Astma ir temperatūra: ką svarbu žinoti?

Per pastaruosius dešimtmečius didėjantis oro užterštumas, pasyvus gyvenimo būdas ir alergijų paplitimas vis dažniau siejamas su astmos sergamumu.

Visame pasaulyje astmos sergamumo rodikliai siekia daugiau nei 300 mln. gyventojų. Prognozuojama, kad astmos paplitimas pasaulyje per ateinančius dešimtmečius gerokai išaugs.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2004-2016 m. sergamumas astma vaikų tarpe išaugo daugiau nei dvigubai - nuo 17 iki 43,1 atvejo 1000 gyventojų.

Gyvenamosios aplinkos ir klimato kaitos įtaka

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė aiškina, kad per pastaruosius dešimtmečius tiek vaikų, tiek suaugusių astmos susirgimai siejami su alergijų paplitimu. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2016 m. į gydymo įstaigas dėl su klimato kaita susijusių alergijų kreipėsi beveik 90 tūkst. asmenų.

Klimato kaita daro įtaką alergenų atsiradimo laikui, jų kiekiui, todėl kinta alerginių ligų sunkumas. Dėl klimato kaitos ilgėja augalų žydėjimo laikas, aplinkoje padaugėja alergijas sukeliančių žiedadulkių.

Didėjanti aplinkos temperatūra skatina pažemio ozono gamybą, kuris blogina asmenų, sergančiųjų astma, būklę.

Vaistininkės teigimu, astmos atsiradimą skatina išoriniai ir patalpų aplinkos veiksniai. Visgi nustatyta, kad patalpų aplinka turi didžiausią įtaką (dulkių erkės, naminių gyvūnų kailis, tarakonai, graužikai ir pelėsiai ir kt.). Ypač dažnai ligą sukelia dulkių erkės ir kačių kailis.

Taip pat įrodyta, kad neatsparumas mikroorganizmams (bakterijoms, virusams), tabako dūmai irgi skatina astmos vystymąsi.

Astmos išsivystymo rizikos veiksniai gali būti ir genetiniai, apimantys su alergijų išsivystymu siejamus genus ir genus, siejamus su kvėpavimo takų padidėjusio jautrumo ekspresija. Tarp vaikų astma dažniau serga berniukai, tarp suaugusių - moterys.

Vaikai, kurie auga „turtingoje mikrobų“ aplinkoje (pvz., ūkiuose), yra atsparesni alerginėms ligoms. Higienos instituto duomenimis, 2016 metais daugiausiai alergine astma sirgo 5-9 m. vaikai.

Vyrų ligotumas buvo didesnis už moterų iki 30-34 m. amžiaus grupės, vyresniame amžiuje situacija pasikeičia.

Rizikos faktoriai:

• Žiedadulkės, sužydėję beržai, alksniai, lazdynai.
• Dulkių erkės, šunys, katės, pelės, tarakonai, grybelis, pelėsis ar mielės.
• Profesiniai dirgikliai, pavyzdžiui, dulkės, lateksas ir įvairūs neorganiniai ir organiniai chemikalai.
• Tabako dūmai - per tiesioginį ir pasyvų rūkymą bei vidinės ir išorinės aplinkos taršą.

Ne susigyventi, o gydyti

Anot E. Stankevičiūtės, dėl per paskutinįjį dešimtmetį nesikeičiančio sergamumo ir mirčių nuo astmos skaičiaus, ši liga dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, tačiau jos būtų galima išvengti jei pacientai astmos neignoruotų ir pradėtų geriau ją kontroliuoti. Prieinamų efektyvių gydymo priemonių, jos teigimu, šiandien netrūksta.

Atpažinti astmą galime iš šių simptomų: pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, pacientui sunku kalbėti, todėl sakiniai būna trumpi, kalbama pašnibždomis. Taip pat kosulys, kančia ir nerimas, hipoksijos požymiai: pilkšvas ir melsvas lūpų, akių obuolių ir nagų atspalvis, išsekimas esant sunkiam priepuoliui.

Jei priepuolis sunkėja, sergantysis gali nustoti kvėpuoti ir prarasti sąmonę. Vos tik pamačius bet kokius šią ligą primenančius simptomus, būtina kreiptis į gydytojus, kurie įvertins situaciją, skirs imunoterapijos gydymą.

Astmos simptomai:

• Pasunkėjęs kvėpavimas
• Švokštimas
• Kosulys
• Kančia ir nerimas
• Hipoksijos požymiai

Kaip palengvinti simptomus?

Neretai viešojoje erdvėje kalbama, kad astma yra išaugama arba, kad sergant negalima dirbti ir judėti, tačiau, pasak E. Stankevičiūtės, tai netiesa, nes astma yra nepagydoma liga, kuriai būtinas fizinis aktyvumas.

Vaistininkė pataria atsisakyti tokių patiekalų, kurie sukelia alergijas - šokoladas, pienas, riešutai.

Reikėtų valgyti daugiau česnakų, svogūnų ir citrusinių vaisių - jie mažina gleivių išsiskyrimą, valo bronchus. Vengti cukraus, pieno produktų, kurie didina gleivių sekreciją. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį naudojant juos kartu su vaistais nuo skydliaukės, Parkinsono, antidepresantus, steroidinius, kai kuriuos diuretikus.

Jonažolė irgi gali sumažinti kai kurių vaistų nuo astmos poveikį.

Inhaliacijos esant temperatūrai - galima ar ne?

Normali žmogaus kūno temperatūra siekia 36,6°C. Tačiau kai organizmui reikia kovoti su ligų sukėlėjais ir infekcijomis, kūno temperatūra pakyla. Taigi, kai kūno temperatūra aukštesnė nei 37,5°C, garų inhaliacijos nerekomenduojamos, nes karšti garai gali dar labiau padidinti temperatūrą ir sukelti infekcijos plitimą.

Tačiau esant temperatūrai galite naudoti inhaliatorių-purkštuvą. Tokie prietaisai purškia smulkias kambario temperatūros aerozolio daleles - todėl tokios inhaliacijos gali būti saugesnės.

Žinoma, bet kokiu atveju, esant aukštesnei nei 37,5°C temperatūrai, dėl inhaliacijų rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi tik gydytojas gali nustatyti ar reikia naudoti inhaliatorių, paskirti vaistinį tirpalą inhaliacijai ir jo dozavimą.

Todėl jei norite atlikti inhaliaciją, o gydytojo konsultacija laukia tik sekančią dieną, pirmiausia turėtumėte sumažinti temperatūrą karščiavimą mažinančiais vaistais, ir tik tada pradėti procedūrą.

Kokį inhaliatorių geriausia pirkti naudojimui namuose?

Iš tiesų netgi paprasčiausias garų inhaliatorius gali būti veiksmingas palengvinti pirmuosius kvėpavimo takų ligų simptomus. Tačiau jei jums reikalingas maksimalus efektas gydant rimtesnes ligas, apsvarstykite galimybę įsigyti ultragarsinį, kompresorinį ar tinklinį modelį.

Tinkamiausi prietaisai žmonėms, sergantiems bronchine astma, yra tinkliniai purkštuvai. Jie yra kompaktiškiausi ir tyliausiai veikiantys, juos galite naudoti net gulėdami. Puikus pasirinkimas gali būti inhaliatorius Evolu nano Air PRO.

Rinkitės modelį su baterijomis ar įkraunamą, jei ketinate įrenginį naudoti keliaudami arba lovoje, jei šalia nėra elektros lizdo. Be to, renkantis inhaliatorių vadovaukitės paprasta taisykle: kuo mažesnis purškiamų dalelių dydis, tuo geriau - inhaliatoriaus efektyvumas tokiais atvejais bus didesnis.

Tačiau geriausias pasirinkimas yra reguliuojamas dalelių dydis. O jei norite įsigyti inhaliatorių vaikui - rinkitės įdomaus dizaino modelį, kuris procedūros metu gali patraukti vaiko dėmesį, pavyzdžiui, automobilio formos inhaliatorius Evolu ar meškiuko formos inhaliatorius Microlife.

Inhaliatorių tipai - kokį pasirinkti?

Garų inhaliatorius

Tai yra paprasčiausias inhaliatoriaus tipas. Pigesniuose modeliuose turėsite savarankiškai kontroliuoti tirpalo temperatūrą, kad neperkaitinti gleivinės. O brangesniuose prietaisuose garai pašildomi iki tam tikros temperatūros, po to šildymas automatiškai išjungiamas.

Pagrindinis garų inhaliatoriaus privalumas yra jo žema kaina. Kitu atveju tai nėra geriausias pasirinkimas, kadangi jis netinkamas naudoti kartu su kai kuriais vaistais, susidarančios garų dalelės yra gana didelės ir neįsiskverbia pakankamai giliai į kvėpavimo takus. Be to, tokie inhaliatoriai turi nemažai kontraindikacijų naudojimui.

Ultragarsinis inhaliatorius

Šio tipo prietaisai veikia vibruojant pjezoelektrinį elementą vaistinio tirpalo paviršiuje. Tai praktiškai be garso veikiantys ir labai kompaktiški prietaisai, kuriais galima pagerinti organizmo būklę sergant daugeliu viršutinių kvėpavimo takų ligų.

Ultragarsinių modelių pranašumai yra pakankamai prieinama kaina, efektyvumas, naudojimo paprastumas ir kompaktiškumas. Tačiau su ultragarsiniais inhaliatoriais negalite naudoti visų vaistų, tad prieš įsigyjant reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokius vaistus naudosite inhaliacijoms.

Kompresorinis inhaliatorius

Kompresorinis inhaliatorius yra išties funkcionalus prietaisas. Jis veikia naudojant suspausto oro srovę. Tokiu būdu tirpalas su vaistu paverčiamas smulkiu aerozoliu, kuris patenka į kvėpavimo takus.

Kompresorinių inhaliatorių pranašumas yra tas, kad jie tolygiai paskirsto aerozolio daleles kvėpavimo sistemoje. Be to, su jais galima inhaliuoti beveik visų rūšių vaistus, tad toks inhaliatorius bus pakankamai universalus.

Tačiau šis prietaisas turi ir keletą trūkumų, kuriuos svarbu žinoti prieš perkant. Kompresoriniai inhaliatoriai veikia pakankamai triukšmingai, tad gali išgąsdinti mažą vaiką. O be to, daugelis jų yra maitinami iš tinklo, todėl jį naudoti galėsite tik namuose.

Tinklinis inhaliatorius

Tai inhaliatorius, purškiantis mažas aerozolio daleles, kurios papildomai praeina per labai ploną filtrą, vadinamą tinklelio membrana. Šio tipo inhaliatoriai yra universalūs: lengvi ir kompaktiški, jais galima inhaliuoti bet kokius vaistus, be to, jie veikia tyliai, o naudoti galima bet kurioje padėtyje: gulint, sėdint ar stovint.

Vienintelis tinklinio inhaliatoriaus trūkumas yra jo didelė kaina.

Kaip išsirinkti inhaliatorių pagal jo pagrindines savybes?

• Purškiamų dalelių dydis. Jų dydis lemia, kaip giliai galite įkvėpti aerozolį su vaistu. Namų naudojimui optimalus diapazonas yra nuo 2 iki 5 mikronų, tačiau geriausias pasirinkimas yra inhaliatorius su galimybe reguliuoti dalelių dydį.
• Triukšmo lygis. Ypač svarbus parametras atliekant inhaliacijas mažiems vaikams, kurie bijo garsių prietaisų. Geriausias pasirinkimas yra tinkliniai inhaliatoriai, kadangi jie veikia praktiškai be garso, arba ultragarsiniai prietaisai, jei jie tinka naudojamiems vaistams.
• Nepertraukiamo veikimo laikas. Suaugusiesiems reikia maždaug 10-15 min., vaikams - apie 5 min. nepertraukiamo veikimo laiko.
• Purškimo greitis. Šis rodiklis svarbus tiems, kurie inhaliatorių naudoja astmos ar alergijos priepuoliams suvaldyti.
• Įranga ir funkcijos. Atkreipkite dėmesį, ar į komplektą įeina skirtingos kaukės (skirtos vaikams ir suaugusiems), nosies antgaliai, kandiklis įkvėpti per burną. Priedų dėka prietaisas tampa universalus ir gali būti naudojamas visai šeimai. Dažnam naudojimui ir kelionėms puikiai tinka nešiojamas modelis, pavyzdžiui, Herupa inhaliatorius.

Kodėl reikia valyti ir dezinfekuoti inhaliatorių?

Labai svarbus žingsnis inhaliatorių tinkamai prižiūrėti. Jūs turite reguliariai jį valyti bei dezinfekuoti. Inhaliatorius tiekia vaistą į viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus aerozolio pavidalu, o kvėpavimo metu ant prietaiso komponentų sienelių lieka bakterijos.

Tad jei dalys po naudojimo nėra nevalomos - mikroorganizmai dauginasi. Tuomet sekantį kartą naudojant inhaliatorių, bakterijos vėl patenka į kvėpavimo takus. Taigi, kad to išvengti, nepamirškite valyti ir dezinfekuoti prietaiso.

Kiekvienas gamintojas vartotojui stengiasi pateikti savo rekomendacijas dėl prietaiso valymo ir dezinfekcijos procedūros, todėl prieš naudojant inhaliatorių perskaitykite naudojimo instrukciją bei rekomendacijas.

Taigi, pirmasis žingsnis yra valymas, kurį turite atlikti po kiekvieno inhaliatoriaus naudojimo. Panaudojus prietaisą jūs turite išvalyti ir išdžiovinti visas jo dalis, kurios tiesiogiai lietėsi su pacientu.

Visų pirma nusiplaukite rankas, o tada išardykite purkštuvą ir dalis, kurios nusiima nuplaukite šiltame vandenyje su nedideliu kiekiu švelnaus ploviklio. Visas dalis reikia kruopščiai nuskalauti, o tada leisti joms išdžiūti arba nusausinti popieriniu rankšluosčiu, kadangi likę vandens lašeliai gali būti puiki terpė mikroorganizmams daugintis. O patį inhaliatoriaus korpusą reguliariai nuvalykite drėgna šluoste, o po to nusausinkite.

Na, o sekantis žingsnis yra dezinfekcija. Be valymo, inhaliatoriaus dalis reikia dezinfekuoti. Jei gydomas tik vienas pacientas, dalis pakanka dezinfekuoti kartą per dieną. Tačiau jei prietaisas perduodamas iš vieno paciento kitam, tuomet dezinfekciją reikia atlikti po kiekvienos procedūros.

Karštis ir astma

Vasaros karštis nėra malonumas tiems žmonėms, kurie serga astma. Ši liga dažnai paūmėja dėl tokių aplinkos veiksnių kaip drėgmės ir temperatūros svyravimai. Todėl šie veiksniai turėtų būti kuo labiau kontroliuojami.

Priešingai nei daug kas galvoja, oro kondicionavimas gali būti tikra pagalba astmos ligoniams. Tikslios astmos priežastys nėra žinomos, bet ši liga priklauso nuo tokių įvairių veiksnių kaip genetika, gyvenimo būdas ir alergijos.

Aplinka taip pat atlieka svarbų vaidmenį: simptomus pablogina urbanizacija, tarša ir prastas patalpų vėdinimas, todėl astma gali pasireikšti mažiems vaikams.

Gerkite daug vandens, kad neišsausėtų kvėpavimo takų gleivinė. Taip pat galima gerti pomidorų sulčių, pieno, sultinio ir vaisių sulčių, bet ribokite alkoholio, arbatos ar kavos vartojimą.

Venkite nereikalingo krūvio. Nesportuokite aukštesnėje nei 30 °C temperatūroje. Taip pat venkite smogo, dūmų ir bet ko, kas gali dirginti kvėpavimo takus.

Venkite karščio ir ieškokite vėsesnių vietų. Kartais ant kaklo galinės dalies užsidėkite šaltą rankšluostį, pabūkite pavėsyje ir pasirūpinkite savo namų vėsa.

Jei simptomai pablogėja, kreipkitės į gydytoją ir klauskite, ar galite padidinti vaistų dozes. Ar jūsų vaikas serga astma? Niekada jo karštu oru nepalikite vieno namie arba automobilyje.

Atsižvelgiant į faktą, kad aplinkos veiksniai šiai ligai yra labai svarbūs, oro kondicionavimas arba oro filtravimo įranga yra papildoma priemonė žmonėms su astma. Pašalina iš oro kenksmingas medžiagas, be to, oro kondicionierius taip pat užtikrina malonesnę temperatūrą, jei sistema yra tinkamai naudojama ir prižiūrima.

Tobulas drėgmės lygis yra nuo 40 iki 60 %. Simptomai sustiprėja tiek per daug sausoje, tiek per daug drėgnoje aplinkoje. Jei esate alergiški erkutėms arba pelėsiams, nepamirškite, kad joms patinka drėgmė ir šiluma.

Kitu atveju, esant per sausam orui, jausite spaudimą ir švokštimą. Skirtumas tarp vidaus ir lauko temperatūros turi būti ne per didelis ir jis turi neviršyti nuo penkių iki aštuonių laipsnių.

Astmos priepuolius ir paūmėjimus sukeliantys veiksniai yra individualūs

• Gastroezofaginis refliuksas - būklė, kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę, o nedidelis jos kiekis - į kvėpavimo takus.
• Namų dulkių erkutės - tai paprasta akimi nematomi voragyviai, kurių ilgis - apie 0,3 mm. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides pteronyssinus (graikiškai „derma“ - oda, „phagos“ - ryjantis). Pagrindinis jų maistas yra suragėjęs paviršinis žmogaus odos sluoksnis, gausiai nusilupantis ir liekantis ant patalynės . Viename grame patalynės dulkių gali būti nuo 2000 iki 15000 erkučių.
• Nenaudoti pūkinių pagalvių ir antklodžių (jas pakeisti sintetinėmis).
• Palaikyti 30-50 proc.
• Alergizuoja naminių gyvūnėlių ir paukščių plaukai, epidermis, plunksnos, seilių ir kt.
• Rinktis gyvūną, kuris neturi kailio ar plunksnų, pvz.
• Itin paplitę šie namų grybeliai: pelėjūnas (Penicillium) ir galvenis (AspergilIus). Grybeliai auga maiste ir organinėse atliekose. Pelėsinių grybelių gali būti namuose ir butuose, ypač kur drėgna (vonios kambaryje, duše, tualete, rūsyje ir kt.).
• Palaikyti mažesnį nei 50 proc.
• Tarakonų išmatos sukelia alergiją jautriems žmonėms.
• Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens žiedadulkių gausu visur, ypač kai sausa ir vėjuota. Žydintys augalai gamina milžinišką kiekį žiedadulkių. Žiedadulkės yra labai mažos ir lengvos (nuo 5 iki 40 mikronų), jas vėjas gali nunešti labai toli. Lietuvoje dažniausiai alergiją sukelia beržo, juodalksnio, lazdyno, pelyno, motiejuko, šunažolės, balandos ir kt.
• Sezono metu stengtis kuo daugiau būti uždarose patalpose.
• Nedžiovinti skalbinių lauke.
• Daug žiedadulkių patenka ant plaukų.
• Astmos priepuolius gali sukelti tabako dūmai.
• Aerozoliai - dėl juose esančių lakiųjų medžiagų (butanas, izobutanas, propanas) greitai pasklinda po patalpą.
• Burną ir nosį pridengti, pvz.
• Retai bronchų astma pablogėja pavartojus maisto produktų, turinčių sulfitų (alaus, vyno, krevečių, keptų bulvių, džiovintų vaisių ir kt.). Dažniausiai astmos priepuolį sukelia aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
• 15-30 min.
• Prieš fizinį krūvį 6-10 min.
• Šios ligos metu rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir ją dirgina, todėl ligonis jaučia rėmenį, deginimą, skausmą gerklėje.

Kiekvienas pacientas skirtingai serga astma

Jos eiga gali būti nuo lengvos iki sunkios. Astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Astmą gali diagnozuoti tiktai gydytojas. Jis paklaus apie simptomus, šeimos istoriją, atliks fizikinį tyrimą ir diagnostinius testus.

Sezoniniai svyravimai ir astmos kokybė

Sezonai ir aplinkos veiksniai turi įtakos astmos kokybei. Šalta ir šilta temperatūra vasarą ir žiemą sukelia astmą. Alergenai (pelėsiai ir žiedadulkės) pavasarį ir vasarą sukelia astmą. Oro tarša ir ekstremalūs orai taip pat sukelia astmą.

tags: #ar #nuo #astmos #gali #buti #temperatura