Šiame straipsnyje nagrinėjami šeimos teisiniai santykiai, o konkrečiau - šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, jų įgyvendinimas ir pritaikymas praktikoje. Šeimos teisės esmę ir jos įgyvendinimo svarbiausius būdus nustato ir išreiškia šeimos teisės principai. Kadangi visuomenėje nuolat vyksta transformacijos, kyla klausimas, ar šeimos teisės principai laikui bėgant taip pat netransformuojasi.
Šeimos Teisės Principai Lietuvoje
Lietuvos Respublikoje šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas šiais principais:
- Monogamija
- Santuokos savanoriškumas
- Sutuoktinių lygiateisiškumas
- Prioritetinė vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynimas
- Vaikų auklėjimas šeimoje
- Motinystės visokeriopa apsauga
Šie principai įtvirtinti Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje ir jais vadovaujamasi reguliuojant šeimos teisinius santykius Lietuvoje.
Tarptautinis Teisinis Reglamentavimas
Šeimos teisės principai remiasi valstybės kultūra, tradicijomis ir religiniais aspektais. Tačiau XX amžiaus viduryje tarptautinė teisė pradėjo įsiskverbti į tradicinę valstybių vidaus teisės sferą, siekdama reglamentuoti ir ginti individo teises tarptautiniu lygiu. Lietuva taip pat dalyvauja šiame procese.
Svarbūs tarptautiniai teisės dokumentai, pabrėžiantys šeimos ir santuokos svarbą:
- Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (16 str.)
- Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (12 str.)
- Europos žmogaus teisių konvencijos septintojo protokolo 5 straipsnis (įtvirtina sutuoktinių lygiateisiškumą)
- 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (23 str.)
- 1966 m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (10 str.)
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare nuo 2004 m., stengiasi derinti savo nacionalinius teisės aktus su ES reglamentais ir direktyvomis. ES Pagrindinių teisių chartijoje taip pat akcentuojama šeimos svarba, įtvirtinant teisę tuoktis ir kurti šeimą (II-69 str.), vaiko teises (II-84 str.) ir motinystės bei visos šeimos teisinę, ekonominę ir socialinę apsaugą (II-93 str.).
Tyrimo Objektas ir Dalykas
Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas yra šeimos teisiniai santykiai, o dalykas - šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai bei jų įgyvendinimas ir pritaikymas praktikoje. Šeimos teisė, anot daugelio teisės specialistų (V. Mikelėnas ir kt.), remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įtvirtintais LR CK 1.2 str. bei 1.5 str.
Tyrimo Metodai
Tyrimo metu buvo naudojami įvairūs teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai:
- Teoriniai: analizės, sintezės, sisteminimo, lyginimo (siekiant palyginti Lietuvos ir užsienio valstybių teisės aktus), lyginamojo istorinio (siekiant išsiaiškinti, kokiais principais šeimos teisiniai santykiai buvo grindžiami skirtingais istoriniais laikotarpiais) ir apibendrinimo metodai.
- Empiriniai: teisės aktų analizė.
Kaip tyrimo šaltiniai buvo naudojami šeimos teisės teoretikų ir analitikų darbai, publikacijos spaudoje, sociologijos, psichologijos ir kitų mokslų literatūra.
Teisės Principų Samprata
Žodis "principas" kilęs iš lotyniško žodžio "principium", reiškiančio pradžią, pagrindą, pirminį šaltinį. Plačiąja prasme, principai suvokiami kaip pamatinės nuostatos, fundamentalūs pradai. Teisės principai, E. Kūrio nuomone, persmelkia ir teisinį reguliavimą, ir teisinę praktiką. A. Vaišvila teisės principus suvokia per teisių ir pareigų vienovės prizmę.
Teisės principai atskleidžia teisės dėsningumus, jos prigimtį ir socialinę paskirtį. Tai bendro pobūdžio taisyklės, kurios vienais atvejais tiesiogiai suformuluotos įstatymo tekste, kitais atvejais - kildinamos iš teisinio reguliavimo prasmės. Teisės principais remiamasi ir įgyvendinant teisę.
Apibendrinant įvairių autorių pozicijas, teisės principų sąvoka iš esmės nesiskiria nuo bendrosios principų sąvokos, kuri vartojama ir kitose tikrovės srityse. Tai idėjos, pamatinės nuostatos, kreipiantieji pradai, kurie dalykiškai ir logiškai apibūdina tai, kas nuo jų priklauso.
Teisės Principų Vieta Teisės Sistemoje
Teisės principai, kaip ir teisės normos, yra bendro pobūdžio, formaliai apibrėžtos, sisteminiais ryšiais susijusios imperatyvios elgesio taisyklės. Taigi, daugeliu požymių teisės normos ir principai sutampa. Tačiau teisės normos ir principai turi ir esminių skirtumų, jie skiriasi formulavimo teisiniame tekste abstraktumo laipsniu.
Teisinis reguliavimas - tai socialinių santykių teisinis sutvarkymas pagal sankcionuotą modelį, įtvirtintą įvairaus lygio teisės aktuose. Teisinis reguliavimas suprantamas kaip ypatingas teisės poveikio būdas socialinių santykių dalyvių elgesiui, naudojant teisines priemones - formaliai apibrėžtas ir įtvirtintas tiek bendrojo pobūdžio, tiek individualaus pobūdžio elgesio taisykles.
Nėra susiformavusios vieningos nuomonės tarp teisės specialistų dėl teisės principų tiesioginio reguliuojamojo poveikio teisinis santykių dalyviams. Teisės principų ir teisės normų santykį detaliai nagrinėjo E. Kūris, pabrėždamas ypatingą teisės principų vaidmenį teisiniame procese. Jis teigia, kad teisės principai yra neatsiejama teisinio reguliavimo turinio dalis ir jų negalima griežtai tapatinti su teisės normomis.
Teisės Principų Funkcijos
Terminas "funkcija" kilęs iš lotyniško žodžio "functio" ir reiškia atlikimą, vykdymą. E. Kūris, kalbėdamas apie teisės principų funkcijas teisės sistemos atžvilgiu, išskiria dvejopas funkcijas: pozityviąją ir negatyviąją. Teisės principai atlieka organizuojantį poveikį teisės sistemai, kreipia teisės sistemos, teisinio reguliavimo arba atskirų teisės institutų turinį. Jie užtikrina teisės sistemos darną, jos elementų neprieštaringumą, koordinuoja teisines nuostatas.
Bendrieji teisės principai (pvz., įtvirtinti LR CK 1.2 str.) atlieka šias funkcijas:
- Reglamentavimo (valstybė, reglamentuodama teisinius santykius, turi paisyti šių principų ir jais vadovautis)
- Interpretavimo (teisės normos privalu aiškinti ir taikyti remiantis šiais principais)
- Teisės spragų užpildymo
- Kolizijų šalinimo (esant teisės normų kolizijai)
V. Pakalniškis ir kiti civilinės teisės specialistai teigia, kad bendrieji civilinės teisės principai atlieka tik dvi savarankiškas funkcijas - reglamentavimo ir interpretavimo, kuri svarbiausia yra reglamentavimo. Ši funkcija užtikrina civilinės teisės stabilumą ir užkerta kelią formuotis teisės normų kolizijoms.
Teisės Principų Klasifikacija
Teisinėje literatūroje teisės principai klasifikuojami įvairiai, remiantis įvairiais klasifikavimo pagrindais. Profesorius A. Vaišvila nurodo tokią teisės principų klasifikaciją:
- Principus-idėjas
- Principus-normas
E. Kūrys nesutinka su tokia konstrukcija kaip principai-normos, teigdamas, kad teisės principų nevalia sutapatinti su teisės normomis. Kitas dažnas teisės principų klasifikavimo pagrindas yra jų skirstymas pagal apimtį:
- Bendriausieji (konstituciniai) principai
- Bendrieji teisės principai
- Šakiniai teisės principai
- Tarptautiniai teisės principai
Bendriausieji principai paprastai būna įtvirtinti šalies pagrindiniuose įstatymuose - Konstitucijose. Šie principai persmelkia kiekvieną teisės šaką ir nurodo, kaip turi būti formuojamos tos šakos teisės normos, organizuojamas jų vykdymas. Bendrieji teisės principai yra konkretinami...
tags: #prasymo #forma #santuokinis #nepriestarauja #patalpu