Ar Reikia Vaiko Leidimo Perkant Būstą: Esminiai Aspektai ir Pokyčiai

Parduodant būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, būtina atsižvelgti į jų teises ir interesus. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įstatymai, o nuo 2023 metų įsigaliojo svarbūs pokyčiai, supaprastinantys procedūrą, tačiau išlaikantys vaiko teisių apsaugą.

Vaiko teisių apsauga yra prioritetas visuose sprendimuose, susijusiuose su šeimos turtu. Sužinokite, kaip užtikrinti, kad vaiko interesai būtų apsaugoti nekilnojamojo turto sandoriuose.

Teismo Leidimo Panaikinimas ir Notaro Vaidmuo

Svarbūs pokyčiai įvyko 2023 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, numatanti, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikia. Iki tol, norint parduoti nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, reikėjo gauti teismo leidimą. Nuo 2023 m. šią funkciją atlieka notarai.

Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Taigi teismo leidimo, norint įkeisti turtą, nebereikės, o šią funkciją atliks notaras.

Teismai šio pakeitimo siekė daugiau nei dešimt metų. Kontrolė parduodant turtą, kuris yra vienintelis šeimos su nepilnamečiais vaikais, išlieka. Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.

Už notaro atliksimus notarinius veiksmus bus imamas notarinis atlyginimas. Pavyzdžiui, NT sandorio, jei perleidžiamas šeimos ar nepilnamečio vaiko turtas, tvirtinimas pas notarą gali papildomai kainuoti nuo 20 iki 250 eurų priklausomai nuo turto vertės, kadangi notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Todėl teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės, nes šią funkciją atliks notaras.

Vaiko Teisės ir Interesai

Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, kuris yra įtvirtintas tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. Tai reiškia, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia yra nepilnamečio vaiko interesai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą. Pagrindinis faktorius išlieka, kad nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Svarbu užtikrinti, kad vaiko teisės būtų apsaugotos visuose nekilnojamojo turto sandoriuose.

Tėvų Teisės ir Pareigos Tvarkant Vaiko Turtą

Nepilnametis vaikas, nors ir yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, tai yra, visas turimas su turtu susijusias teises ir pareigas įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą arba jų sutikimu.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

Tėvams yra leidžiama tvarkyti vaikui priklausantį turtą uzufrukto teise, priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl jo vaikas negali to daryti pats. O tėvų uzufrukto teisė, anot teisininkės, negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma.

Vis tik, anot A. Kovalevskio, tam tikrais atvejais tėvai, disponuodami nepilnamečio turtu, privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Be jo, L. Paulavičienės teigimu, tėvai neturi teisės:

• Perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį.
• Savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
• Sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 m. terminui.
• Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą (neteisminis ginčo sprendimas).
• Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį (2024 m. tai yra 3696 eurai).
• Investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (2024 m. tai yra 9240 eurų).

A. Kovalevskis dar pridūrė, kad tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti vaikų turto savo nuosavybėn. Jis išskyrė, kad teisės tvarkyti savo vaiko turtą tėvai neturi ir šiais išimtiniais atvejais:

• Kai tas turtas įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas.
• Kai turtas yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams.
• Kai turtas vaikui buvo dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tas turtas nebus tvarkomas jo tėvų (jam nebus nustatomas uzufruktas).

Jei norite parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku, ar keliais, pasiruoškite papildomai biurokratijos porcijai. Reikės dar dokumentų ir tam tikrų procedūrų. Teismui svarbu užtikrinti ir įrodyti, kad jūsų vaikas ar vaikai turi, kur gyventi viso būsto pardavimo proceso metu ir po jo.

Pirmas darbas, kurį turite padaryti - priregistruoti vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute. Kai priregistruojate, būtinai paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai. Per tą laiką, kol tvarkote vaiko registravimo klausimus, su būsimaisiais savo būsto pirkėjais sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.

Jei tuo pačiu metu ketinate patys pirkti kitą būstą, bendraujate su bankais dėl paskolos, problemų neturėtų kilti. Tai nemažai dokumentų, žinoma ne visų jų gali prireikti, atsižvelgiama pagal individualia situaciją, bet vistiek surinkimui reikia laiko, tad planuokite bent savaitę dokumentų surinkimui.

Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas. Kai gaunate teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru.

Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.

Vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti ne tik tėvai. Ir įvardijo, kad tai gali būti įtėviai ar kiti globėjai, tam tikrais atvejais - ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Pvz., jeigu tėvai (ar vienas iš jų) netinkamai tvarko savo vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Tada teismas gali skirti kitą asmenį vaiko turto administratoriumi.

Taigi, vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas, todėl vaikai už tėvų prievoles (pvz., skolas) neatsako: negali būti išieškoma nei iš nepilnamečių turto, nei iš pajamų ar produkcijos, gaunamos naudojant vaiko turtą.

Palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. O tam, kad taip nenutiktų, palikimą reikia priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą. Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu - į kitą jo turtą išieškojimai nėra nukreipiami. Tad priimant palikimą reikia atkreipti dėmesį, ar skolos neviršys paveldėto turto vertės ir ar palikimą verta priimti.

Remdamasi Lietuvos teismų nutartimis ji paminėjo, kad, deja, tik nedaugelis pareiškėjų, priimdami palikimą nepilnamečio vardu, prašo apyrašo.

Praktiniai Patarimai ir Pavyzdžiai Parduodant Butą su Vaikais

• Pirmiausia, susipažinkite su įstatymais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą.
• Teismo leidimas: Teismo leidimas parduoti butą (namą) reikalingas tik tuo atveju, jei šeima augina nepilnametį vaiką (vaikus) ir būstas, kurį norima parduoti, yra vienintelis šeimos turimas turtas.
• Šeimos turtas: Jei šeima nuosavybės teise turi kelis būstus, šeimos turtu pripažįstamas tas, kuriame šeima iš tikrųjų gyvena.
• Vaiko registracija: Pirmas darbas, kurį turite padaryti - priregistruoti vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika

Balandžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyrius išaiškino, kad tais atvejais, kai teisė naudoti ir tvarkyti visą nepilnamečių vaikų paveldėtą turtą priklauso testamento vykdytojui, konkrečiai neapibrėžiant tokio naudojimo ir tvarkymo teisės turinio (apimties), vaiko tėvai neturi teisės šio turto tvarkyti uzufrukto teise. Tokiu atveju tarp testamento vykdytojo ir vaikų susiklosčiusiems santykiams pagal analogiją mutatis mutandis taikomos teisės normos, reglamentuojančios tėvų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise (CK 3.185-3.191 straipsniai).

Sprendžiant, ar toks namo naudojimas bendriems šeimos poreikiams tenkinti nepažeidžia I. S. ir J. G. S. interesų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytinos: 1) ar namo parametrai - vieta, dydis, suplanavimas ir kt. atitinka vaikų interesus (pvz., ar, atsižvelgiant į individualius I. S. ir J. G. S. poreikius, jiems nereikėtų gyventi kitoje vietoje); 2) ar namas yra tinkamas konkrečiai šeimai; 3) ar vaikų interesai nepažeidžiami šeimai priimant „vidinius“ sprendimus dėl namo naudojimo tvarkos (pvz., ar I. S. ir J. G. S. skiriama pakankamai vietos name, atsižvelgiant į šeimos sudėtį); 4) ar vaikų paveldėto turto pakanka jų prievolėms, susijusioms su paveldėtu turtu, įvykdyti (pvz., ar mokesčiams ir įmokoms, susijusiems su paveldėtu namu, užtenka I. S. ir J. G.

Kitoje nutartyje LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad LAT, formuodamas teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatavo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pagal savo prigimtį yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, kad rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, nes rentos gavėjas tampa priklausomas nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo.

Taigi išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos gavėjas išreiškia pasitikėjimą konkrečiu asmeniu, sutikdamas būti jo prižiūrimas, šiam teikiant atitinkama forma išlaikymą natūra, ir perduodamas rentos mokėtojui nuosavybės teisę į savo nekilnojamąjį turtą. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi negali būti įpareigotas teikti išlaikymą, t. y. priežiūrą, gyvenamąją vietą, maitinimą ir t. t., rentos mokėtojo sutuoktinis, kuris įstatyme nustatyta forma nėra išreiškęs savo valios atlikti tokius veiksmus rentos gavėjui, o šis savo ruožtu nėra išreiškęs pasitikėjimo rentos mokėtojo sutuoktiniu ir gali nepageidauti būti nuo jo priklausomas (nuolat prižiūrimas, esant reikalui, maitinamas, slaugomas ir pan.).

Aplinkybė, jog rentos gavėjas sudaro sutartį su vienu iš sutuoktinių, antrajam neišreiškus valios prisiimti iš šio sandorio kylančių teisių ir pareigų, teikia pagrindą daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu rentos gavėjo perduotas kitai šios sutarties šaliai - rentos mokėtojui nekilnojamasis daiktas tampa asmenine rentos mokėtojo nuosavybe net ir tuo atveju, kai išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaroma ir daiktas perduodamas santuokos metu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad 2002 m. balandžio 30 d. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos mokėtoja, atsakovė, nekilnojamąjį turtą - butą įgijo bendrosios nuosavybės teise, kadangi ji nedirbo ir neturėjo materialinių galimybių išlaikyti rentos gavėjo. Šį savo teiginį ieškovas taip pat grindė aplinkybe, jog parduodant šį butą 2002 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkte yra įrašyta, kad parduodamas turtas yra bendroji jungtinė pardavėjų nuosavybė.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutiko, kad nagrinėjamu atveju galėjo susiklostyti tokia situacija, kai vieno sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas tampa bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau tokiu atveju šios aplinkybės bei juridiniai faktai turi būti įrodyti ir teismų konstatuoti.

Rentos mokėtojas gali perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į perduotą jam mainais už išlaikymą iki gyvos galvos nekilnojamąjį daiktą tik turėdamas išankstinį rašytinį rentos gavėjo sutikimą. Toks rašytinis sutikimas turi būti patvirtintas notaro (CK 6.463 straipsnio 1 dalis). Teismai nenustatė, kad rentos gavėjas - atsakovės senelis buvo davęs notaro patvirtintą sutikimą rentos mokėtojai - atsakovei perleisti dalį teisių į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu perleistą nekilnojamąjį daiktą ieškovui, kaip nustatyta CK 6.463 straipsnio 1 dalyje. Toks sutikimas galėjo būti duotas iki parduodant butą pirkėjui J. Be to, teismai, spręsdami buto pardavimo klausimą, nenagrinėjo rentos gavėjo suteikto sutikimo dėl buto pardavimo turinio.

Byloje buvo vadovautasi tik buto pirkimo-pardavimo sutarties nuostata, kurioje nurodyta, kad butui parduoti yra gautas rentos gavėjo N.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

• Ar reikia teismo leidimo parduodant butą su nepilnamečiais vaikais? Nuo 2023 m. sausio 1 d. teismo leidimo nebereikia, tačiau reikalingas notaro sutikimas, jei tai vienintelis šeimos būstas.
• Kiek kainuoja notaro paslaugos tvirtinant NT sandorį su nepilnamečiais? Papildomai gali kainuoti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo turto vertės.
• Kas atstovauja vaikui, jei tėvai netinkamai tvarko jo turtą? Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras gali kreiptis į teismą dėl tėvų nušalinimo nuo turto tvarkymo.

Lentelė: Esminiai Pokyčiai Parduodant Būstą su Nepilnamečiais Vaikais

Klausimas: Anyta norėtų padovanoti savo butą savo penkiolikmetei anūkei. Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausančio turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama.

Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė.

tags: #ar #reikia #vaiko #leidimo #perkant #busta