Ar nuomininkas privalo mokėti už daugiabučio remonto fondą?

Gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas, galima išvysti įvairių paslaugų: laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas. Tačiau kyla klausimas, ar nuomininkas privalo mokėti už visas šias paslaugas, įskaitant ir daugiabučio remonto fondą?

Šis klausimas užplieskė didelę diskusiją feisbuko grupėse, vienijančiose nuomotojus ir nuomininkus. Moteris klausė, ar iš tikrųjų būtent nuomininkai turėtų padengti išlaidas į kaupiamąjį fondą, kadangi jie butu naudojasi tik laikinai. Jos sąskaitoje buvo priskaičiuotos 12,84 euro siekiančios išlaidos į kaupiamąjį fondą, kuris prireikus, gali būti panaudotas daugiabučio atnaujinimui - naujų langų laiptinėje montavimui, šildymo mazgo, stogo remonto darbams ar pan.

Vadinasi, jeigu daugiabutyje prakiurtų vamzdis, stogas, būtų tvarkomas kiemas, statomos naujos durys laiptinėje, išeitų, kad šias išlaidas apmokėtų nuomininkė. Toliau sąskaitoje galima matyti mažesnes sumas už ūkio išlaidas, šilumos tinklų eksploataciją, laiptinių valymą ir pan.

Norint atsakyti į šį klausimą, reikia išanalizuoti situaciją iš skirtingų perspektyvų.

Situacija dviprasmiška

„Teisininkų biuras“ teisininkė Rita Vestertė teigė, kad viskas priklauso nuo sutarties, tačiau dažniausiai tokias išlaidas, kurios nurodytos nuomotojo pateiktoje nuomininkui sąskaitoje, apmoka būtent būsto savininkai. Ji komentavo: „Nuomotojas turėtų mokėti už kaupimus, turto pagerinimą ir pan., nebent sutartyje buvo numatyta, jog nuomininkas turi apmokėti visus komunalinius mokesčius, įskaitant ir kaupimo pinigus. Jeigu būtent tai buvo numatyta sutartyje, tada nuomotojas šioje situacijoje teisus.“

Vis dėlto R. Vestertė pabrėžė, kad paprastai tai laikoma buto savininko pareiga: „Jeigu, tarkime, laiptinėje pakeitė langus už tuos kaupimo pinigus, nuomininkai neturėtų už tai mokėti. Taip neturėtų būti. Tačiau, kaip ir sakiau, reikia žiūrėti į konkrečią sutartį, iš tokio raštelio, sunku kažką spręsti.“

Paminėjus eilutę, kur yra įtrauktas mokestis už „Ūkio išlaidas“, R. Vestertė patarė būti budriems, nes visiškai neaišku, kas yra tos „Ūkio išlaidos“, todėl vėlgi reikia žiūrėti į nuomos sutartį. „Galbūt tą mėnesį buvo įtrūkęs vamzdis ir jį remontavo, gal kiemą tvarkė, todėl ir atsirado eilutė „Ūkio išlaidos“. Eilutė „mokesčiai „Sodrai“ taip pat neaiški, nežinia, iš kur tas mokestis. Galbūt ten turima omenyje bendrijos pirmininką ar buhalterį, kuriems reikia mokėti atlyginimus ir „Sodros“ mokesčius. Kas už tai mokės - tai turi būti aptarta prieš sudarant sutartį“, - kartojo ji.

Nuomininkai turi būti itin atidūs

R. Vestertė pabrėžia, kad nuomininkams būtina smulkiai išsiaiškinti, už ką jie turės mokėti, dar prieš sudarant sutartį, mat tai, kas atrodo savaime suprantama, vėliau gali tapti ginčo objektu. „Dažnai būna pateikta, kad reikės mokėti buto nuomos kainą ir komunalinius. Tačiau reikia klausti, kas įeina į tuos komunalinius, nes paprastai viena šalis, t. y. nuomotojas galvoja, kad į tuos komunalinius įeina viskas - taip pat ir kaupimo pinigai, ūkio išlaidos ir pan., o nuomininkai mano, kad į komunalinius įeina tik tai, ką jis pats suvartoja, t. y. - elektra, dujos, vanduo, šildymas ir pan. Tada ir atsiranda ginčo klausimas, kai šalys skirtingai supranta, kas yra komunalinės išlaidos“, - atkreipia dėmesį.

Teisininkė taip pat pažymi, kad nuomininkas, prieš sudarydamas nuomos sutartį, turi pilną teisę nesutikti mokėti į kaupiamąjį fondą ir pan. Tada šalys turi ieškoti sprendimo, o jei jis nėra randamas, skirstytis savais keliais.

Ekspertų nuomonės

Š. Tarutis teigia: „Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau.“ Anot jo, jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti.

M. Čiulada sako: „Bet, pavyzdžiui, bendrijos pirmininko dedamoji ar laiptinės apšvietimo dedamoji... Na, gyveni tame name, namas prižiūrimas, administruojamas, laiptinė apšviečiama, suremontuojama spyna - juk nuomininkas naudojasi tuo bendru gėriu. Nereikia galvoti, kad tik tiesiogiai jo suvartojama elektra ar vanduo yra jo priedermė.“

Tačiau, priduria M. Čiulada, yra objektyvių situacija, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas. „Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje“, - akcentuoja M.

Jo teigimu, tam, kaip pasidalijami mokesčiai įtakos neturėtų daryti ir nuomos sutarties laikotarpis. M. teigimu: „Seniau, kai jokių kaupimų apskritai nebuvo, viskas kaip ir buvo aišku, net nėra ką šnekėti. Dabar, kai atsirado kaupimas, kai bendrijos tapo didesnės, be abejo, atsiranda tie klausimai. Tikėtina, kad gali atsirasti ir kreipimasis į teismą ir tada teismas gali išaiškinti. Neatmesčiau ir tokios situacijos, bet bendra logika sako, kad tai yra susitarimo ir sveiko proto reikalas.“

Pasak M., nuosavybė prasideda nuo laiptinės durų ar net įvažiavimo į kiemą. „Tai tokie sovietinio mentaliteto likučiai, kurie po tuputį išsitrina, bet senesnėse bendrijose tas požiūris yra gajus - „mano nuosavybė baigiasi ties mano buto durimis, o laiptinę turi prižiūrėti kažkas - galbūt savivaldybė, galbūt seniūnija, galbūt kažkoks butaforinis administratorius“, - komentuoja M.

Bendrijos klausimai ir atsakymai

Žemiau pateikiami klausimai ir atsakymai, susiję su bendrijų veikla ir mokesčiais:

• Ar kaupimo įnašus turi mokėti buto savininkas ar nuomininkas? Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.
• Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą, jei neturiu automobilio? Jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naują bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo.
• Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai, jei jai nepriklausau? Jeigu asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuomet bendrija irgi reikalauja atitinkamai.
• Ar garažų bendrijos turi detalizuoti tikslinio mokesčio dedamąsias? Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti.

Šie klausimai ir atsakymai gali padėti geriau suprasti bendrijų veiklą ir teises bei pareigas, susijusias su mokesčiais.

Išvados

Atsakymas į klausimą, ar nuomininkas privalo mokėti už daugiabučio remonto fondą, nėra vienareikšmis. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos, nuomos sutarties sąlygų ir šalių susitarimo. Svarbu, kad nuomininkai būtų atidūs ir išsiaiškintų visus mokesčius prieš sudarant sutartį, o nuomotojai būtų sąžiningi ir aiškiai nurodytų, už ką jie tikisi, kad nuomininkas mokės.

Jei kyla neaiškumų, rekomenduojama kreiptis į teisininką arba kitą specialistą, kuris galėtų padėti išspręsti ginčus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir teisingumo principų.

Mokesčių pasidalijimo tarp nuomininkų ir savininkų palyginimas

tags: #ar #nuomininkas #privalo #moketi #uz #daugiabucio