terapija: Jei šąla rankos, sušildykite jas po šiltu vandeniu; jei kaista veidas, atgaivinkite trupučiu vėsaus vandens.
- Progresyvioji raumenų relaksacija: Sąmoningas raumenų įtempimas ir atpalaidavimas sumažina streso poveikį nervų sistemai.
Ką Daryti, Kai Temperatūra Nukrenta Dėl Streso?
Kai kuriems žmonėms atstatyti normalią kūno temperatūrą gali padėti streso vengimas, mitybos pakoregavimas, mankšta ir geras miegas. Jeigu kūno temperatūra nukrito dėl šalto oro, ją pakelti galima palaipsniui šildant kūną, dedant šiltus kompresus, girdant šiltais, saldžiais gėrimais, švelniai masažuojant nušalusias vietas.
Šaltuoju metu rekomenduojama daugiau valgyti šilto maisto (sriubų, troškinių, arbatų) - tai padės išvengti sušalimo ir staigaus kūno temperatūros kritimo. Maistą galima šaltuoju metų laiku gardinti šildančiais prieskoniais - cinamonu, gvazdikėliais, imbieru, ciberžole, česnaku ir Kajeno paprikomis.
Taip pat svarbu atitinkami rengtis. Tačiau to užtenka ne visiems. Neretai prireikia vaistų ir specialaus gydymo.
Kaip Koreguoti Elgesį Streso Metu?
- Venkite aštrių temų. Jei jaučiate, kad temperatūra kyla, sąmoningai nutraukite ginčą.
- Leiskite sau pasakyti „Ne!“.
- Koreguokite privalomų atlikti darbų sąrašą.
- Kontroliuokite aplinką, įvykius, mintis. Neskaitykite komentarų! Jei labai jautriai reaguojate į pasaulyje vykstančius įvykius, nežiūrėkite televizoriaus!
Maisto Produktai, Raminantys Nervus
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus.
Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui.
Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys.
Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Įtaka Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų.
Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus.
Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus.
Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu.
Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi.
Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas.
Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus).
Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.