Turto Areštas Lietuvoje: Teisiniai Aspektai ir Praktiniai Patarimai

Turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Tačiau šis procesas apipintas įvairiais teisiniais niuansais, kurie svarbūs tiek skolininkams, tiek išieškotojams. Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto procesą, galimybes parduoti areštuotą turtą ir sutuoktinių atsakomybę už skolas.

Nuotrauka iliustracinė. Šaltinis: Verslo žinios

Kada Antstolis Gali Areštuoti Turtą?

Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.

Jei turtas nekilnojamasis, skola turi būti 7 tūkst. Lt. 7 tūkst. riba nustatyta turto pardavimui iš varžytynių (turint omenyje, kad NT yra vienintelė gyv. vieta), o ne turto areštui. T.y. jei skolai padengti užtektų pvz. automobilio, antstolis pažeistų teisės aktų nuostatas, jei areštuotų pvz. automobilį ir butą.

Turto Arešto Akto Turinys ir Reikalavimai

Teismo antstolis aprašo skolininko turto tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui.

Turto arešto akte turi būti nurodyta:

• Kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, kodas (jei daiktas registruojamas turto registre).
• Daikto skiriamieji požymiai (svoris, metražas, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti).
• Kiekvieno daikto skyrium vertė ir viso areštuojamo turto vertė.

Jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys. Turto arešto aktą pasirašo teismo antstolis, o turto apyrašą - teismo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja turtą aprašant.

Turto arešto aktas ir turto apyrašas įteikiami skolininkui pasirašytinai. Turto arešto aktas ir turto apyrašas nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Arestuoto Turto Pardavimas

Parduoti areštuotą turtą galima tik tada, kai grąžinamos skolos arba gaunamas antstolio leidimas parduoti. Areštuoto turto pardavimas iki varžytinių yra gana komplikuotas. Potencialų pirkėją turėsite informuoti apie esantį areštą, o tai daugelį žmonių gąsdina. Taip pat pirkėją turėsite užtikrinti, kad jis nepraras savų pinigų padengdamas jūsų įsiskolinimą antstoliui.

Galimi žingsniai parduodant areštuotą turtą:

1. Padengti skolą arba rasti pirkėją, kuris sutiktų padengti Jūsų skolą pirkimo metu.
2. Kreiptis į antstolį, kad jis išduotų leidimą turto pardavimui su sąlyga, kad pardavimo dieną įsiskolinimas bus apmokėtas.

Su šia pažyma jūs turite kreiptis į notarą, o pirkėjas pardavimo dieną turės pervesti jūsų įsiskolinimą į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Po apmokėjimo antstolis areštą išregistruos.

Svarbu: Norint parduoti suvaržytą turtą teks užtrukti ilgiau, nes būtina: grąžinti esamas skolas (arba rasti pirkėją, kuris sutiks tai už jus padaryti pirkimo metu); gauti antstolio leidimą pardavimui; gauti kreditoriaus (banko) leidimą parduoti įkeistą turtą.

Kad jūsų NT įkeistas arba areštuotas, turėsite būtinai pranešti potencialiam pirkėjui. Deja, tokia žinia žmones paprastai atbaido. Juk kiekvienas pirkėjas nori būti užtikrintas, kad nepraras savo pinigų padengdamas svetimas skolas ir neprisidarys kitokių rūpesčių.

Turto Įkainojimas ir Ginčijimas

Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.

Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.

Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą.

Ekspertams įkainojus turtą, nebelieka abejonių, ar antstolio nustatyta turto kaina atitinka rinkos kainą. Tai padeda išvengti rizikos, kad varžytynės teisme bus pripažintos neteisėtomis ir antstoliui vėliau teks atlyginti pripažintą žalą.

Teismų Praktika ir Ginčų Sprendimas

Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.

Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.

Laikinosios Apsaugos Priemonės (LAP)

Laikinosios apsaugos priemonės (toliau - LAP)- tai teismo taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tikslas - realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas, užkertant kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagrindinės LAP taikymo sąlygos:

• Reikalavimo pagrįstumas;
• Reali grėsmė, kad nepritaikius LAP teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. (LR CPK 144 str. 1 d.)

LAP rūšys (LR CPK 145 str. 1 d.):

• atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;
• įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
• kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
• atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;
• atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
• draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
• draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
• išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
• turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;
• išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;
• laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
• įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
• kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Terminai vykdant nutartį dėl LAP taikymo (LR CPK 147 str. 6 d.):

• Asmuo, kurio prašymu yra taikomos LAP turi per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo;
• Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti;
• Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti, LAP nustoja galioti.

LAP galiojimas (LR CPK 150 str. 2, 3 d.):

• Teismui atmetus ieškinį, taikytos LAP, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;
• Teismui patenkinus ieškinį, taikytos LAP galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (išimtis - LR CPK 147 str. 6 d.).

Antstolių Vaidmuo ir Atsakomybė

Antstoliai atlieka svarbų vaidmenį vykdant teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo. Tačiau jų veikla turi būti griežtai reglamentuota, siekiant užtikrinti įstatymų laikymąsi ir apsaugoti visų suinteresuotų šalių teises.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, susijusios su antstolių veikla, kelia susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir areštuoto turto perleidimo.

Turto Pasisavinimas: Teisiniai Aspektai

Turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu. Tai gali reikštis aktyviais veiksmais ar neveikimu ir būti atviras (asmuo veikia viešai, žinodamas, kad turto savininkas supranta jo veikos pobūdį) arba slaptas (stengiasi nuslėpti savo nusikalstamą veiką).

Atsakomybė už turto pasisavinimą Lietuvoje priklauso nuo pasisavinto turto vertės, kuri yra matuojama minimaliais gyvenimo lygiais (MGL):

Taip pat nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.

Sutuoktinių Atsakomybė Už Skolas

Jeigu sutuoktinių turto teisinis režimas neaptartas vedybų sutartyje, visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Taip, bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas gali būti areštuojamas dėl bet kurio sutuoktinio skolų. Tačiau vieno sutuoktinio skolos gali būti padengiamos realizuojant tik tą antrojo sutuoktinio turto dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri nustatyta teismo sprendime.

Patarimai skolininkams. Šaltinis: Antstolių rūmai

Kaip Neprarasti Šeimai Svarbaus Turto?

Net ir antstoliui priėmus sprendimą parduoti skolingo asmens turtą iš varžytinių, dar įmanoma pasirūpinti, kad šis turtas liktų šeimos narių rankose arba sugrįžtų šeimai ateityje. Tokią galimybę užtikrina Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytinių paskelbimo sumokama reikiama pinigų suma, turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas. Turto pirkėju gali tapti artimas skolininko giminaitis ar kitas asmuo. Turto pirkimo-pardavimo sutartyje galima aptarti įvairius skolininkui reikšmingus dalykus, įskaitant ateityje planuojamo turto atpirkimo sąlygas.

Į Kokį Šeimos Turtą Nukreipiamas Skolų Išieškojimas?

Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.

Skolininko Veiksmai Gavus Pranešimą Apie Skolą

Jei gavote pranešimą apie skolą, svarbu nedelsiant kreiptis į antstolį ir pasidomėti, kokiu pagrindu jis iš Jūsų reikalauja skolos grąžinimo.

Kaip elgtis susidarius sunkiai finansinei situacijai?

Rekomenduojame kreiptis į kreditorius, paaiškinti situaciją ir susitarti dėl kitokio įmokų mokėjimo grafiko. LR CPK 736 str. 1. 2. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

Klausimai ir Atsakymai

Ar gali antstoliai atimti viską?

Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. CPK 736 straipsnis nustato išskaitos dydį, kuris priklauso nuo skolininko pajamų ir išlaikytinių skaičiaus.

Ką daryti, jei nesutinku su skolos išieškojimu?

Jei nesutinkate su skolos išieškojimu, turite teisę kreiptis į teismą. Taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei manote, kad Jūsų teisės buvo pažeistos.

Ar galima atidėti skolos išmokėjimą?

Taip, galima susitarti su kreditoriumi dėl skolos išmokėjimo atidėjimo arba mokėjimo grafiko pakeitimo.

tags: #nutartis #del #turto #aresto