Ar privaloma daugiabučio renovacija gyventojams Lietuvoje?

Daugiabučių renovacija - tai vienas svarbiausių procesų, užtikrinančių gyvenamųjų pastatų ilgaamžiškumą, mažesnes šildymo išlaidas ir didesnį komfortą gyventojams. Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių pastatyti dar sovietmečiu, todėl šiandien jie nebeatitinka šiuolaikinių energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų.

Renovacijos esmė - tai energijos taupymo priemonių diegimas, siekiant sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti pastato techninę būklę. Tai apima fasado, stogo, rūsio perdangos šiltinimą, langų ir durų keitimą, šildymo bei vėdinimo sistemų atnaujinimą.

Daugiabučių renovacija nėra vien išorinis pastato atnaujinimas - tai ilgalaikė investicija į gyvenimo kokybę, energijos taupymą ir aplinkos apsaugą.

Didžioji dalis senesnių daugiabučių praranda didelį kiekį šilumos per nesandarias sienas, stogą ir langus. Po renovacijos šie nuostoliai ženkliai sumažėja - gyventojai gali sutaupyti iki 50 % šildymo išlaidų, o pastatas tampa energetiškai efektyvesnis.

Renovacija suteikia ir kitų privalumų - pagerėja būsto mikroklimatas, nelieka skersvėjų, sienos išlaiko šilumą, o drėgmės lygis tampa tolygesnis.

Renovacija svarbi ir iš ekologinės perspektyvos. Atnaujinus daugiabutį, sumažėja energijos suvartojimas, o tai reiškia mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Valstybė šiuo procesu siekia dviejų tikslų: mažinti energijos švaistymą ir skatinti miestų atsinaujinimą.

Daugiabučio renovacija - tai ilgalaikė investicija į gyvenimo kokybę, energijos taupymą ir aplinkos apsaugą.

Renovacijos eiga ir etapai

Kai visi formalumai sutvarkyti ir finansavimas patvirtintas, prasideda faktiniai renovacijos darbai. Šis etapas - ilgiausias, tačiau būtent čia matomi realūs pokyčiai.

Pirmiausia atliekami parengiamieji darbai: pastato apžiūra, techninės būklės įvertinimas, senos dangos nuėmimas, inžinerinių sistemų paruošimas. Statybos aikštelė aptveriama, užtikrinamas gyventojų saugumas.

Vienas svarbiausių etapų - išorinių konstrukcijų šiltinimas. Dažniausiai tai fasado, stogo ir rūsio perdangos izoliavimas. Šie darbai leidžia ženkliai sumažinti šilumos nuostolius, kurie kai kuriuose senuose daugiabučiuose siekia net 40-50 %.

Tuo pačiu metu keičiami seni langai, durys, balkonų konstrukcijos.

Kitas žingsnis - šildymo sistemos modernizavimas. Įrengiami šilumos punktai, leidžiantys reguliuoti temperatūrą pagal oro sąlygas, keičiami vamzdynai, radiatorių ventiliai ir balansavimo vožtuvai.

Pabaigus statybos darbus, atliekama kokybės patikra - tikrinama, ar viskas atitinka techninius reikalavimus, ar pastatas pasiekė numatytą energinio naudingumo klasę.

Finansavimas ir valstybės parama

Valstybės parama - esminis veiksnys, leidžiantis daugiabučių gyventojams įgyvendinti renovacijos projektus be per didelės finansinės naštos. Pagrindinė institucija, atsakinga už renovacijos programų koordinavimą, yra Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Šios programos suteikia galimybę gyventojams ne tik pagerinti savo būstų kokybę, bet ir prisidėti prie platesnių aplinkosauginių tikslų - mažesnio energijos vartojimo, tvaresnio miesto planavimo ir bendruomenių stiprinimo.

Pavyzdžiui, jei daugiabučio renovacijos sąmata siekia 400 tūkst. eurų, valstybė gali finansuoti 80-120 tūkst. eurų, o likusi dalis paskirstoma tarp butų savininkų.

Gyventojai, kurie gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas, gali pretenduoti į visos jų dalies už renovaciją kompensavimą. Tai reiškia, kad valstybė padengia visus jų įsipareigojimus, o kompensacija tiesiogiai pervedama renovaciją administruojančiai įmonei.

Dažniausiai užduodami klausimai apie renovaciją

1. Kas inicijuoja daugiabučio renovaciją? Renovaciją gali inicijuoti daugiabučio bendrija, administratorius arba pati savivaldybė. Procesas prasideda gyventojų susirinkimu, kuriame bent 55 % butų savininkų turi pritarti projektui. Tik tuomet galima teikti paraišką BETA dėl valstybės paramos.
2. Kiek laiko trunka visas renovacijos procesas? Vidutiniškai visas procesas - nuo idėjos iki darbų pabaigos - trunka 12-24 mėnesius. Iš jų 4-6 mėnesiai skiriami projektavimui ir sutarčių derinimui, o 6-10 mėnesių - faktiniams statybos darbams.
3. Kiek kainuoja daugiabučio renovacija? Kaina priklauso nuo pastato dydžio, būklės ir pasirinkto darbų masto. Vidutiniškai vienam butui tenkanti suma svyruoja nuo 3 000 iki 8 000 eurų, tačiau dalį šių išlaidų kompensuoja valstybė. Mažas pajamas turintiems gyventojams kompensacija gali siekti iki 100 % jų įnašo.
4. Kas prižiūri renovacijos kokybę? Kokybę kontroliuoja projekto administratorius, BETA specialistai ir nepriklausomi statybos techniniai prižiūrėtojai. Jie užtikrina, kad darbai atitiktų techninius standartus, o energinis efektyvumas būtų pasiektas pagal projektą.
5. Ar galima gauti paramą renovacijai, jei namas dar neįtrauktas į programą? Taip, jei gyventojai nusprendžia patys inicijuoti renovaciją, galima teikti paraišką savivaldybei arba BETA, kad pastatas būtų įtrauktas į artimiausią programos etapą. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo didesnė tikimybė gauti paramą.
6. Ar po renovacijos padidėja mėnesinės įmokos? Trumpuoju laikotarpiu įmokos gali padidėti dėl paskolos įmokų, tačiau dėl sumažėjusių šildymo sąnaudų bendros išlaidos dažnai išlieka tokios pačios arba net mažesnės. Ilgainiui renovacija tampa finansiškai naudinga.
7. Kokie pagrindiniai renovacijos privalumai? Renovacija mažina šildymo išlaidas, didina būsto vertę, gerina gyvenimo komfortą ir saugumą. Be to, tai prisideda prie aplinkosaugos - sumažėja energijos suvartojimas ir išmetamų teršalų kiekis.
8. Kas nutinka, jei gyventojas nesutinka su renovacija? Jei gyventojas nepritaria, tačiau dauguma (ne mažiau kaip 55 %) balsuoja už, sprendimas vis tiek įsigalioja. Tokiu atveju renovacija vykdoma visam namui, o nesutinkantys gyventojai vis tiek privalo padengti savo dalį išlaidų.

Daugiabučio renovacijos schema

Problematiškos situacijos ir iššūkiai

Pasidomėjus realia daugiabučių namų modernizavimo situacija, aiškėja, kad garsiai žadamos valstybės paramos gyventojai nesulaukia jau ne pirmi metai, o daliai namų renovacijos sąlygos apskritai tampa nebepriimtinos.

Šių metų pradžioje rašėme apie Partizanų g. 42A namo gyventojus, kurie pasiryžo renovuoti savo namą, sutvarkė reikalingus dokumentus, tačiau patvirtinimo, kad jų namo renovacija bus iš dalies kompensuojama valstybės lėšomis nesulaukė beveik metus laiko.

Rugsėjį susisiekus su šio daugiabučio namo bendrijos pirmininke Alma Zagurskiene paaiškėjo, kad ir šių metų rugpjūtį procesas tik vos vos pajudėjo į priekį. Per beveik 8 mėnesius, kai pasirodė mūsų publikacija, namo gyventojams pavyko pajudėti į priekį tik per menką žingsnelį: paskelbti viešąjį konkursą bei išsirinkti rangovą.

Šio namo renovacijos projektą renovacijos projektus administruojančios viešosios įstaigos „Endive“ vadovė Jolita Maženienė patvirtino, kad valstybės paramos sutartis pagal pateiktą paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) buvo sudaryta tik rugpjūčio pabaigoje. Pasak jos, pasirašius sutartį su rangovu, planuojama 2025 m. pavasarį gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pagaliau pradėti darbus.

Bendrijos pirmininkė A. Zagurskienė sako, kad jai yra tekę prieš ketverius metus vykdyti kito namo renovaciją, tuomet procesas buvo žymiai greitesnis ir sklandesnis. „Tada viskas vyko daug greičiau ir paprasčiau. Suprasčiau, jei čia būtų labai daug tų renovacijų ir atsakingos institucijos turėtų daug darbo, bet iš tiesų tai čia labiau biurokratiniai procesai, kurie kasmet tik sudėtingėja ir atvirkščiai - ne skatina, o atbaido žmonių norą modernizuoti savo namus“, - sako A. Zagurskienė.

Kad procedūros prie šios valdžios tapo dar sudėtingesnės, padaugėjo dokumentacijos, prieštaravimų vienų teisės aktų kitiems, įvairių sprendimų, kurie dar labiau lėtina procesus, pašnekovei pritaria ir „Endive“ vadovė J. Maženienė.

„Visur buvo sakoma, kad daugiabučių modernizavimas yra valstybės prioritetas, tačiau realybėje viskas išėjo atvirkščiai. Užuot supaprastinę procesus, leidę jiems vykti pilnu tempu, ypač pastaruoju metu darė viską, kad vykdyti renovaciją būtų kuo sudėtingiau. To priežasčių nesuprantame, nors dirbame šioje srityje jau daugiau kaip dešimtmetį, per tą laiką seniausiai galima buvo atidirbti procesus, suvienodinti reikalavimus ir viską supaprastinti užuot kūrus naujas pinkles“, - teigia ji.

Vėliau modernizuojamų namų skaičiai ėmė palaipsniui mažėti ir šiuo metu atnaujinama ne daugiau 400 namų per metus. Viso Lietuvoje reikia atnaujinti apie 35 tūkst. gyvenamųjų namų.

Atsakydamas į žurnalistų užklausą, APVA Komunikacijos skyrius patikslino, kad 2023 m. buvo įgyvendinti 278 projektai, o 2024 m. planuojama, kad bus užbaigti apie 167 namų modernizavimo procesai.

Nors dabartinio aplinkos ministro kadencijos pradžioje buvo itin garsiai pareikšta, jog siekiamybė - 1000 renovacijų per metus, akivaizdu, kad iki išsikeltų tikslų - toliau negu iki mėnulio.

Anksčiau komentuodama šį išsikeltą tikslą, LR Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vadovė Laura Lukoševičienė teigė, kad siekis, visų pirma, reikalavo tobulinti finansinį mechanizmą, skaitmeninti ir efektyvinti procesus, mobilizuoti finansuotojus, didinti inicijuojamų projektų apimtis, kas galiausiai ir leistų pasiekti Vyriausybės programoje keliamus uždavinius dėl 1000 modernizuotų daugiabučių namų per metus.

Tačiau panašu, jog iki keliamo tikslo judama gerokai lėčiau, nei to galima būtų tikėtis.

Skaičiai kalba patys už save

• 2022 m. B energetinės klasės kvietimui skirtas finansavimas - 100 mln. Eur. Buvo priimtos 477 paraiškos ir pasirašyta valstybės paramos teikimo sutarčių už 445 mln. Eur.
• 2023 m. A energetinės klasės kvietimui skirtas finansavimas - 410 mln. Eur. Priimtos 106 paraiškos ir pasirašyta valstybės paramos teikimo sutarčių už 119 mln. Eur.
• 2023 m. skydinės renovacijos kvietimui skirtas finansavimas - 200 mln. Eur, kvietimo pabaiga - 2024-10-31, patikslintos (supaprastintos) kvietimo paramai teikti sąlygos, suplanuota pritraukti iki 125 paraiškų.

Iš pateiktų skaičių yra akivaizdu, kad daugiausia norinčių renovuoti namus, siekiant B energetinės klasės. Tačiau būtent šiai grupei yra skiriamas mažiausias finansavimas, o papildomo kvietimo renovacijos administratorių įmonės jau laukia antri metai. Neseniai namų administratorius pasiekė žinia, kad šis kvietimas vėl nusikelia ir bus skelbiamas jau po rinkimų - lapkričio mėnesį.

Renovacija prieš ir po

Kaupiamosios lėšos

Nuo sausio kai kurių daugiabučių gyventojų sąskaitos už kaupiamąsias lėšas keičiasi dėl valstybės nustatyto minimalaus tarifo.

Nuo sausio 1 d. Dėl minėtų pokyčių daugiabučiuose namuose kaupiamosios lėšos bus perskaičiuotos pagal naują minimalų tarifą - 0,1025 Eur už kv. m vietoje ankstesnio, pavyzdžiui, 0,0923 Eur už kv. m.

Įmonės „Housecare“ projektų vadovas Vaclovas Stankevičius pabrėžė, kad didžioji dalis Lietuvos daugiabučių pastatyti dar sovietmečiu. „Šiandien tai atsisuka per dažnesnius gedimus ir didesnes bendras išlaidas. Valstybės sprendimas didinti minimalius kaupiamųjų lėšų tarifus iš esmės yra bandymas ištaisyti šią ilgai brandintą problemą, kad namai būtų prižiūrimi ne „nuo avarijos iki avarijos“, o pagal planą“, - LRT.lt komentavo V. Stankevičius.

V. Stankevičius taip pat pabrėžė, kad svarbu suprasti, jog kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ir nėra administratoriaus pajamos - tai butų savininkų pinigai, kaupiami konkrečiam namui ir naudojami tik to namo remontui ir atnaujinimui.

Kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ir nėra administratoriaus pajamos - tai butų savininkų pinigai.V. Stankevičius teigia, kad visi pastatai sensta, renovacijos procesas nėra spartus.

Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos taip: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m). Pavyzdžiui, žmogui buvo taikomas 0,0923 Eur už kv. m tarifas ir jis turi 60 kv. m butą. Anksčiau jo mėnesio įmoka buvo skaičiuojama taip: 0,0923 × 60 = 5,538 Eur. Dabar, pagal naują minimalų tarifą, ji skaičiuojama taip: 0,1025 × 60 = 6,15 Eur. Taigi, 60 kv. m buto įmoka padidėja 61,2 euro cento.

„Kaupiamosios lėšos yra skirtos daugiabučio namo kritiniams poreikiams užtikrinti - nutikus nelaimei, avarijai, susidarius situacijai, kurioje reikia reikšmingos pinigų sumos, kurią surinkti gali būti sudėtinga“, - LRT.lt sakė A. Sakalauskas.

Daugiabučių administratoriai šiuo atveju veikia kaip šių sprendimų įgyvendintojai.

Taigi, praktiškai, jei bazinis tarifas yra 0,1025 Eur/kv. m, „Civinity“ skaičiavimu, pagal pastato būklę 50 kv. m buto įmoka gali siekti nuo 5,13 Eur iki 20,5 Eur.

„Didžiausia rizika gyventojams - ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas. Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo „žemėlapio“, - pabrėžia A. Sakalauskas.

Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Ilgalaikį planą gali parengti namo administratorius, samdyti techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas.

„Ilgalaikis planas neatsiranda vien dėl to, kad jį parengia administratorius - jis įsigalioja tik tada, kai savininkai jį patvirtina balsuodami. Matome riziką, kad be gyventojų įsitraukimo, nors ir paruošus detalius, daug laiko ir darbo kainavusius planus, jie gali būti nepatvirtinti, o tada automatiškai įsigalios aukštesni tarifai pagal nustatytą pastato būklę“, - pastebėjo V. Stankevičius.

Atkreiptinas dėmesys, jog renovuotiems ir naujiems namams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis koeficientas.

Vis dėlto A. Sakalauskas teigia, kad pokytis labiausiai palies tuos, kurie iki šiol mokėjo mažesnį nei minimalų tarifą ir kurių namui bus priskirtas kaupiamųjų lėšų daugiklis x4 dėl pastato būklės.

tags: #ar #privaloma #daugiabucio #renovacija #gyventojams