Ar butas priklauso priregistruotam asmeniui?

Dažnai pasitaiko situacijų, kai asmuo yra registruotas bute, kuris priklauso kitam asmeniui. Tokia situacija gali sukelti įvairių klausimų ir nesusipratimų, ypač skyrybų ar kitų ginčų atveju. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias teises ir įsipareigojimus turi buto savininkas ir jame registruotas asmuo, kokios yra išregistravimo galimybės ir kaip turto pasidalijimas vyksta skyrybų atveju.

Registracija bute: ką tai reiškia?

Pats prisiregistravimo faktas nėra esminis, tačiau jis suteikia tam tikrų teisių ir įpareigojimų. Registracija bute suteikia asmeniui vienintelę teisę - nedeklaruoti gyvenamosios vietos kitur. Tačiau tai nereiškia, kad registruotas asmuo įgyja nuosavybės teises į butą.

Svarbu atsiminti, kad jūsų nuosavybės teisė negali būti suvaržyta ar apribota dėl asmens, kuris kaip savo gyvenamąją vietą deklaravo Jūsų buto adresą, kadangi nuosavybės teisė priklauso savininkams. Jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso Jums, Jūsų pažįstamas neturės.

Asmens teisė į būsto neliečiamybę

Savininko teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.

Dėl asmens (savininko) teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet ir yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą.

Šeimos turtas ir nuosavybė

Pagal Civilinio kodekso (CK) 3.89 straipsnį, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo. Taigi, jei butas priklausė vienam iš sutuoktinių iki santuokos, jis laikomas asmenine nuosavybe, o ne bendrąja jungtine nuosavybe.

Vis dėlto, yra išimtis. Jei vyras finansiškai ar darbu prisidėjo prie buto kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos, jis gali reikalauti, kad butas būtų teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau, jei jokių esminių investicijų nebuvo atlikta, po skyrybų jis turės į tą butą tiek pat teisių kiek ir bet kuris kitas asmuo.

Pagal CK 3.97 straipsnį, turtu, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, šis sutuoktinis naudojasi, jį valdo ir disponuoja savo nuožiūra. Taigi, savininkas gali daryti su savo turtu ką nori, nebent yra teismo sprendimas, apribojantis šias teises.

Išregistravimas iš buto

Išregistruoti asmenį iš buto galima keliais būdais. Pirmiausia, reikėtų kreiptis į seniūniją su prašymu panaikinti gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis. Savininkui tereikia pateikti nuosavybės dokumentą ir prašymą. Seniūnija turėtų užklausti asmenį, kurį norima išregistruoti, tačiau, jei jis nereaguoja, seniūnija gali priimti sprendimą dėl išregistravimo.

Jei asmuo nesutinka išsiregistruoti geranoriškai, savininkas turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali įpareigoti asmenį išsiregistruoti, jei nėra jokio teisinio pagrindo jam gyventi tame bute. Svarbu atsiminti, kad teismai trunka ilgokai, tačiau tai gali būti vienintelis kelias.

Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcijoje numatyta, jog deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai - seniūnijai ar savivaldybės administraciniam padaliniui, gali būti pateikiamas arba gyvenamosios patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate (pvz. nuomos ar panaudos sutartis).

Turto pasidalinimas skyrybų atveju

Skyrybas lydės turto pasidalinimas. Pagal turto pasidalinimą butas priklausys Jums su motina, tad jam teks išeiti. Aišku, jei geranoriškai neišsikels, Jums teks kreiptis į teismą.

Šeimos turtas nėra ABIEJŲ sutuoktinių nuosavybė, jeigu tas turtas buvo kažkurio iš sutuoktinio įgytas iki santuokos sudarymo. Šeimos turtu pagal CK pripažįstama ir TEISė naudotis šeimos gyvenamąją patalpa. Aukščiau minėtu atveju asmuo (vyras) būtent ir turėjo tokią teisę, nes buvo registruotas. Daugiau jokių teisių jis neturėjo į tą butą.

Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančią ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija). Todėl nutraukus santuoką, aukščiau minėtas vyras praranda ir teisę naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Ir niekas to buto į lygias dalis nedalins.

Ką daryti, jei asmuo atsisako išsikelti?

Jei registruotas asmuo atsisako išsikelti iš buto, savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Teismas įvertins visas aplinkybes ir priims sprendimą. Jei teismas nuspręs, kad asmuo privalo išsikelti, tačiau jis to nepadaro, savininkas gali kreiptis į antstolius, kurie priverstinai iškeldins asmenį.

Taip pat, savininkas turi teisę pakeisti buto spynas, kai asmens nėra namuose. Tačiau, jei asmuo bando įsilaužti, savininkas turėtų kviesti policiją. Policija gali įleisti asmenį atgal į butą, jei jis ten registruotas, tačiau tai nereiškia, kad savininkas privalo leisti jam ten gyventi. Šiuo atveju, savininkas turėtų kreiptis į teismą dėl iškeldinimo.

Svarbu atsiminti, kad savininkas neturi teisės naudoti jėgos ar smurto, bandydamas iškeldinti asmenį iš buto. Tokie veiksmai gali būti laikomi nusikaltimu.

Paveldėjimas ir registracija

Jei buto savininkas miršta, o butas paveldimas, registracija bute neturi jokios įtakos paveldėjimo procesui. Vyras neturi jokių teisių į jūsų paveldimą turtą. Jis turėtų tik tuo atveju, jeigu Jūsų mama testamente būtų parašiusi, kad jos turtas turi atitekti jums su vyru kartu (dalis testamente irgi galima nustatyti).

Jūsų mama gali savo turtą palikti bet kam, ir Jus neturesit į jį jokių teisių jeigu neįrodysit, kad tas asmuo kuris gavo neturi teisės į tą turtą. Tada reikia ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos.

Turto dalybos skyrybų atveju: dažniausiai užduodami klausimai

1. Kaip supaprastinti turto dalybas?

Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau Lietuvoje vien per 2024 m. buvo pasirašytos 2135 tokios sutartys, o santuokų pastaraisiais metais apie 16 tūkst., tad tai veikiau išimtis nei tendencija. Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose. Tačiau, susitarti ar susitarti taip, kad būtų patenkintos abi pusės, ne visada pavyksta.

2. Ar skiriantis turtas ir finansiniai įsipareigojimai dalinami pusiau?

Iš esmės laikoma, kad santuokoje įgytas turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra bendri, todėl dalijami pusiau, o iki santuokos įgytas turtas - asmeninė nuosavybė. Vaikai teisių į sutuoktinių dalijamą turtą neturi, tačiau faktas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta su vienu iš sutuoktinių, gali būti pagrindu nukrypti nuo bendros taisyklės bendrą turtą dalinti po lygiai. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė, finansinė padėtis ir kt. Kiekvienu atveju tai, kokiomis dalimis padalinamas turtas, nusprendžia teismas, įvertindamas individualias aplinkybes.

Taip pat svarbu žinoti, jog dalinamas tik tas turtas, kurio egzistavimas yra deklaruotas, įrodytas. Tačiau jei sutuoktinis turtą, pavyzdžiui, dalį santaupų, nuslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, kitas sutuoktinis į jį galės pretenduoti tik įrodęs šių faktų buvimą. Tad apdairumas, pasidarant finansinių, nuosavybės dokumentų, sukauptų santaupų ir bendrų sąskaitų išrašų kopijas prieš pradedant skyrybų procesą, tikrai nepakenks. Ypač jei turima pagrindo abejoti sutuoktinio sąžiningumu.

3. Kaip dalinamas su paskola įsigytas būstas?

Nuomojamo būsto atveju situaciją išspręsti daug lengviau nei įsigyto su paskola, kadangi pastaruoju atveju į procesą įtraukta trečioji šalis (kreditorius), į kurio iškeltas sąlygas privaloma atsižvelgti. Tad santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio. Dažniausios galimybės pasidalinti su būsto paskola įgytą gyvenamąjį būstą:

• Būstas parduodamas, paskola grąžinama, pelningo pardavimo atveju likusios lėšos dalinamos tarp sutuoktinių. Tai optimistinis scenarijus. Pesimistinis - už pardavimą gautos sumos dėl kainų ir vertės rinkoje svyravimų nepakanka visai paskolai padengti. Likusi skolos dalis grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
• Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam. Kitas sutuoktinis dovanoja iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašo piniginės kompensacijos. Jeigu banko sprendimu vieno sutuoktinio pajamų nepakanka prisiimti paskolos likutį, į paskolą gali būti įtraukiami tretieji asmenys (kitas bendraskolis (-ai) arba laiduotojas (-ai)), pavyzdžiui, tėvai ar kiti asmenys, turintys nuosavo turto, gaunantys pakankamas pajamas ir sutinkantys prisiimti šį įsipareigojimą.
• Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą. Tokiu atveju sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis mokės mėnesines įmokas, tačiau prieš kreditorių abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą. Tai yra rizikingas kelias, nes, nelikus bendro šeimos biudžeto, tektų pasikliauti vienas kito geranoriškumu bei prisiimti atsakomybę už kitą sutuoktinį. Vienam iš sutuoktinių nemokant savo sutartos dalies, kreditorius galės nesumokėtų sumų reikalauti iš kito sutuoktinio, nepaisant to, kad pastarasis savo sutartą dalį moka laiku.
• Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Mišrus 2 ir 3 punkto variantas. Dažniausiai pasitaiko, kai būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir sutuoktinio, kuriam lieka būstas pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

4. Kaip dalinamas būstas, kurį vienas iš sutuoktinių turėjo iki santuokos?

Iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Tačiau, jei būstas, priklausęs vienam iš sutuoktinių, bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu. Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.

Svarbu paminėti, jog santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sandoryje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.

5. Kokiais principais vadovaujantis vyksta finansinio turto dalybos?

Jei santuokos metu buvo įsigyta vertybinių popierių (investicinio fondo vienetų, obligacijų ir kt.), sukaupta finansinė atsarga (indėliai, santaupos grynaisiais), teismo sprendimu arba šalių susitarimu nustatomos sutuoktiniams tenkančios turto dalys. Kartais nusprendžiama, jog viena turto rūšis, pavyzdžiui, investicinio fondo vienetai, atitenka vienam sutuoktiniui, kita turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijos, kitam. Dar vienas kelias - finansinis turtas (ne grynieji pinigai) atitenka vienam iš sutuoktinių, kuris kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl dalintino turto verčių, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą likviduoti (parduoti), o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos, tad nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį iš sukauptų draudimo sutartyje lėšų. Tačiau, pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių gauta draudimo išmoka už traumą, kritinę ligą ar kitus sveikatos sutrikimus nėra laikoma bendrąja sutuoktinių asmenybe ir šios lėšos nėra įtraukiamos į dalijamą turtą. Be to, jei naudos gavėju sutartyje nurodytas buvęs sutuoktinis, nepamirškite šio sutarties punkto pakeisti.

6. Ar sutuoktinių skolos taip pat dalinamos perpus?

Bendra santuokoje ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent skyrybų metu kreditorius aiškiai išreikštų pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių. Paskolas su įkeitimu jau aptarėme, tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau likviduoti ar perskirstomi. Vis dėlto svarbu neužmiršti juos aptarti, susitarti su kreditoriais dėl jų vykdymo (pertvarkymo). Kitu atveju, gali kilti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, jog tai kito prievolė.

7. Kaip dalijamas turtas, jei buvę sutuoktiniai turėjo savo verslą?

Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.

Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas. Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.

8. Kaip dalijamos vaiko išlaikymo išlaidos?

Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 633 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.

Tačiau tai - tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni.

Svarbu žinoti

Jei situacija atrodo sudėtinga ir kyla daug klausimų, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku. Teisininkas galės įvertinti konkrečią situaciją ir pateikti individualias rekomendacijas.

Taip pat, svarbu atsiminti, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

tags: #ar #priklauso #butas #priregistruotam #asmeniui