Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs klausimai, susiję su vaikų teisėmis ir paveldėjimu, ypač kai šeima gyvena užsienyje. Pateikiama informacija apie dokumentus, reikalingus vaikui išvykti į užsienį, turto paveldėjimą, dovanojimo klausimus ir kitus svarbius aspektus.
Vaikų išvykimas į užsienį: Reikalingi dokumentai
Jei vaikas, kuriam dar nėra 18 metų, keliauja į užsienį be vieno iš tėvų, gali prireikti notaro patvirtinto sutikimo.
Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras.
Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui.
Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas.
Pagal notaro užimtumą šis pareiškimas galėtų būti parengtas per 1 darbo dieną, rezervuoti laiko nebūtina, nes tik sulaukę dokumentų Jums bus skirtas laikas pareiškimo atsiėmimui.
Jūsų dukters dalyvavimo nereikės.
Paveldėjimo klausimai
Mirus fiziniam asmeniui, jo turtą ir turtines prievoles paveldi įpėdiniai pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniai pagal testamentą. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.
Taip pat pažymėtina, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Ar vaikai gali paveldėti tėvų skolas?
Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.
Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas. Vadovaujantis CK 5.35 str.
Testamentas yra svarbus dokumentas, leidžiantis asmeniui nuspręsti, kam atiteks jo turtas po mirties. Testamentą gali surašyti bet kuris veiksnus asmuo, palikdamas visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, įskaitant valstybę, savivaldybes ar juridinius asmenis.
Taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad testamentai, sudaryti iki 2001 m. liepos 1 d., nėra registruojami Testamentų registre.
Tačiau, jei testamentas buvo sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki šios datos, jis yra galiojantis, jeigu nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas.
Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Dėl turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei
Dovanojimo klausimai
Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras.
Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis.
Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės. Vadovaujantis CK 1.188 str. 1 d.
Vadovaujantis CK 3.70 str. 3 d., jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.
Vadovaujantis CK 3.70 str. 4 d., jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus. Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Notarui reikėtų pateikti dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus, žemės sklypų planus, tėvų santuokos liudijimą, dovanos gavėjų gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes, bei asmens dokumentus.
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.
Kas paveldi turtą pagal įstatymą?
Pagal įstatymą mirusio asmens turtą paveldi įpėdiniai, kurių eiliškumas yra numatytas Civiliniame kodekse.
Įstatyme išskiriamos šešios įpėdinių eilės:
- Pirmoje įpėdinių eilėje rikiuojasi palikėjo vaikai (įvaikiai), kartu ir sutuoktinis, jei toks yra.
- Antroje eilėje yra palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
- Trečioje eilėje rikiuojasi palikėjo seneliai ir proanūkiai.
- Ketvirtoje eilėje - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės;
- Penktoje eilėje - palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos;
- Šeštoje eilėje - pusbroliai ir pusseserės.
„Penktai ar šeštai įpėdinių eilei palikimas retai kada atitenka. Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jeigu pirmoje eilėje įpėdinių nėra, - antrosios eilės įpėdiniai“, - reziumuoja I. Jarašiūnaitė. Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei.
Lietuva taip pat gauna turtą tų žmonių, kurių artimieji nesikreipė dėl palikimo priėmimo arba visi įpėdiniai jo atsisakė.
Paveldėjimas, jei nėra „vidurinės“ įpėdinių eilės
I. Jarašiūnaitė pasakoja dažnai susidurianti su atvejais, kai asmens tėvai miršta anksčiau senelių. Tuomet įpėdinių eilės šiek tiek persiskirsto.
„Už mirusį tėvą ar motiną, kuris iš senelių būtų paveldėjęs turtą, paveldi jo vaikai. Kitaip tariant, jie „įstoja“ į savo tėvų vietą. Anūkai už mirusius tėvus paveldi senelių turtą ir tais atvejais, kai pirmoje eilėje yra kitų įpėdinių. Pavyzdžiui, seneliai turi savo vaikų, iš kurių vienas ar keli mirę. Todėl pirmoje eilėje yra likę gyvi vaikai, o vietoje mirusiųjų į palikimą pretenduoja jų vaikai, kad ir kiek jų būtų“, - paaiškina I. Jarašiūnaitė.
Teisininkė pateikia dvi hipotetines situacijas:
- 1 situacija. Miršta močiutė arba senelis. Sutuoktinio jis/ji nebeturi. Velionis turėjo du vaikus - vienas gyvas, kitas miręs anksčiau. Tokiu atveju būtų buvę du pirmos eilės įpėdiniai, bet vienas iš jų jau yra miręs. Vadinasi, močiutės/senelio palikimą paveldi gyvas vaikas ir mirusiojo vaikai (anūkai). Tai vadinama paveldėjimu atstovavimo teise.
- 2 situacija. Miršta močiutė arba senelis. Sutuoktinio jis/ji nebeturi. Velionis turėjo du vaikus, bet nespėjus priimti palikimo vienas iš jų miršta. Tuomet palikimą paveldi gyvas vaikas, ir mirusiojo įpėdiniai, kurie šiuo atveju gali būti ne tik vaikai.
Žinoma, jeigu mirusio senelio arba močiutės sutuoktinis yra gyvas, turtą paveldi ir jis, ir kiti įpėdiniai pagal eilę.
Kiti svarbūs aspektai
- Nepilnamečių vaikų teisės: Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
- Turto deklaracija: Jei asmuo gyvena užsienyje, tačiau įsigijo butą Lietuvoje, turtas registruotas Registru centre, reikalinga turto deklaracija.
- Įgaliojimai: Įgaliojimai neveiksniems asmenims netvirtinami. Jeigu asmuo yra globėjas, jis turi rūpintis savo globotiniu bei jo turtu išimtinai tik globotinio interesais.
Mokesčiai už notarinius veiksmus
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija.