Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams. Tokiais atvejais, kai tarp bendraturčių kyla nesutarimų dėl turto valdymo, naudojimo ar disponavimo, vienas iš galimų sprendimo būdų yra turto atidalijimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra turto atidalijimas, kokios yra jo sąlygos ir kaip šis procesas vyksta Lietuvoje.
Kas Yra Turto Atidalijimas?
Turto atidalijimas - tai turto atskyrimas iš bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės. Civilinis kodeksas numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Nuosavybės teisių tokiu būdu įgyvendinimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais.
Praktikoje daugeliui nežinant apie tokią galimybę, įprastai tiesiog siekiama nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarką. Kaip jau minėta, pastarasis būdas gali sureguliuoti ginčus trumpuoju periodu, tačiau pagrindas konfliktams ateityje išlieka - bendraturčiai vis tiek lieka priklausomi vienas nuo kito valdant turtą.
Tuto atidaljimas, turto atskyrimas iš bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės. Kiekvienas bendraturtis (ar jo kreditorius, siekiantis iš atidalytos dalies išieškoti bendraturčio skolą) gali reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kitų bendraturčių sutikimas nebūtinas, jie privalo sutarti tik dėl turto atidalijimo būdo. Nesusitarus pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas gali būti atidalijamas natūra iš esmės nepakeičiant jo paskirties (jis turi būti dalus) arba vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, t. p.
Turtas, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti padalytas jų sutarimu arba teismo sprendimu susituokusiems, santuoką nutraukusiems, pradėjusiems gyventi skyrium, t. p. turto atidalijimas gali būti nustatytas vedybų sutartyje (prieš ar po santuokos sudarymo).
Daroma prielaida, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nukrypti nuo šio principo galima tik įstatymo numatytais atvejais (pvz., atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį). Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, t. p.
Konfliktuojantiems bendraturčiams patiems nusistatyti minėtą naudojimosi turtu tvarką yra sudėtinga, todėl ginčai dažnai persikelia į teismą, kuriame situacija nebūtinai yra išsprendžiama.
Pavyzdžiui, kai norima atlikti bendrai naudojamo turto pagerinimus ar perleisti jį, būtina bendraturčių išreikšta valia, t. y. bendraturčiai iš dalies išlieka priklausomi vienas nuo kito net ir nustačius naudojimosi turtu tvarką. „Visgi egzistuoja kitas teisinis įrankis, dažnu atveju galintis padėti galutinai pašalinti ginčų tarp bendraturčių kilimo priežastis, kuris praktikoje naudojamas ne taip ir dažnai“, - teigia E. Čepas. Civilinis kodeksas numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus.
Nuosavybės teisių tokiu būdu įgyvendinimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais. Paprastai tariant, atidalijimo atveju nebandoma nustatyti bendraturčiams naudojimosi turtu tvarkos, o tikslas yra visiškai atskirti konfliktuojančių asmenų nuosavybės teises ir palikti turtą valdyti vienam ar keliems bendraturčiams.
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti atidalytas, užtikrinant visų bendraturčių teisėtų interesų apsaugą?
E. Čepo nuomone, jau esant konfliktui, susitarti tarpusavyje dėl atidalijimo būdo nepavyks, todėl išeitis viena - kreiptis į teismą. CK nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra. Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais - padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.
Turto Atidalijimo Būdai
Yra du pagrindiniai turto atidalijimo būdai:
- Atidalijimas natūra: Kiekvienas bendraturtis atsiskiria jam priklausančią turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų.
- Kompensacija pinigais: Vienam ar keliems bendraturčiams išmokama piniginė kompensacija už jų dalį turte.
Atidalijimas Natūra
Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus prioritetas yra teikiamas turto atidalijimui natūra, t. y. kiekvienas atsiskiria jam priklausančia turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys.
Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama. Tačiau natūra atskirti turtą ne visada yra realiai įmanoma, pavyzdžiui dėl nedidelės jo dalies, ar dėl to, kad bendrai valdomas turtas, kaip visuma, gali būti naudingiau panaudojamas.
Kompensacija Pinigais
Negalint atskirti turto natūra, sprendžiama dėl turto atidalijimo vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją pinigais. Tokiam turto atidalijimo būdui būtinos šios sąlygos:
- Išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
- Faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz. kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus).
Sprendžiant dėl turto atidalijimo natūra, vienam iš bendraturčių perduodant valdyti visą turtą, o kitam sumokant kompensaciją pinigais, esminis momentas yra tai, būtent kuriam bendraturčiui gali atitekti turtas, o kuriam sumokama kompensacija. Vadovaujantis teismų suformuota praktika, kompensacija galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui.
Padarius išvadą, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą tikslingiau perduoti vienam ar keliams bendraturčiams, taip pat turi būti nuspręsta kokia piniginė kompensacija išmokėtina bendraturčiams, iš kurių atidalijama jiems priklausanti turto dalis, t. y. paprastai tariant, kurie netenka teisių į turtą. Teismų praktikoje nurodoma, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
Esminiai Aspektai Atidalijant Turtą
Apibendrinant, turto atidalijimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus kiekvienos situacijos aplinkybių įvertinimo, siekiant užtikrinti teisingą ir proporcingą bendraturčių interesų pusiausvyrą.
Svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Bendraturčių sutarimas: Valdymas, naudojimasis ir disponavimas turtu turi vykti bendraturčių sutarimu.
- Teisė į atidalijimą: Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti savo dalį iš bendrosios nuosavybės.
- Susitarimo siekimas: Bendraturčiai turi siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo, bendradarbiaujant ir derinant interesus.
- Teismo įvertinimas: Jei nesutariama dėl atidalijimo būdo, teismas įvertina kiekvieno iš bendraturčių interesus, remdamasis proporcingumo ir teisingos pusiausvyros principais.
- Įrodymo pareiga: Atidalijimo siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas būdas yra priimtiniausias ir nepažeis kitų bendraturčių teisių.
Pagrindiniai skirtumai tarp naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės:
| Būdas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Naudojimosi tvarkos nustatymas | Bendraturčiai susitaria dėl naudojimosi turtu tvarkos, atsižvelgiant į jų dalis nuosavybėje. | Paprastesnis būdas, nereikalaujantis atidalijimo. | Bendrosios dalinės nuosavybės santykiai išlieka, gali kilti ginčų ateityje. |
| Turto atidalijimas natūra | Daiktas padalijamas natūra, kiek įmanoma be žalos jo paskirčiai. | Užtikrina maksimalų nuosavybės teisių įgyvendinimą. | Ne visada įmanomas dėl turto specifikos ar teisės aktų reikalavimų. |
| Kompensacijos priteisimas | Vienas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais iš kito, kuris perima visą turtą. | Galimas, kai atidalijimas natūra neįmanomas. | Reikalauja teisingos kompensacijos nustatymo, gali būti ginčų dėl vertės. |
Apibendrindamas advokatas pažymi, kad esant situacijai, kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai nesutaria dėl tokio turto valdymo aplinkybių, naudojimosi tvarkos turtu nustatymas įprastai galutinai neišsprendžia konfliktinių situacijų, kurios linkusios vis kartotis.
„Tuo tarpu atidalijus turtą, bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis“, - sako E. Čepas. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, t. y. nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po atidalijimo tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, o tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.
„Svarbus aspektas taikant tokį teisinį instrumentą yra tai, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, t. y. vien tik asmens nenoras dėl turto atidalijimo nereiškia, kad turtas nebus atidalytas“, - pažymi AVOCAD advokatas. Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių - įgyvendinimą.
⚖️ Nuosavybės teisės įgyvendinimas priklauso nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims kartu t. y. ⚖️ Mūsų teisės specialistai specializuojasi nuosavybės teisių gynimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ginčuose. Dažnai tokie ginčai baigiami taikos sutartimi. 👉 Norite pasidalyti turtą?
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys (CK. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Taigi kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. CK 4.81 str. 1 d. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 str. 2 d.). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis.
Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką.
Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str. Teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atidalijami gali būti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.
Nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.
Nepagrįsto atidalijimo rizikos
Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas atidalijimo teisės absoliutumas, kuris reiškia, kad asmeniui, norinčiam atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia. Iš bendraturčio nereikalaujama nei nurodyti, nei įrodyti savo noro atsidalinti priežasčių (bendraturčių ginčo arkitų motyvų). Be to, prioritetas yra teikiamas daikto padalijimui natūra. Vis dėlto šis principas neretai sukelia klaidingą supratimą apie atsidalijimo teisės įgyvendinimą.
Esminis atidalijimo ginčo objektas paprastai būna būdas, kuriuo atsidalijama, o tokio ginčo sėkmę lemia tinkamas pasirengimas: įrodymų surinkimas, dokumentacijos sutvarkymas, atidalijimo techninių ir teisinių sąlygų atitiktis. Pagal teismų praktikoje formuojamą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent atidalijimo prašantis bendraturtis privalo įrodyti, jog jo pasiūlytas būdas atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Paprastai tariant, nepakanka vien tik norėti atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atsidalijimo natūra sudėtingumas
Atsidalijimas natūra reiškia, kad sukuriami keli nauji nekilnojamojo turto objektai. Dėl to atsidalijimo prašančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad po atsidalijimo suformuoti nauji objektai tiek fiziškai, tiek teisiškai galės egzistuoti kaip atskiri savarankiški daiktai ir būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vadinasi, nepakanka vien parengti norus atspindinčią sklypo schemą - būtina atsižvelgti į konkretaus turto (sklypo ar statinio) paskirtį, teritorijų planavimo reikalavimus ir kitus teisės aktus.
Priklausomai nuo nuosavybės objekto specifikos, gali būti privalu parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba atlikti teritorijų planavimo procedūras. Būtent tokių procedūrų metu įvertinama, ar egzistuoja techninės galimybės suformuoti atskirus nekilnojamuosius turto objektus. Jei bendraturčiai sutaria dėl projekto sprendinių, teisminio ginčo gali ir neprireikti. Tačiau jei nepavyksta gauti visų bendraturčių pritarimo, teismo procesas tampa neišvengiamas.
Statinio atidalijimas dar sudėtingesnis
Kai kalbama apie statinių atidalijimą, iššūkių kyla dar daugiau. Pavyzdžiui, norint vienbutį skaidyti į kelias mažesnes patalpas, gali prireikti pakeisti viso statinio paskirtį į daugiabutį. Tokie pakeitimai gali neatitikti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, naudojimo būdo. Taigi bendraturtis, norintis tokio atidalijimo, privalo ir tai įvertinti, o prireikus - inicijuoti statinio paskirties keitimo procedūras.
Net ir tinkamai pagrindus atidalijimo būdo teisines bei technines galimybes, teismas vertina, ar siūlomas būdas atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ar nedaro neproporcingos žalos atidalijamam daiktui, ar nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų.
Atidalijimas natūra reikalauja ne tik tinkamo pasirengimo, bet ir nemažų išlaidų (projektų rengimas, ekspertinės išvados, teisiniai procesai). Tad, prieš renkantis šį kelią, verta pasverti, ar pigesnis ir paprastesnis sprendimas nebūtų vienos iš bendraturčių dalių perleidimas už nustatytą kompensaciją. Tokiu atveju paprasčiau ir greičiau išsprendžiami praktiniai klausimai, išvengiama ilgo teismo proceso.