Kratos, antrankiai ir gausa žiniasklaidos antraščių - taip prasideda skambiausios korupcijos bylos, tačiau jų atomazga kartais būna kur kas tylesnė. Buvę kaltinamieji išteisinami, tačiau tokio atgarsio kaip sulaikymas tai jau nebesulaukia.
Liepos viduryje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi išteisino buvusią teisėją Vaivą Savickienę, kuriai valstybė turės išmokėti 50 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją. Balandį subliuško ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėta byla Rolando Pakso ir verslininkų Gedvydo Vainausko bei Antano Zabulio atžvilgiu, nors šį nuosprendį dar lieka galimybė skųsti. Visgi taškas šį pavasarį padėtas ne mažiau skandalingoje byloje, kurioje šešėlis krito ant buvusio Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno. Kiek anksčiau prokuratūra nutraukė dalį ikiteisminio tyrimo, kuriame kaltinimai buvo pareikšti Panevėžio merui Ryčiui Mykolui Račkauskui.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ pateikė skaičius: praėjusiais metais Lietuvoje buvo teisiama, ne tik korupcinėse bylose, apie 19 tūkst. asmenų, išteisinamąjį nuosprendį iš jų išgirdo tik 338. Statistiką pateikia ir STT. Iš praėjusiais metais pradėtų 78 ikiteisminių tyrimų teismą pasiekė 49, sako tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius, tad nutraukti atitinkamai 29.
Ilgi, ne vienerius metus trunkantys procesai kaip kad buvusio LKF funkcionieriaus M. Balčiūno ar eksteisėjos V. Savickienės atveju, nėra STT kaltė, sako pašnekovas. Tam antrina ir R. Valentukevičius: „Šitame ilgalaikiame persekiojime, kaip pašnekovai įvardija, nereikia imti iš konteksto tik ikiteisminio tyrimo stadijos - atkreipkime dėmesį, kiek trunka bylos nagrinėjimas trijose instancijose teisme. Aiškinkimės, dėl kokių priežasčių stringa bylos nagrinėjimas. Ar visais atvejais dėl prokuroro kaltės? Labai abejočiau, netgi kategoriškai pasakysiu - nė vienu atveju. Kadangi prokuroras visada dalyvauja teismo posėdyje, o proceso dalyviai dėl objektyvių priežasčių - dėl užimtumo, dėl ligų, dažnai nedalyvauja ir posėdžiai yra nukeliami.
Vis dėlto per ilgai trunka ir ikiteisminiai tyrimai, mano advokatas, Vilnius universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus. STT siekiuose deklaruojama, kad vidutinė jo trukmė turėtų būti apie 230 dienų, tačiau reali ir bemaž dvigubai didesnė, sako pašnekovas.
„O pradedamos jos dažnai labai skambiai, sulaikymais. Mano supratimu, tie sulaikymai dažnai yra neteisėti. Yra labai aiškūs sulaikymo pagrindai, tačiau nežiūrint to, atvykstama pas žmones paryčiais, jie skambiai sulaikomi, žiniasklaida ištrimituoja ir tokiu būdu mes visuomenei sukuriame lūkesčius. O baudžiamasis įstatymas sako, kad sulaikyti iš esmės galima tada, kai žmogus pagaunamas darantis nusikaltimą arba tuoj po jo. Dabar pažiūrėkime į bylas - teisėjų bylas ar paskutinę vadinamąją lobistų bylą, ponų Sutkaus ir Zalatoriaus. Ar tikrai reikėjo tuos žmones taip skambiai sulaikyti, iškart organizuoti spaudos konferencijas?“, - kėlė klausimą G. Bartkus.
Vis dėlto J. Raškevičius teigimu, 2019 m. STT siekiuose deklaruojama, kad vidutinė jo trukmė turėtų būti apie 230 dienų, tačiau reali ir bemaž dvigubai didesnė, sako pašnekovas.
2013 m. sulaikytas M. Balčiūnas, tuometis LKF generalinis sekretorius, šį pavasarį išgirdo dar vieną sau palankų, šįkart - apeliacinio teismo nuosprendį. Tai dar galėjo būti ne pabaiga, tačiau liepą baigėsi terminas, kai prokurorai dar galėjo skųsti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau to nepadarė. Sukčiavimu ir dokumentų klastojimu kaltinti M. Balčiūnas, sulaikius M. Balčiūną, „Aktualijų studijoje“ sakė, jog kontrastas tarp to, kokia buvo bylos pradžia ir pabaiga - didžiulis.
Apie sulaikymą rašyta ir užsienio žiniasklaidoje, mat jis buvo susijęs su dideliu tarptautiniu įvykiu - 2011 m. Europos krepšinio čempionatu.
M. Balčiūnas teigė: „Mano pavyzdys galbūt nėra pats geriausias. (...) Skaudžiai jiems (kitiems kaltintiesiems - red. past.) susiklostė, ypač politinės karjeros. Aš pats iš visuomeninio sektoriaus, man gal lengviau. „Nenorėčiau suabsoliutinti šito atvejo visai Lietuvai ar visai teisėsaugai. Mano nuomone, tai yra absoliučiai lokali Panevėžio miesto problema - ten kažkokie konfliktai turbūt tarp vietinės teisėsaugos ir politikų, ir krepšinio federacija ir aš kaip asmuo buvome įtraukti į kažkokios grandinės dedamąsias. (...) Net tyrimo metu susidūriau su kitų miestų STT ir prokuratūros atstovais, ir tai nepalyginamai objektyvesnis požiūris. Net nėra ką lyginti, ar Vilniuje, ar Kaune - mes matėme absoliučiai kitą tų pačių dalykų traktavimą“.
Advokatas G. Bartkus sako: „Kai mes tik sulaikome žmones, kai kuriais atvejais, pradedame ikiteisminį tyrimą, dar labai ankstu ką nors pasakyti, o visuomenei jau metamas įsivaizdavimas - štai suradome gal 400, gal 300 tūkstančių, pagavome kažką“.
Kaltinimai kyšininkavimu, prekyba poveikiu, netinkamu pareigų atlikimu - dažnai tai „klampios sudėties“ nusikaltimai, sako G. Bartkus. „Tarkime, Panevėžio atveju, panašu, kad nebuvo nusikalstamos veikos sudėties, nes nebuvo nustatyta didelė žala valstybei. Tai kyla klausimas, kodėl nebuvo įvertinta ta rizika, kad ten nėra didelės žalos. Ar tai buvo tyrėjų pasitikėjimas, ar kitos aplinkybės? Manau, kad žmonės, tiek ir pats buvęs įtariamasis, turėtų gauti atitinkamą paaiškinimą.
„Tiek prokuratūra, tiek STT yra savarankiškos institucijos, parlamentinė kontrolė čia yra labai ribota arba negalima, tačiau jos, ypač prokuratūra, turi tikrai pakankamai stiprią savivaldą, tai manyčiau, tie atvejai, kurie nuskamba, tarkime, kai byla subliūkšta, nes nebuvo tinkamai gauta sankcija pasiklausymui, tačiau tikrai gali įtarti, kad įvyko klaida, tos institucijos tikrai turėtų tas klaidas analizuoti, kad jos ateityje nepasikartotų. Neabejoju, kad tą ir daro“, - sakė A. Matulas.
Jo teigimu, 2019 m. „Turbūt reikėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma žmonių, apie kuriuos kalbama, kurie buvo išteisinti neįrodžius kaltės, nebuvo iš dangaus nusileidę ir nepagrįstai apkaltinti. Jie kažkokius reikalus daugiau mažiau darė, tiesiog tos veikos, kurias jiems inkriminavo, vėliau buvo įvertinti, pavyzdžiui, kaip tarnybiniai pažeidimai“, - teigė D. Grybauskas.
G. Bartkus kalbėjo: „Pasigirsta tokie teiginiai: žmogus išteisintas teismo, bet jis vis tiek kažką blogo padarė, gal jis ten kažkokį kitokį pažeidimą padarė. Tuo bandoma pateisinti per ilgą tyrimą, kartais ir nekompetenciją. Ir tai yra blogai, nes mes vis tiek žmogų juodiname. Baudžiamoji teisė ir jos instrumentai nėra skirta aiškintis drausminius nusižengimus, nėra skirti aiškintis, kaip buvo nuskambėję, privačius inspekcijos viršininko pokalbius, kuriuose jis labai išraiškingai apibūdina kai kuriuos žmonės. Tikrai tam nėra skirti šitie instrumentai. Ir tai yra visuomenės pinigai, jie tam neturi būti naudojami“.
Apibendrinant, išteisinimas baudžiamojoje byloje nereiškia, kad asmuo yra visiškai nekaltas, tačiau tai reiškia, kad valstybė nesugebėjo įrodyti jo kaltės beyond a reasonable doubt. Išteisinimas gali būti pagrįstas įvairiais pagrindais, įskaitant įrodymų trūkumą, netinkamą procesą ar neteisėtai gautus įrodymus. Svarbu atsiminti, kad baudžiamoji teisė neturėtų būti naudojama drausminiams nusižengimams ar privatiems pokalbiams tirti.
Regresyvi revoliucija: kas nutiko po Kovo 11-osios? | Vasario 16-a: ar yra ką švęsti?
tags: #ar #nusikaltelis #gali #buti #isteisintas