Kiekvienoje šalyje pagrindinė žmogaus teisė yra teisė į darbą. Konstitucinė teisė į darbą ir užimtumo plėtotė visose šalyse grindžiama makroekonominėmis ir mokesčių politikos priemonėmis, skatinama privati iniciatyva ir vartojimas, kad kiekvienas darbingo amžiaus žmogus galėtų dirbti ir užsidirbti. Panagrinėkime, kas lemia nedarbo augimą ir kaip ši problema sprendžiama.
Nedarbo lygis pasaulyje
Darbo Ištekliai ir Jų Struktūra
Darbo ištekliai kiekvienoje ekonominėje sistemoje nagrinėjami įvairiais aspektais. Visuminiais darbo ištekliais apibrėžiamos ekonominės sistemos plėtojimosi tendencijos ir rezultatai. Tai laikoma integruotų žmonių darbiniu potencialu. Ne pats žmogus yra "darbo jėga", o jo fizinis ir intelektualinis potencialas. Visoms integruotoms žmonių grupėms būdinga specifinių bruožų visuma.
- Neorganizuota darbo jėgos grupė: asmenys, kurie dėl nepakankamo fizinio ar intelektualinio išsivystymo nesugeba sąmoningai ir efektyviai dalyvauti ūkinėje veikloje (mažamečiai vaikai, invalidai, senyvo amžiaus žmonės).
- Visuomeniškai organizuota darbo jėga: darbingoji visuomenės dalis, kuri laikui bėgant dėl įvairių priežasčių kinta tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai.
Bet kurioje ekonominėje sistemoje vyksta įvairūs natūralūs procesai - žmonės gimsta, auga, miršta. Tai natūraliai veikia ir darbo jėgos kitimą visoje ekonominėje sistemoje nuo jos gimimo, jai augant ir iki mirties.
Darbo Išteklių Skirstymas
- Aktyvieji darbo ištekliai: darbinis potencialas tų žmonių, kurie pagal savo galimybes integruojasi į ūkinę veiklą.
- Pasyvieji darbo ištekliai: bedarbiai arba asmenys, dirbantys ne visą darbo dieną, arba nedirbantys savo noru. Kintant ekonominėms sąlygoms, pasyvieji darbo ištekliai gali būti transformuoti į aktyviuosius, ir atvirkščiai. Tačiau tai susiję su socialinėmis bei psichologinėmis problemomis.
- Rezerviniai darbo ištekliai: asmenys, galintys dalyvauti ūkinėje veikloje, tačiau dėl natūralių bei ekonomiškai pagrįstų priežasčių pasitraukę iš jos (darbingi pensininkai, prižiūrinčios mažamečius vaikus motinos, studentai ir pan.).
Darbo Jėga ir Nedarbas
Vienas svarbiausių ekonominių procesų yra darbas. Darbas - tai ne tik žmogaus pragyvenimo, bet ir socialinio statuto, pilnavertiškumo šaltinis. Nedarbas glaudžiai susijęs su darbo jėgos sąvoka.
Ekonomikos mokslas reikalauja konkrečių apibrėžimų. Visos ekonomikos požiūriu, darbas duoda ribotą išteklių - darbo jėgos - naudojimo prekių ir paslaugų gamybai efektą. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė apskritai laimi, kai visi, kurie gali, dirba. Darbo jėga yra darbingo amžiaus dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo žmonės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskirti prie bedarbių.
- Užimti gyventojai: dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose, bei atliekantys karinę tarnybą.
- Bedarbiai: asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško.
Nedarbo lygis parodo, kiek procentų visos darbo jėgos sudaro bedarbiai.
Nedarbo Srautas
Nedarbo mastas panašus į vandens baseiną: jis kyla, kai pritekėjimas (nauji bedarbiai) viršija nuotėkį. Nedarbo pritekėjimo srautas susidaro iš šaltinių, kai dirbantieji tampa bedarbiais, ieškodami kito darbo, jo atsisakę arba atleisti.
Nedarbo tipai
Nedarbo Tipai
Aiškinantis nedarbo kilmę, svarbią reikšmę turi jo skirstymas į tipus:
- Tekamasis (frikcinis) nedarbas: darbuotojai, kurie ieško darbo arba tikisi jį gauti artimiausioje ateityje. Tai neišvengiamas ir tam tikru mastu net pageidautinas reiškinys, nes darbuotojai pereina iš menkai apmokamo į geriau apmokamą darbą.
- Struktūrinis nedarbas: atsiranda dėl ūkio struktūros pokyčių, kai kurių profesijų paklausa sumažėja, o kitų padidėja.
- Ciklinis nedarbas: sąlygojamas bendro ekonomikos nuosmukio, kai mažėja visuminė paklausa prekėms ir paslaugoms.
Nedarbo Rūšys ir Jų Įtaka Statistikai
Visuomeniniuose reiškiniuose, kaip ir gamtoje, negali būti vienodumo, todėl, kalbant apie nedarbą, reikia pripažinti, kad ir jam būdinga sava įvairovė.
- Prislėgtasis nedarbas: žmonės, kurie ilgai neturi darbo ir nustojo jo ieškoti, todėl neįtraukiami į oficialią statistiką.
- Paslėptasis nedarbas: žmonės, dirbantys ne visą darbo dieną arba žemesnės kvalifikacijos darbą.
- Šešėlinis nedarbas: asmenys, kurie meluoja ir tvirtina, jog ieško darbo, nors tai neatitinka tikrovės, dažnai dėl nedarbo kompensacijos.
Nedarbo Priežastys Lietuvoje
Nedarbas ir maži atlyginimai yra viena iš didžiausių problemų, šiuo metu slegiančių žmones. Kodėl Lietuvoje toks didelis nedarbas ir kodėl žmonės mažai uždirba?
Pagrindinės priežastys:
- Objektyvūs pasaulio dėsniai: gamtos stichijos, žmogaus sugebėjimų trūkumas.
- Valdžios reguliavimai: (ne)leidimai, mokesčiai ir biurokratiniai reikalavimai.
- Ekonominės krizės: gamybos sumažėjimas, nedarbo didėjimas.
- Struktūrinės reformos: lėtas ir nenuoseklus ūkio pertvarkymas.
- Darbo santykių reguliavimai: minimali alga, darbo laiko reguliavimas, profesinių sąjungų privilegijos.
- Privatizavimas: valstybinių įmonių pertvarkymas.
Nedarbo lygis Lietuvoje
Galimi Sprendimo Būdai
Žinant nedarbo didėjimo priežastis šalyje, galima bandyti ieškoti būdų, kaip kovoti su tuo. Jei įmonėse valstybės kapitalas ar įsipareigojimai viršija privačių asmenų įsipareigojimus, tai valstybei būtina perimti tas įmones savo nuosavybėn. Reikėtų atidėti į šoną tų įmonių įsiskolinimus ir skelbti jų atgaivinimo konkursus.