Niekam ne paslaptis, kad darbo užmokestis „prieš mokesčius“ ir „po mokesčių“ visada skiriasi gana solidžia suma. Prie tokios sistemos esame įpratę, tačiau daug kam gali būti ne visai aišku, kodėl kiekvieną mėnesį už savo darbą gauto atlyginimo dalį turime sumokėti valstybei, kokie tiksliai mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo ir kur jie nukeliauja.
Jeigu yra vykdoma individuali veikla, tuos mokesčius reikia susimokėti patiems, kai pavasarį deklaruojamos gautos pajamos.
„Bruto“ ir „Neto“ užmokestis
Bruto darbo užmokestis (angl. Gross earnings), šnekamojoje kalboje dar vadinamas atlyginimu „ant popieriaus“- ikimokestinis atlyginimas, tenkantis darbuotojui neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčių. Į bruto darbo užmokestį įeina atlyginimas už atliktą darbą arba dirbtą laiką, priedai, vienkartinės ir reguliarios premijos, darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ir pan.). Į šį darbo užmokestį neįeina kompensacijos, išeitinės išmokos, materialinė parama, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Neto darbo užmokestis (angl. Net earnings), dar vadinamas atlyginimu „į rankas“ - atlyginimas už atliktą darbą atskaičius visus mokesčius. Jis gaunamas nuo bruto užmokesčio išskaičiuojant gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius. Kartais neto darbo užmokestis dar vadinamas disponuojamomis pajamomis.
Kur keliauja mokesčiai?
Šios trys dalys mokesčių, kurios yra išskaičiuojamos prieš gaunant grynąjį darbo užmokestį, atsakingos už skirtingas sritis, tačiau visos jos prisideda prie to, kad asmuo, gyvenantis ir dirbantis šalyje, turėtų visas socialines garantijas.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - valstybinis mokestis, taikomas šalyje gyvenantiems ir gaunantiems tam tikras pajamas fiziniams asmenims. Šiuo mokesčiu apmokestinamos beveik visos gyventojų uždirbtos pajamos: darbo užmokestis, kapitalo pajamos, autoriniai honorarai ir pan. Nors GPM procentas gali šiek tiek varijuoti, priklausomai nuo pajamų dydžio ir kitų faktorių, pagrindinis tarifas - 20 proc. nuo bruto užmokesčio. Asmenų, užsiimančių individualia veikla, pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu. GPM tarifas priklauso nuo pajamų ir nebekinta pasiekus tam tikrą ribą - šiuo metu galioja progresiniai tarifai: 20 proc. iki 36 VDU per metus, 25 proc. - nuo 36 iki 60 VDU, ir 32 proc. - virš 60 VDU (VDU 2025 m. - 2 108,88 Eur). Didžioji dalis GPM keliauja savivaldybėms ir yra naudojamas švietimui, socialinei apsaugai. Likusi GPM įmokų dalis patenka į valstybės biudžetą, kur yra panaudojama įvairioms biudžeto sritims finansuoti.
- Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - dar viena raidžių kombinacija, kuri gali kelti daug klausimų. Šis terminas susijęs su GPM. NPD - gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama fizinių asmenų pajamų dalis. Tai reiškia, kad pasinaudojus NPD taikymo galimybe, nuo atlyginimo bus išskaičiuota mažiau mokesčių. Nuo 2025 metų sausio 1 dienos maksimalų NPD nuspręsta padidinti iki 747 Eur. Jis taikytinas gyventojui, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos neviršija 1 038 Eur (minimalios mėnesinės algos - MMA). Pajamoms augant, NPD palaipsniui mažėja ir visai nebetaikomas, jei pajamos viršija 2 865 Eur.
- Privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD) - valstybinis mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Iš šio mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, kompensuojami vaistai, sveikatos priežiūros paslaugos ir medicininės priemonės. PSD įmokas taip pat reikia mokėti kiekvieną mėnesį. Žmonės, užsiimantys individualia veikla, jas turi mokėti savarankiškai Sodrai. PSD įmokos tarifas - 6,98 proc. nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). 2025 m. MMA siekia 1 038 Eur, tad PSD įmokos dydis - 72,45 Eur. Dirbantiems pagal sutartį - 6,98 proc. yra išskaičiuojami iš bruto darbo užmokesčio. Asmenys, kurie moka PSD įmokas ir neturi skolų, yra laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu ir gauna kompensuojamas valstybės sveikatos priežiūros paslaugas. Privalomuoju sveikatos draudimu neapdrausti gyventojai už sveikatos paslaugas turi susimokėti patys.
- Valstybinio socialinio draudimo mokestis (VSD) - valstybės mokestis dirbantiems asmenims, skirtas gyventojų socialinei gerovei palaikyti. Jis skirstomas į smulkesnes dalis - motinystės, pensijų, ligos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas. Iš VSD biudžeto yra mokamos motinystės, nedarbo, pensijos, ligos ir kitos socialinės išmokos. VSD įmokų tarifai skiriasi nuo pensijos kaupimo ir to, ar asmuo dirba pagal sutartį, ar užsiima individualia veikla. Individualia veikla užsiimantiems asmenims VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. nuo gautų pajamų:
- 12,52 proc., jeigu pensijai nekaupiate
- 15,52 proc., jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką
- 21,99 proc. jeigu pensijos kaupime nedalyvaujate
- 24,99 proc. jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką
- 21,27 proc. jeigu pensijos kaupime nedalyvaujate
- 24,27 proc. jeigu kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 proc. įmoką
Mokesčių schema Lietuvoje (Šaltinis: VMI)
Kodėl neverta rinktis atlyginimo „vokelyje“?
Atlyginimas „vokelyje“, „juodi pinigai“ ir t.t. - taip šnekamojoje kalboje vadinamas darbo užmokestis, kai darbdavys nemoka mokesčių už darbuotoją ir juos slepia nuo valstybės. Tikriausiai ne vienam darbo rinkoje esančiam žmogui nors kartą yra tekę susidurti su neskaidriomis įmonėmis, verslais, neoficialiais sandoriais ir pažadais, kad vokelyje mokamas atlyginimas bus didesnis.
Kad ir ką žadėtų tokią atsiskaitymo už darbą formą siūlantys darbdaviai, tai turėtų būti net nesvarstytinas variantas. Darbuotojas, neįdarbintas oficialiai, arba tam tikrą atlyginimo dalį gaunantis vokelyje, rizikuoja visų socialinių garantijų stabilumu ir savo ateitimi. Akivaizdžiausiai „vokelio“ minusai pradeda ryškėti tada, kai darbuotojas suserga arba susižeidžia darbo vietoje - „Sodra“ jam neišmokės jokių išmokų arba išmokės daug mažesnes. Gauti paskolas ir pasinaudoti lizingo paslaugomis bus taip pat labai sudėtinga. Kitas aspektas, orientuotas į ilgalaikę perspektyvą - rizikuojama nesukaupti būtinojo darbo stažo pensijos išmokoms gauti, sumažėja motinystės ar tėvystės atostogų išmokos, todėl finansiškai nukenčia visa šeima.
Nors kiekvieną mėnesį valstybei darbuotojai ir darbdaviai atiduoda tikrai nemažą mokesčių dalį, šalis piliečiams suteikia grąžą socialinėmis garantijomis, pensijos ateityje užtikrinimu ir nemokama sveikatos priežiūra, kurią dažnai laikome savaime suprantama.
Sužinoti savo atlyginimą - paprasta
Jeigu darbo skelbimuose užmokestis nurodomas tik „prieš mokesčius“, grynojo atlyginimo apskaičiavimas gali pasirodyti sudėtingas ir painus.
Premijų apmokestinimas ir patarimai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Darbo kodeksas aiškiai skiria dvi premijų rūšis: premiją už atliktą darbą ir premiją darbdavio iniciatyva. Tad kuo jos skiriasi ir kada darbuotojai jų gali reikalauti arba praranda teisę jas gauti? Kada darbdavys privalo išmokėti premiją?
VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus aiškinimu, premija gali būti skiriama siekiant atlyginti darbuotojui už jo darbą. Tokiu atveju premijos skyrimas yra numatomas darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kolektyvinėje sutartyje. Pasak jo, tokios premijos gavimas yra siejamas su konkrečių tikslų įgyvendinimu ar darbo rezultatų pasiekimu, taigi darbdaviui kyla pareiga tokią premiją skirti ir išmokėti.
„Jeigu darbuotojas įvykdo sutartas ar nustatytas sąlygas, jis turi teisę reikalauti, kad premija jam būtų išmokėta. Svarbu žinoti, kad darbdavys privalo išmokėti tokią premiją net ir tuo atveju, jei darbuotojui yra užfiksuotas darbo pareigų pažeidimas“, - pabrėžė Š. Orlavičius.
VDI primena, kad net ir pasibaigus darbo santykiams darbdaviui gali kilti pareiga išmokėti premiją: „Darbuotojui turi būti sumokėta premija, proporcinga faktiškai dirbtam laikui per laikotarpį, už kurį ji skiriama, jeigu šalys nėra sutarusios kitaip.“
Kada dėl premijų sprendžia pats darbdavys?
Anot VDI kanclerio, premija taip pat gali būti išmokama darbdavio iniciatyva, siekiant paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar pasiektus rezultatus.
„Skatinamoji premija mokama darbdavio sprendimu. Tokios premijos skyrimas yra darbdavio teisė, o ne pareiga, todėl darbuotojas jos reikalauti negali. Vis dėlto skatinamųjų premijų skyrimas turi atitikti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus“, - paminėjo Š. Orlavičius.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad skatinamoji premija gali būti neskiriama, jei darbuotojas per pastaruosius 6 mėnesius padarė darbo pareigų pažeidimą. Pvz., jeigu darbdavys metų pabaigoje nusprendžia premijuoti visus darbuotojus, pareigų pažeidimą padariusiam darbuotojui premija gali būti nemokama: „Svarbu, kad toks pažeidimas būtų tinkamai ištirtas, priimtas darbdavio sprendimas ir darbuotojas apie tai būtų informuotas raštu.“
Ar premijos įskaitomos į darbo užmokestį?
Š. Orlavičius pabrėžia, kad tiek premija už atliktą darbą, tiek skatinamoji premija yra darbuotojo darbo užmokesčio dalis, tačiau ne visos premijos yra įskaitomos į vidutinį darbo užmokestį. Pvz., į vidutinį darbo užmokestį nėra įskaitoma darbdavio iniciatyva mokama skatinamoji premija, kurios tikslas - motyvuoti ar paskatinti darbuotoją ir kurios skyrimo kriterijai nėra nustatyti darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar darbdavio vidaus teisės aktuose.
Tačiau į vidutinį darbo užmokestį įskaitoma premija, mokama už atliktą darbą ar dirbtą laiką, kai jos mokėjimo pareiga ir aiškūs skyrimo kriterijai yra įtvirtinti darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio vidaus dokumentuose.
VDI ragina darbdavius metų pabaigoje atsakingai įvertinti premijų skyrimo pagrindus ir laikytis Darbo kodekso nuostatų, o darbuotojus - domėtis, kokiai premijų rūšiai priskiriama jiems skiriama išmoka ir kokias teises ji suteikia.
Kada už dovanas nemokami mokesčiai?
Pasak teisininkės, mediatorės Raimondos Joskaudienės, gruodis yra dovanų ir premijų metas. Tačiau, kad šventės nevirstų „mokestiniu siurprizu“, svarbu žinoti, kaip tiksliai yra apmokestinamos darbuotojų dovanos.
R. Joskaudienės aiškinimu, jei dovana yra daiktinė (pvz., krepšelis, šventinis rinkinys, dovanų kuponas ar pan.) ir per metus vienam darbuotojui neviršija 200 eurų, už ją nereikia mokėti nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei valstybinio socialinio draudimo (VSD), nei privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Jei vis tik darbuotojas per kalendorinius metus iš darbovietės gauna daiktinių dovanų, kurių bendra vertė viršija 200 eurų, viršijanti dalis jau būna apmokestinama visais minėtais mokesčiais kaip ir darbo pajamos. Pvz., jei dovanos vertė siekia 210 eurų, tai mokesčiai bus skaičiuojami tik nuo 10 eurų.
Vis tik, pasak verslo mentorės Astos Dagilės, tuos neapmokestinamus 200 eurų per kalendorinius metus įmonės išnaudoja įvairiai: tai gali būti ne tik dovanos, bet ir keli pasisedėjimai restorane, sporto klubo abonementas, kelionės išlaidų padengimas ar pan.
R. Joskaudienės teigimu, darbdaviai dažnai renkasi dovanoti kokį nors daiktą, kadangi piniginė dovana ar premija dažniausiai traktuojami kaip atlygis. T. y. apmokestinami kaip darbo užmokestis, nuskaitant 20 proc. GPM, 12,52 proc. VSD, 6,98 proc. PSD ir 3 proc. II pakopos pensijai, jei žmogus ją kaupia, vardija A. Dagilė.
Jos aiškinimu, jei darbdavys, pvz., perveda darbuotojui priedą prie algos kaip dovaną, mokesčiai skaičiuojami nuo pirmo cento. „Negalime tiesiog pridėti prie algos pinigais 200 eurų ir pasakyti: čia - dovana. O, jei tai yra čekis, pirkinys, įspūdžiai, tada pirmi 200 eurų neapmokestinami visai.
Pelno mokestis - kadangi PSD, VSD ir GPM mokamas beveik nuo visų sumų (na, išskyrus tuos 200 eurų per metus), tai pelno mokestį šios sumos mažina. Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Čia - įdomiau. Dažniausiai dovanų kuponai yra tik avansinis mokėjimas ir ten PVM temos net nebūna. Bet, jei jau perkate dovanas ir gavote PVM sąskaitą-faktūrą, tai šitas PVM jau nebeatskaitomas“, - dėstė A. Dagilė.
O R. Joskaudienė pamini, kad skirtingai gali būti traktuojami ir įmonės vaišės / renginiai. Pvz., darbuotojų kalėdinis vakarėlis dažniausiai vertinamas kaip personalo sąnaudos, jei viskas yra dokumentuota. Tuo metu vakarėliai su partneriais ar klientais dažniausiai laikomi reprezentacija, taigi atskaitymai būna ribojami - ne viskas įskaitoma į sąnaudas.
„Kas labiausiai „užkabina“ Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį? T. y. dovanos vietoje algos (ypač - periodiškai); brangios dovanos be aiškaus pagrindimo; kai nėra dokumentų (kam, kada, kokia proga) ar kai vyksta „reprezentacija“ be svečių sąrašų“, - vardijo teisininkė.
Neapmokestinamos pajamos
Tam tikros nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos gali būti neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvoje.
I. Palūkanos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu:
- Palūkanos, kurių bendra suma neviršija 500 Eur per mokestinį laikotarpį, gautos už (GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punktas):
- indėlius iš Lietuvos komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų, jeigu sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d.;
- Lietuvos vienetų ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus darbdavio išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius darbdavys moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu tokie vertybiniai popieriai įsigyti nuo 2014 m. sausio 1 d.;
- Palūkanos, kurių bendra suma neviršija 500 Eur per mokestinį laikotarpį, gautos už (GPMĮ 17 str. 1 d. 202 punktas):
- vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka;
- už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka.
- Palūkanos, gautos iš Lietuvos įmonių už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus darbdavio išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius darbdavys moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai (GPMĮ 17 str. 1 d. 201 punktas):
- įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių vertybinių popierių išleidimo dienos.
- Palūkanos, gautos už Lietuvos komerciniuose bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d. (GPMĮ 17 str. 1 d. 22 punktas).
II. Nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu šiais atvejais:
- Parduodamas gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame buvo deklaruota gyvenamojo vieta, ir:
- parduodamame bute ar name pastaruosius 2 metus buvo deklaruota gyvenamoji vieta (GPMĮ 17 str. 1 d. 53 punktas), arba
- parduodamame bute ar name gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo šio būsto pardavimo įsigytas kitas būstas, esantis Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ir kuriame deklaruojama gyvenamoji (GPMĮ 17 str. 1 d. 54 punktas).
- Parduodamas kitas nekilnojamasis turtas arba gyvenamasis būstas, kuriame nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta (GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punktas):
Turto kategorija Neapmokestinimo taisyklė Individualios veiklos turtui priskirtas ir nepriskirtas turtas Nuo 2026-01-01 parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu jis išlaikytas nuosavybėje 5 metus. Individualios veiklos turtui priskirtas ir nepriskirtas turtas Nuo 2016-01-01 iki 2025-12-31 parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu jis išlaikytas nuosavybėje daugiau kaip 10 metų.
III. Kilnojamojo turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis turtas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu Lietuvoje, jeigu toks turtas buvo išlaikytas nuosavybėje daugiau kaip 3 metus (GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punktas).
Šios nuostatos taikomos ir kilnojamajam pagal prigimtį turtui, kuris nekilnojamuoju turtu pripažįstamas pagal įstatymus (pvz., orlaiviams).