Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvoje nuolat keičiasi, siekiant užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos teisės aktams ir vietos rinkos poreikiams. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius įstatymo pakeitimus ir jų įtaką žemės ūkio sektoriui.
Pagrindiniai Įstatymo Pakeitimai
1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-416 žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas buvo ne kartą redaguotas ir papildytas. Svarbiausi pakeitimai apima:
- 2004 m. vasario 21 d. - nauja redakcija pagal LR 2004 01 27 įstatymą Nr. IX-1973.
- 2015 m. gruodžio 15 d. - pakeitimai pagal LR 2015 12 15 įstatymą Nr. XII-2188.
- 2013 m. birželio 27 d. - pakeitimai pagal LR 2013 06 27 įstatymą Nr. XII-416.
- 2011 m. balandžio 12 d. - pakeitimai pagal LR 2011 04 12 įstatymą Nr. XI-1321.
- 2010 m. birželio 18 d. - pakeitimai pagal LR 2010 06 18 įstatymą Nr. XI-890.
Šie pakeitimai palietė įvairius įstatymo aspektus, įskaitant žemės sklypo naudojimo pobūdį, subjektus, galinčius įsigyti žemę, ir procedūras, susijusias su žemės įsigijimu ir nuoma.
Pakeitimų Tikslai ir Priežastys
Įstatymo pataisos buvo parengtos siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą. Tai buvo susiję su tuo, kad Lietuvoje galiojančios nuostatos, nustatančios kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, buvo nesuderinamos su Europos Sąjungos (ES) įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais.
Iki šiol galiojusios nuostatos, nustatančios profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, buvo nesuderinamos su ES įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais. Todėl Seimui priėmus įstatymo pakeitimo projektą, atsisakyta reikalavimo žemės pirkėjui (kai žemė perkama ne pirmumo teise) turėti 3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, 50 proc.
Iki šiol galioję kvalifikaciniai reikalavimai stipriai apribojo žmonių teisę pasirinkti veiklos dydį, formą ar sritį, taip pat apribojo ir žemės savininką, nes jis žemę galėjo parduoti tik tam asmeniui, kuris atitinka įtvirtintus reikalavimus.
Pirmumo Teisė Įsigyti Žemę
Taip pat palikta teisė žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę. Tačiau siūloma šiems asmenims sumažinti kvalifikacinius reikalavimus, siekiant pasinaudoti pirmumo teise - fiziniams asmenims būtų keliamas registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims - 50 proc.
Statistika ir Duomenys
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės savininkų yra fiziniai asmenys.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Apibendrinant, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai yra svarbūs siekiant užtikrinti atitiktį ES teisės aktams ir sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio sektoriaus plėtrai.
| Laikotarpis | Pranešimų skaičius dėl žemės pardavimo | Užsieniečių prašymų skaičius |
|---|---|---|
| 2014-01-01 iki 2016-12-31 | 64 622 | 2 |
