Namo pamatų įrengimas - vienas svarbiausių ir brangiausių statybos etapų. Paprastai dviejų aukštų pastato pamatų kaina sudaro 15-20 proc. viso statinio karkaso kainos, o jei statomas ir rūsys - iki 30 proc. Tiesa, jei namas statomas ant šlaito arba drėgnoje vietovėje, pamatai kainuos daugiau. Norint, kad namas būti tvirtas ir ilgai stovėtų, būtų apsaugotas nuo per didelio sėdimo, svarbu apskaičiuoti, kiek pamatai turi būti įgilinti.
Pamatų Projektavimas ir Grunto Tyrimai
Daugelio užsakovų tipinė klaida yra ta, kad norėdami sutaupyti jie renkasi tipinį projektą. Tai nėra blogas pasirinkimas, tačiau tokiuose projektuose būna apskaičiuoti tipiniai pamatai, o juos kiekvienu atveju reiktų skaičiuoti atskirai. Prieš skaičiavimus būtina atlikti inžinierinius geologinius tyrimus, kurių metu bus ištirtos grunto savybės planuojamoje statybų objekte. Būsimoje aikštelėje reikia atidžiai nužymėti būsimo pastato kontūrus, nes nedideli ir akiai nepastebimi netikslumai pasirodys statybų eigoje. Norint namo projektą pritaikyti konkrečiai vietovei, reikia žinoti tos vietos grunto tipą, įšalimo gylį, ir gruntinių lygį, paviršiaus reljefą ir panašiai.
Pamatų montavimą reikėtų patikėti profesionalams, nes nedideli po žeme paslėpti defektai išryškėja ne iš karto. Vėliau juos pašalinti gali būti labai sudėtinga arba net neįmanoma. Dažniausia dviejų aukštų namo pamatų kaina sudaro 20-30 % viso statinio karkaso kainos, o jei statomas ir rūsys iki 50 %.
Grunto Tipai ir Jų Įtaka Pamatams
Labai dažnai pamatų tipą ir dydį lemia grunto tipas. Pastato pagrindas būna dviejų tipų - natūralus ir dirbtinis. Natūraliu laikomas gruntas, esantis po pamatais ir pasižymintis laikančiosiomis savybėmis. Jos užtikrina pastato stabilumą ir tolygų sėdimą. Geromis laikančiosiomis savybėmis nepasižymintis gruntas, kurį reikia papildomai tvirtinti arba keisti, vadinamas dirbtiniu. Pagal konstrukciją pamatai skirstomi į blokinius, monolitinius ir gręžtinius. Dažniausia maža aukščiams namams statyti naudojami gręžtiniai pamatai. Gręžtiniai pamatai pasiteisina, kai silpnam gruntui tenka didelės apkrovos arba yra aukštai laikosi gruntinis vanduo.
Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietovės, bet ir nuo gruntinio vandens lygio. Temperatūrai nukritus žemiau nulio, drėgnas gruntas sušąla, ledu tampantis vanduo išsiplečia maždaug 10 % ir dėl to grunto plečiasi. Žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės į viršų ir, atvirkščiai, mėgina įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose tai vyksta nevienodai, gali prasidėti pamatų deformacijos ar net atsirasti įtrūkimų. Besiplečiantis gruntas gali deformuoti net ir visą pastatą, tačiau skirtingose sklypo vietose skirtingu intensyvumu.
Beveik visi gruntai skirstomi į dvi grupes: besiplečiančius gruntus ir nesiplečiančius. Besiplečiantys gruntai tai molingi, smėlingi smulkaus ir dulkinio smėlio, stambia gabaritiniai gruntai, kuriuose yra daugiau kaip 20% molio priemaišų. Smulkaus smėlio drėgnas gruntas vadinamas plaukiojančiu ir ant tokio statyti negalima. Stambia gabaritiniai gruntai su smėlio priemaišomis, stambaus ir vidutinio stambumo žvyringas smėlis, kuriame nėra molio priemaišų, priskiriami prie nesiplečiančių. uolinius gruntus, kurie yra ypač tvirti, nesispaudžia, atsparūs vandeniui ir šalčiui, neišplaunami ir nesiplečiantys.
Smėlio gruntus sudaro frakcijos nuo 0,1 iki 2 mm. Jie skirstomi į žvirgždėtus, stambius, vidutinio stambumo ir dulkinius. Stambianuolaužiniai ir smėliniai gruntai išskyrus dulkinius, gerai praleidžia vandenį, todėl užšaldami nesiplečia, pamatus galima įgilinti mažai, bet ne mažiau 0,5 m nuo žemės paviršiaus. Molinguose gruntuose smėlio ir molio mišinys yra labai smulkių dalelyčių mažiau negu 0,005 mm, kurios turi daugybę kapiliarių, todėl lengvai sugeria vandenį.
Kaip elgtis su besiplečiančiu (molio) dirvožemiu Torrance, Kalifornijoje
Pamatų Įrengimas Moliniame Grunte
Prieš klojant pamatus reikėtų paruošti pagalvę iš nesiplečiančio grunto smėlio, žvirgždėto smėlio ir panašiai. Pagalvė drėgname grunte veiks kaip drenažas. Virš pamatų ir hidroizoliacijos, kuri saugo pamatus nuo kapiliarinės drėgmės, eina ne žemesnis kaip 0,5 m cokolis. Nulinį ciklą užbaigia aplink visą namą einanti maždaug 1,5 m pločio su nuolydžiu į lauko pusę apygrinda, sauganti pamatus nuo kritulių ir gruntinių vandenų.
Mažai į gilinto pamato konstrukcinę schemą reikia sudaryti tik apskaičiavus galimas gruntinio pagrindo deformacijas. Šios deformacijos turi būti mažesnės už leidžiamas pasirinktos konstrukcijos namui, todėl antžeminė namo dalis vertinama ne tik kaip apkrova, bet ir kaip aktyvus konstrukcijos elementas: standesnio statinio mažesnės sąlyginės gruntinio pagrindo deformacijos. Namo sienų medžiaga tiesiogiai susijusi su grunto plėtimusi: mažesniam yra didesnis sienojų pasirinkimas. Viena išimtis - jei gruntas nesiplečiantis, galima kloti pigiausius mažai į gilintus pamatus - stulpinius. Sienojai privalo būti tik mediniai. Monolitiniai pamatai atlaikys plytinę apdailą ar dujų silikato blokelių sienas. Jei gruntas linkęs plėstis, po pamatais teks įrengti išlyginamąją aikštelę.
Jei gruntas labai plečiasi, galima naudoti tik monolitinį gelžbetonį arba tarpusavyje tvirtai sujungtus gelžbetoninius blokus. Jei gruntas plečiasi vidutiniškai arba labai,monolitiniai pamatai turi sudaryti vientisą tvirtą rėmą. Jei pastato sienos pasirodys per mažai standžios, reikia numatyti ir gelžbetonines juostas perdangų lygyje. Taip pat reikia įvertinti gruntinio vandens lygį, nes jam kylant grunto plėtimasis stiprėja. Šį efektą susilpnina sutankintas pamato pagrindas. Sutankinimas padidina grunto tvirtumą. Tokį pat efektą galima pasiekti įkalus į gruntą stulpus, tačiau stulpinius pamatus tikslinga naudoti tik mediniams namams.
Jei namas bus sunkus, pamatus vertėti daryti gelžbetoninius, o padas turėtų būti žemiau grunto peršalimo lygio. Tai neleis pamatams persisukti ar išsikreivinti. Geriausias variantas - ištisinė gelžbetoninė plokštė po visu namu, kuri yra ir pamato pagrindas, ir rūsio grindys. Aišku, tokia konstrukcija sudėtingiausia ir brangiausia, tačiau nebereikia ruošti atskiro plataus pado ir ypač storos pamato sienos.
Nužymėjus būsimo pamato vietą, iškasama duobė. Pamatus reikia lieti iškart, nes gruntas gali susipurenti arba jį paveikti krituliai. Molinguose gruntuose įrengiamas ne mažesnis kaip 10 cm betoninis pagrindas arba dviejų sluoksnių hidroizoliacija, kad gruntas nesugertų cemento pieno ir vėliau pamatai nesusiurbtų kapiliarinės drėgmės. Jei gruntas smėlingas, hidroizoliacija tankinama, daroma žvirgždo pagalvė, o šioji užpilama bitumine mastika, išliejam plokštė ir vėliau - pamatas. Prieš liejant betoninę plokštę patiesiamas armatūrinis tinklas.
Rūsio sienų hidroizoliacijai dažniausiai naudojamos tepamos bituminės mastikos arba klijuojamas hidrostikloizolas. Gręžtiniai pamatai turi savo privalumų. Pagal gamybos metodą ir įkasimą į gruntą poliai skirstomi į kalamus, kurie sukalami pagaminti, ir suleidžiamus, kurie gaminami pačiame grunte išgręžtuose skylėse. Suleisti poliai jungiami monolitiniu gelžbetoniniu arba armatūros karkasu.
Hidroizoliacija
Vienas hidroizoliacijos būdas - apsauginių ekranų sukūrimas. Nuo seno tam naudojamas sutankintas paprastas molis (40-50 cm. sluoksnis). Kiek geresnis variantas yra betonitinis molis, nes jis saugo pamatus būdamas 1-2 cm. storio. Betonito sluoksnis įspaudžiamas tarp dviejų kartono arba geotekstilės lapų. Kartoninis lukštas eksploatacijos metu suyra, o visas įžemintas paviršius tampa apsuptas molio.
Nuo seno pamatų apsaugai naudojamas bitumas - įprasta, paprasta ir nebrangi medžiaga, tačiau reikia nepamiršti šios medžiagos trūkumų - eksploatacijos laikas neviršija 6 metų. Bitumas elastingumą praranda ir trapus tampa esant nulinei temperatūrai. Prasidėjusios deformacijos baigiasi įtrūkimais. Danga suplyšta arba atšoka.
Tepamai hidroizoliacijai priskiriamos ir cementinės-polimerinės mastikos, kurias sudaro sausas cemento ir mineralinių priedų mišinys. Mišinys užpilamas vandeniu, specialia jungiamąja emulsija arba polimerų vandens dispersija. Dėl cemento šie mišiniai gerai sukimba su pagrindu. Plastifikuojantys priedai užtikrina, kad medžiaga gerai laikysis net tik ant standžių, bet ir ant deformacijų ir vibracijų veikiamų paviršių. Apsaugantys nuo vandens jungiamieji komponentai patenka į pagrindo poras ir užsandarina jas. Paprastai tepama hidroizoliacija naudojama siekiant apsaugoti pamatus nuo kapiliarinio (iš vidaus) ir nuo gruntinio (iš lauko) vandens.
Jos nuo vandens sauganti danga daroma iš ruloninio arba plėvelinių hidroizoliacinių medžiagų, kurios ant pagrindo ir viena ant kitos klijuojamos naudojant vandeniui atsparias mastikas. Šios medžiagos sugeria vandenį, pūva, nepasižymi ilgaamžiškumu. Pamažu jas keičia naujos kartos hidroizoliacinės medžiagos: izoelastas, izoplastas, mostoplastas. Šių ruloninių dangų gamybai naudojamos sintetinės medžiagos.
Tepama cementinė hidroizoliacija sudarė sąlygas atsirasti įsiskverbiančioms medžiagoms. Įsiskverbiančios medžiagos gaminamos iš cemento, chemiškai aktyvių priedų ir specialiai smulkinto smėlio. Naudojamos siekiant sumažinti betono kapiliarinį pralaidumą. Priedai kartu su kapiliarine drėgme per atviras poras patenka po pagrindu, kur veikdamos kartu su betono sudėtinėmis dalimis sukuria kristalines formas. Poros gerokai sumažėja ir tai sumažina vandens patekimą. Be to, sienos nepraranda galimybės kvėpuoti.
Statybos Biudžetas
Namo pamatų kaina dažnai tampa didžiausiu galvos skausmu planuojant namo statybą. Vidutinė pamatų kaina Lietuvoje svyruoja nuo 120 iki 250 eurų už kvadratinį metrą - viskas priklauso nuo projekto sudėtingumo ir vietos. Šios kainos apima pagrindines medžiagas ir darbus: kasimą, betonavimą, armatūrą ir horizontalią hidroizoliaciją. Statant didesnius pamatus, vieno kvadratinio metro kaina dažnai tampa mažesnė.
Sudėtingas gruntas arba nestandartinė pamatų forma gerokai padidina darbo valandų skaičių. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo mokestis standartiniam statiniui siekia apie 100 eurų. Patyrę užsakovai rekomenduoja į biudžetą įtraukti 10-15 procentų rezervą. Statybų piko metas Lietuvoje - gegužė-rugpjūtis, kai rangovai užimti ir kainos yra aukščiausios. Visada palyginkite bent trijų skirtingų rangovų pasiūlymus. Perkant medžiagas didesniais kiekiais galima gauti nemažą nuolaidą. Tiksliam biudžetui sudaryti būtini geologiniai tyrimai ir bent trijų rangovų pasiūlymų palyginimai.
Biudžete būtina numatyti 10-15 proc. Statybos ne sezono piko metu gali sutaupyti iki 15 proc. Sklypo dirvožemis tiesiogiai lemia, kokio tipo pamatus galėsite įrengti ir kiek tai kainuos. Molinis gruntas plečiasi nuo drėgmės ir gali deformuoti paprastus pamatus, todėl tenka rengti gilesnius pamatus arba įrengti drenažo sistemą. Sudėtingiausias atvejis - durpėtas dirvožemis. Darbai žiemą brangsta 15-20 procentų dėl papildomų apsaugos nuo šalčio priemonių.
Pamatų Tipai ir Kainos
Pasirinktas pamatų tipas yra vienas svarbiausių kainos veiksnių. Juostiniai pamatai yra populiariausias ir ekonomiškiausias sprendimas Lietuvoje. Jie puikiai tinka vieno ar dviejų aukštų gyvenamiesiems namams esant geroms grunto sąlygoms. Polinių pamatų kaina siekia nuo 150 iki 250 eurų už kvadratinį metrą. Plokštuminiai pamatai yra brangiausi - jų įrengimas kainuoja nuo 130 iki 200 eurų už kvadratinį metrą.
Pamatų Kainų Skaičiavimo Pavyzdys
Pirmiausia atliekamas tikslus pamatų matavimas - ilgis, plotis ir gylis. Betono kiekis apskaičiuojamas pagal pamatų tūrį: ilgis × plotis × aukštis. Armatūros kiekis priklauso nuo projektinio sprendimo. Dažniausiai naudojami 12 mm skersmens armatūros strypai - jų reikia apie 100-120 kg vienam kubiniam metrui.
Problemų Sprendimai
Yra atvejų, kai pamatams montuoti, medžiagoms ir hidroizoliacijai išleidžiama nemažai pinigų, o, rūsyje vis tiek drėgna. Dėl to gali būti kaltas kondensatas, kuris dėl drėgno oro susikaupia ant šaltos sienos, todėl rūsio sienas iš lauko reikia apšiltinti, o viduje būtinai įrengti ventiliaciją. Galima sienas tepti specialiu poringu antiseptiku, kuris sumažins garų kondensavimasi ant šaltų sienų.
Klaidos klojant pamatus iškyla dėl neištirto grunto. Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastato konstrukcija. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų. Kiekviena medžiaga, specialistai teigia, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina ištirti gruntą.
Statybos Darbų Sezoniškumas
Nulinio ciklo darbai paprastai vykdomi pavasarį ir vasarą, tačiau mažai įgilinto pamato kloti ant peršalusio grunto negalima. Esant minusinei temperatūrai galima naudoti tik specialų betoną ir jį šildyti iki pat stingimo pradžios. Neapkrautas nulinis ciklas žiemą bus stumiamas intensyviau negu pamatai, ant kurių stovės bent „dėžutė", todėl ją reiktų sumontuoti dar tais pačiais metais.
Patarimai ir Įžvalgos
- Renkantis aikštelę statyboms, vertėtų rinktis vietą su nesiplečiančiu arba mažiausiai besiplečiančiu gruntu.
- Jei samdote darbininkų, sutartyje su rangovu reikia numatyti jo atsakomybę už galimas papildomas išlaidas, kurių reiks, jei darbai bus atlikti blogai.
- Jei tranšėja pamatui kasama ekskavatoriumi, ją vertėtų padaryti 10-20 cm aukštesnę negu reikia, o vėliau reikiamą kiekį nukasti rankomis.
Grunto Tyrimų Svarba
Geologiniai tyrimai - tai ne tik formalus reikalavimas, tai pirmiausiai, būtina informacija normaliam pamatų projektui. Jeigu prieš išduodant leidimą namo statybai tokie tyrimai buvo daryti ir specialistams papildomų klausimų apie esamas gruntines sąlygas nekyla, tai naujų geologinių tyrimų daryti nereikia.
Vietoje laukiamo efekto dažniausiai išeina priešingai - kuo mažiau daroma geologinių tyrimų, tuo dėl informacijos stygiaus tenka remtis pačiais nepalankiausiais tyrimo duomenimis, numatant daugiau didesnio gylio ar skersmens pamatų, negu jų reikėtų darant išsamesnius geologinius tyrimus, ir dėl to jie tampa ne pigesni, o brangesni iki 30÷40% ar net daugiau. O nuo galimų neigiamų pasekmių neapsaugo net ir tokia drastiška priemonė, kaip dirbtinai išbranginanti pamatus - geriausiu atveju įtrūkimai sienose vis dar gana dažni, bet pasitaiko ir kur kas rimtesnių pažeidimų.
Dirbtinis Grunto Stiprinimas
Tankinama, kai pagrindo gruntas yra poringas, suspaudžiamas - purus smėlis, liosinis, silpnas molinis, piltinis ir kai kurie kiti gruntai. Pagrindas dirbtinai stiprinamas tada, kai reikia padidinti grunto gilesnių sluoksnių laikomąją galią arba mažinti vandens filtravimąsi. Stiprinama injektuojant į gruntą įvairių medžiagų (cemento, negesintųkalkių skiedinio, bitumo, skystojo stiklo, įvairių dervų).