Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą.
Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Turto padalijimas - SkyrybosLengvai.lt
Santuokoje įgyto turto ypatumai
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.).
Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y.
Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį yra atribojamas sutuoktinių asmeninis ir bendras turtas, yra laiko kriterijus. Pagal šį kriterijų yra vertinamas konkretaus turto objekto įsigijimo laikas ir santuokos sudarymo momentas.
Šis kriterijus nustato, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Santuokos sutartis gali apibrėžti turto nuosavybės teises.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
- Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
- Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
- Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
Sutuoktinių asmeninė nuosavybė
Kiti atvejai
Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui.
Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Įpėdinystė pagal įstatymą
Pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, ir Lietuvos valstybė.
Įpėdiniams nustatyti svarbios Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti.
Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Testamentas
Testamentas suteikia mirusiajam galimybę nurodyti, kaip turėtų būti paskirstytas jo turtas po mirties. Jei vienas sutuoktinis sudarė testamentą, paveldėjimas vyksta pagal jo nuostatas.
Tačiau likęs gyvas sutuoktinis turi teisę į privalomąją dalį, net jei testamentu nurodyta kitaip.
Sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi COBALT vadovaujanti teisininkė.
Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui.
Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties.
Visgi, kaip teigia advokatė, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti.
Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo.
Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties.
Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą.
Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią.
Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą, įskaitant ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, paveldi įpėdiniai pagal įstatymą.
Situacijos, kai sutuoktinis netenka paveldėjimo teisės
Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises.
Pavyzdžiui, jeigu santuoka buvo nutraukta arba jei sutuoktiniai oficialiai patvirtino gyvenimą atskirai, pergyvenęs sutuoktinis praranda teisę paveldėti.
Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka.
Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta.
Paveldėjimo terminai
Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiskai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka.
Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.).