Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad paveldėti galima pagal įstatymą arba pagal testamentą. Aptarkime, kokios yra sutuoktinio ir kitų artimųjų teisės į palikimą, kai yra sudarytas testamentas.
Anot teisininkų, daugybė turto paveldėjimo klausimų kyla dėl įpročio nerašyti testamentus
Testamentas ir Paveldėjimo Tvarka
Surašydamas testamentą, testatorius gali numatyti tuos asmenis, kurie po jo mirties paveldės testamentu paliekamą turtą. Turtą testatorius gali paskirstyti savo nuožiūra: jis gali numatyti vieną arba kelis paveldėtojus, kurie nebūtinai turi būti jo šeimos nariai ar giminaičiai. Turtą tokiu atveju paveldi asmuo/asmenys, įrašyti testamente.
Privalomoji Palikimo Dalis
Lietuvos civilinis kodeksas (CK) šiuo atveju numato išimtį - teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio: CK 5.20 straipsnis numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento, pusę tos dalies, kurią paveldėtų pagal įstatymą.
Taigi, jeigu sūnui palikėjo mirties momentu nėra reikalingas išlaikymas, visas turtas įvardintas testamente atiteks dukrai. Jeigu Jūsų mirties momentu sūnui ar sutuoktinei būtų reikalingas išlaikymas, jie galėtų pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.
Tačiau šiuo atveju įstatymas numato išimtį - teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio - palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 str.
Paveldėjimas Pagal Įstatymą
Jeigu palikėjas nebuvo sudaręs testamento, tuomet yra paveldima pagal įstatymą pagal CK 5.11 str. 1 d. nurodytą įpėdinių eilę. Jūsų atveju pažymėtina, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais yra palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).
Antros eilės įpėdiniai (t. y. tėvai (įtėviai), vaikaičiai) paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str.
Sutuoktinio Teisės Paveldint Pagal Įstatymą
Sutuoktinių paveldėjimo pagal įstatymą teisę reglamentuoja CK 5.13 str., kuris numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. su vaikais (įvaikiais)) sutuoktinis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip 3, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Bendroji Jungtinė Nuosavybė ir Asmeninė Nuosavybė
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.). Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo dalis, įeina į palikimą.
Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos. Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė:
- Turtas, įgytas iki santuokos
- Paveldėtas ar dovanotas turtas po santuokos, jei dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta kitaip
- Asmeninio naudojimo daiktai (drabužiai, avalynė ir kt.)
- Intelektinė nuosavybė (autorinės teisės, patentai)
- Lėšos ir daiktai, skirti asmeniniam verslui
- Kompesacijos už sveikatos sužalojimus, neturtinė žala
Praktiniai Aspektai Dalijant Pinigus
Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio. Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.
Pavyzdys: Pinigų Padalijimas Po Mirties
Tarkim, vyro sąskaitoje 10 000 eurų, žmonos 60 000 eurų. Vyro pajamos kažkada buvo labai didelės, po to žmonos daug didesnės. Kaip apskritai vyksta vyro ir žmonos pinigų padalinimas po mirties?
Pinigams, kaip ir kitam turtui galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės rėžimas ir lygių dalių prezumpcija. Jūsų pavyzdžiu pirma atidalinama suma, kuri yra gyvojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė (jeigu tai galima įrodyti) tuomet dalijama pusiau, o jau tuomet dalijama mirusio sutuoktinio dalis (tarp visų paveldėtojų).
Terminai ir Procedūros
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į notarą dėl žuvusio sūnaus turto paveldėjimo turėtumėte kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.
| Įpėdinių Eilė | Kas paveldi | Sutuoktinio dalis |
|---|---|---|
| Pirmoji | Vaikai (įvaikiai) | 1/4 palikimo (jei įpėdinių ne daugiau kaip 3) arba lygi dalis su kitais įpėdiniais (jei įpėdinių daugiau kaip 3) |
| Antroji | Tėvai (įtėviai), vaikaičiai | 1/2 palikimo |
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.