Ar nesusituokus bendras turtas: teisiniai aspektai ir patarimai

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje reglamentuojamas nesusituokusių porų bendras turtas, kokie teisiniai aspektai svarbūs, ir kaip apsaugoti savo turtinius interesus.

Teisinė bazė ir teismų praktika

Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) šeimos teisės normos reglamentuoja tik sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius. Tuo tarpu kartu gyvenančių ir santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja.

Pagal formuojama teismų praktiką, nesusituokusių asmenų turtiniai santykiai yra vertinami remiantis prievolių teisės normomis, o tiksliau, CK šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos (partnerystės) institutu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas nesusituokusių asmenų tarpusavio faktinius santykius, nurodė, jog reikalavimas, kad kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys (sugyventiniai) bendrai įgydami turtą dar turėtų sudaryti tarpusavio rašytinius susitarimus, neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, įtvirtintų CK 1.5 str.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgia teismai:

• Ar porą sieja jungtinė veikla.
• Ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
• Kokia jo dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių.

Gyvenimas kartu ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis teismui dažniausiai būna pakankamas pagrindas pripažinti partnerių jungtinę veiklą ir susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės.

Kaip apsidrausti nesusituokusioms poroms?

Advokatė Evelina Trukšinienė tv3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ pataria nesusituokusioms poroms, įsigyjančioms bendrą turtą, iš anksto apgalvoti teisinius aspektus.

„Jeigu jūs perkate turtą kažkokį, įgyjate ar namą, ar žemės sklypą, ar butą, ir jeigu jūs tikrai tą darote dviese, o ne kažkuris vienas, tai ir apsirašykite, kad tai jums priklauso po vieną antrąją, per pusę ir čia yra tokia dažniausia praktikoje pasitaikanti situacija“, - patarė savo srities žinovė.

„Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto. Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių“, - pasakoja M. Šadbarė.

Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto.

Pagrindiniai patarimai:

• Įsigyjant turtą, registruoti jį abiejų partnerių vardu.
• Sutartyje aiškiai nurodyti, kiek kokia dalis kam priklauso.
• Sudaryti rašytinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

Paskolos ėmimas nesusituokus

„Realco“ pardavimų vadovė pataria, būstą nusprendusiai įsigyti nesusituokusiai porai pirmiausia apsilankyti kredituojančioje įstaigoje ir sužinoti, kokio dydžio paskolą jie galėtų gauti.

„Būna atvejų, kai vienas asmuo poroje uždirba per mažai arba neturi reikiamo darbo stažo paskolai gauti, bet partnerio atlyginimas ir patirtis yra pakankami, tad paskola suteikiama. Pora, net ir nesusituokusi, vertinama bendrai, o ne po vieną asmenį atskirai, nebent kažkurio asmens kreditingumas labai rizikingas. Tačiau tai, ar žmonės ima paskolą susituokę, ar ne, jų kreditingumui įtakos nedaro“, - sako V.

Vėliau, išsiaiškinusi kreditavimo galimybes bei sąlygas ir radusi tinkamą būstą, pora turėtų abiejų vardu pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį su NT vystytoju.

Turto dalybos išsiskyrus

Nors visos poros bendro gyvenimo pradžioje tikisi, kad santykiai klostysis sėkmingai, dalis neišvengia išsiskyrimo. Tiesa, V. sako: „Galima bendru sutarimu parduoti NT, padengti paskolą ir pasidalinti likusias nuosavas lėšas. Kitas būdas - vienam iš partnerių išpirkti kito partnerio dalį, tačiau tam būtinas kredituojančios įstaigos leidimas. Jis paprastai suteikiamas, jei turtą norinčio išpirkti poros nario pajamos ir kreditingumas yra tinkami.

„Tuo tarpu susituokusių žmonių turto dalybos visais atvejais, net jei ir yra šalių bendras susitarimas, turi būti patvirtinamos teismo. Teismas turi priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kas apima ir turimo turto dalybas“, - konstatuoja V.

Ekspertė apibendrina, kad būsto įsigijimas, o prireikus ir jo dalybos yra aiškiai reglamentuotas procesas, nepriklausomai nuo to, kas jį perka - vienas asmuo, santykių neįforminusi pora ar sutuoktiniai.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Siekiant gauti individualią konsultaciją, rekomenduojama kreiptis į teisininką.

tags: #ar #nesusituokus #ksiatos #bendras #turtas