Rekuperacinė vėdinimo sistema bute ar name, ypač įsirengiant naujos statybos būstus šiais laikais yra neatskiriama dalis.
Naujos statybos namuose ir butuose jau būtų keista nematyti rekuperacinės vėdinimo sistemos, o kai kuriais atvejais ji neišvengiamai reikalinga, ypač griežtėjant statybos reglamentams.
Dar praeitais metais įsigaliojus naujiems energetinio efektyvumo reikalavimams, profesionali rekuperacinė sistema tapo neatsiejama naujų pastatų dalimi.
Šie pokyčiai įtakos turėjo ir galingesnių šilumokaičių paklausai rinkoje - daugiau dėmesio pradėta skirti šilumogrąžą užtikrinančių prietaisų efektyvumui ir techninėms jų galimybėms.
Tačiau, kartu stipriai išaugus ir kokybiškų prietaisų pasiūlai, išsirinkti tinkamiausią sprendimą savo namams tapo tik dar sunkiau.
Atsižvelgiant į tai, jog, neskaičiuojant mūsų asmeninių poreikių, didesni energetinio efektyvumo reikalavimai tapo dar vienu papildomu kriterijumi renkantis rekuperatorių savo namams, prietaiso pasirinkimo procesas šiandien - dar sudėtingesnis.
Vis dažniau iš savo klientų, pasimetusių techninėse prietaisų savybėse, sulaukiame ir klausimo - koks rekuperatorius privalomas A+ ir A++ klasės namams?
Pati tikrai nebūčiau paruošusi tokio informatyvaus straipsnio, tad ačiū jam, jog pasidalino itin išsamiais atsakymais.
Taigi, pirmiausia aptarkime, kam apskritai reikalinga rekuperacinė vėdinimo sistema ir kokia jos nauda bei minusai?
Rekuperacinės sistemos privalumai
Privalumus galima skirstyti į dvi kategorijas: techninę ir gyvenimo kokybės.

Techninė dalis
Visų pirma, šiuolaikiniai pagal naujus statybos reglamentus statomi (A ir aukštesnės energinės klasės) namai yra itin sandarūs, tad per langus ar kitus mikroplyšius necirkuliuoja oras.
Be vėdinimo ilgainiui tokiame pastate imtų kauptis pelėsis, alergenai, kvapai, dulkės ir kiti nepageidaujami svečiai.
Rekuperacija efektyviai išsprendžia šią problemą, be to leidžia taupyti šiluminę energiją.
Šiuolaikinių rekuperatorių šilumokaičiai efektyvūs, todėl elektros sąnaudos nedidelės.
Per vieną ortakį iš lauko įleidžiamas oras į rekuperatorių, čia jis filtruojamas, sušyla rekuperatoriaus šilumokaityje ir tik tada įleidžiamas į patalpą.
Ištraukiamas iš kambario oras taip pat prateka per rekuperatoriuje esantį šilumokaitį, jame atiduodamas savo šiluminę energiją iš lauko įeinančiam oro srautui.
Taigi, jokio išorinio triukšmo, nejaučiamas diskomfortas ir dėl patenkančio šviežio oro - jis nebūna lauko temperatūros, patenka į patalpą jau sušilęs.
Namu vėdinimas atidarytais langais neužtikrina pakankamo oro cirkuliavimo, nėra pastovus, be to išleidžiama šiluma, įsileidžiamos lauko dulkės, triukšmas.
Vėdinimo sistema, sistemos komponentai (LT)
Komforto dalis
Turbūt dauguma sutiks, kad švarus, gaivus oras namuose yra prioritetas, tad rekuperacinė vėdinimo sistema, projektuojant namus, turėtų būti toks pats savaime suprantamas dalykas, kaip ir apšvietimo ar šildymo sistema.
Ir ne tik dėl statybos reikalavimų, o pirmiausia dėl suteikiamo komforto kasdienybėje.
Patalpų mikroklimatas ir kvėpuojamo oro kokybė reikšminga, kad rūpintis buitimi, šeimos nariais, poilsiauti, o šių dienų realybėje ir dirbti bei didžiąją gyvenimo dalį praleisti namuose būtų sveika ir malonu.
Ar žinojote, kad vėdinimo sistema gali padėti sumažinti ir teršalų kiekį namuose, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome?
Pavyzdžiui, dažai, klijai, dulkės, asmens higienos priemonės, plastikas - visa tai didina oro taršą namų erdvėje.
Jei tokių medžiagų koncentracija ore tampa pakankamai didelė, galime pajusti ir nemalonius fizinius pojūčius, kartais net neįtardami priežasties (galvos skausmas, nosies užsikimšimas ir pan.).
Harvardo universiteto atliktas tyrimas parodė, jog pagerėjusi patalpos aplinkos kokybė, įskaitant kvėpuojamą orą, padvigubino gyventojų pažinimo funkcijų rezultatus.
Išvada aiški - švarus oras naudingas ne tik mūsų kūnui, bet ir protui.
O visi galimi minusai išsprendžiami teisingai suprojektavus ir sumontavus vėdinimo sistemą.
Dažnai kylantys klausimai apie rekuperacines sistemas
Ar rekuperatorius sausina ir vėsina orą?
SAUSINIMAS. Rekuperatoriai skirstomi į kelis tipus: rotaciniai, plokšteliniai ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu. Rotaciniai ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu rekuperatoriai grąžina visą ar didžiąją dalį drėgmės ir palaiko tinkamą patalpos mikroklimatą. Tuo tarpu rekuperatoriai su paprastu plokšteliniu šilumokaičiu sausina patalpų orą, ypač žiemos metu patalpoje galima jausti per mažai drėgmės. Tokiu atveju pageidautinas papildomas drėkinimas.
Vienas galimų variantų - į vėdinimo sistemą statyti kanalinį drėkintuvą, tačiau šis retai besirenkamas dėl aukštos kainos (įsivaizdavimui, kokybiškas prietaisas su montavimu gali kainuoti iki 1500 Eur).
VĖSINIMAS. Rekuperatorius neturi kondicionavimo funkcijos ir nėra skirtas šaldyti. Kokybiški rekuperatoriai turi by-pass funkciją. Ši funkcija reiškia, kad rekuperatorius pagal nustatytas temperatūrų reikšmes automatiškai uždaro viduje esantį šilumokaitį ir atidaro oro apėjimo kanalą. Tokiu būdu yra sustabdomas šilto oro tiekimas į patalpas, kai to nereikia. Dažniausiai tai naudojama vasaros naktimis, kai lauke oras yra vėsesnis nei patalpoje. Tuomet rekuperatorius pašalina orą, kurį pakeičia iš lauko paimtu, prafiltruotu gaiviu oru.
Rekuperatorių rūšys
Rekuperatorius yra prietaisas vienu metu vėdinantis patalpas ir saugantis viduje esančią temperaturą.
Rekuperatoriai skirstomi į kelis tipus (rotaciniai, plokšteliniai, ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu), kurių veikimo principas skiriasi.
Kalbant paprastai, plokšteliniuose rekuperatoriuose iš patalpos ištraukiamas oras rekuperatoriuje praeina pro filtrą, patekęs į šilumokaitį palieka šilumą ir yra pašalinamas.
Tuo pačiu metu oras iš lauko praeina pro rekuperatoriaus filtrą, patenka į šilumokaitį, kuriame pasiėmęs iš patalpos ištraukiamo oro šilumą, patenka į patalpas.
Rotacinių rekuperatorių veikimas panašus, tačiau skiriasi šilumokaičio tipas, nes čia veikimas vyksta nepertraukiamu šilumos perdavimu, kai besisukdamas būgnas šalinamo iš patalpų oro šilumą panaudoja tiekiamo į vidų oro pašildymui, tuo pačiu atgaudamas ir drėgmę.
ROTACINIAI rekuperatoriai:
- Neužšąla per šalčius, jiems nereikalingas paimamo oro pašildytuvas;
- Ne tik sušildo, bet ir drėkina orą, jo nesausina (grąžindami drėgmę iš išmetamo oro į paduodamą);
- Puikiai tinka mūsų geografinei situacijai Lietuvoje;
- Nereikalingas kondensato nuvedimas;
- Trūkumai: gana sudėtingas mechanizmas viduje talpina daug besidėvinčių dalių, kaip guolis, šepetėliai, diržinė pavara, kurių aptarnavimas yra brangesnis.
PLOKŠTELINIAI rekuperatoriai:
- Pasižymi geresne kaina;
- Pats prietaisas yra paprastesnis;
- Trūkumai: reikalingas kondensato nuvedimas, pašalindami drėgmę iš patalpos sausina orą.
PLOKŠTELINIAI SU ENTALPINIU ŠILUMOKAIČIU rekuperatoriai:
- Integruotas entalpinis šilumokaitis grąžina drėgmę į patalpas ir palaiko gerą patalpos mikroklimatą;
- Nėra būtinas kondensato nuvedimas;
- Prietaiso aptarnavimas paprastesnis;
- Trūkumai: ženkliai brangesnis už plokštelinį rekuperatorių. Tikėtina, kad susidėvėjusį šio prietaiso šilumokaitį ateityje gali tekti keisti nauju.
Rekuperacinės sistemos montavimo eiliškumas
- Vėdinimo sistemos suprojektavimas, plano sudarymą, numatant angas, ortakių vedžiojimą tarp aukštų ir kitas detales.
- Iki rekuperatoriaus vietos vedžiojami ortakiai, montuojamos difuzorių dėžutės ir oro paskirstymo dėžės. Šiame etape labai rekomenduojama į lauką išgręžti skyles, nes šis darbas atliekamas šlapiu būdu, sukelia daug purvo.
- Atlikus šiuos darbus galima pereiti prie apdailos darbų, sienų dažymo ir kt.
- Kabinamas ir pajungiamas rekuperatorius, montuojami oro skirstymo difuzoriai.
- Atliekamas oro srautų sureguliavimas, kad rekuperacinė vėdinimo sistema veiktų kuo racionaliau.
A+ ir A++ klasės skirtumai rekuperatoriui
- A+ Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³.
- A++ Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.
Reikalavimai svarbu, tačiau rekuperatoriaus naudingumo koeficiente kelių procentų skirtumas neturi lemiamos reikšmės.
Be to, jis kiek kinta prieklausomai nuo rekuperatoriaus vietos būste ir net metų laiko.
Tad kur kas svarbiau yra patikimas prietaiso gamintojas, kokybiškas ir profesionalus sumontavimas bei efektyvios vėdinimo sistemos suplanavimas.
Ar privalomas rekuperatorius A, A+ energinio naudingumo namui?
Pagal įstatymą nėra privalomas. Bet reikia žinoti, kad tokie pastatai yra labai sandarūs ir vėdinimo sistema tokia pastatui yra būtina.
A ir A+ klasės namuose yra privaloma priverstinė vėdinimo sistema, tai yra rekuperacinė.
Galima naudoti ir kitus mechaninius priverstinio vėdinimo elementus, kaip pavyzdžiui oro tiekimo ir ištraukimo ventiliatoriai, tačiau tai netinkamas sprendimas mūsų klimatui.
Elektriniai šildytuvai ventiliatoriuose sunaudotų itin daug elektros energijos, o be jų, atšaldytų patalpas.
Tad vienintelis priimtinas ir ekonomiškai naudingas spendimas yra rekuperatorius ir visa sistema.
B klasės namai 2026 metais
Dar prieš keletą metų B klasės energinio naudingumo namai buvo laikomi standartiniais gyvenamaisiais pastatais Lietuvoje.
Tačiau laikui bėgant statybų reglamentai griežtėjo, ir nuo 2021 metų įsigaliojus A, A+ bei A++ energinio efektyvumo reikalavimams, ši klasė tapo žemesnio lygmens standartu.
Vis dėlto 2026 metais ji vis dar aktuali - ypač tiems, kurie užbaigia senesnius projektus arba vykdo pastatų rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus techninius sprendinius.
Ar 2026 metais klausimas dėl B klasės statinių tebėra aktualus tiems, kurie pradėjo projektus prieš keliolika metų ar paveldėjo statybas iš senesnio laikotarpio.
Kadangi teisės aktai dėl energinio naudingumo buvo palaipsniui griežtinami, vis dar egzistuoja išimtys, leidžiančios pabaigti statybas pagal senesnius reikalavimus.
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, nuo 2016 metų naujai statomi gyvenamieji pastatai turėjo atitikti bent A energinio naudingumo klasę.
B klasės statyba buvo leistina tik tiems projektams, kuriems statybos leidimai išduoti iki 2016 m. Todėl 2026 metais teisėtai statyti naują B klasės namą nebeįmanoma.
Jei B klasės pastato statyba pradėta pagal leidimą, išduotą seniau, projektas gali būti užbaigtas.
Senesni B klasės pastatai vis dar gali būti modernizuojami, keičiant jų šildymo, vėdinimo ar izoliacijos sistemas.
Tokie projektai nėra draudžiami, tačiau nebegali būti naujai registruojami. Statybų užbaigimo procedūros vykdomos pagal anksčiau galiojusius techninius dokumentus.
Naujos statybos ar išplėtimo atvejais privaloma atnaujinti projektą pagal A arba A+ klasės reikalavimus. Jei gyventojas 2015 m. gavo leidimą statyti B klasės namą, o statybas pradėjo 2016 m., tačiau dėl finansinių priežasčių jas sustabdė, 2026 m.
Pagrindiniai B klasės reikalavimai 2026 metais
Šiluminė varža parodo, kiek konstrukcija sulaiko šilumą. Turi būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K). Bent R = 6,25 (W/m²K). Turi būti ne mažesnė kaip R = 3,25 (W/m²K).
Langai ir durys B klasės name turi turėti U koeficientą iki 1,3 W/m²K, o šiuolaikiniuose A+ namuose - iki 0,9 W/m²K.
Pagal senąją metodiką, natūrali ventiliacija B klasės namuose buvo laikoma priimtinu sprendimu.
Kiekvienas B klasės pastatas vis dar turi būti įtrauktas į energinių pastatų registrą, o sertifikatas galioja 10 metų.
Centralizuota ar mini rekuperatorius?
Rinkitės tik centrinę vėdinimo sistemą.
Decetralizuota sistema - mini rekuperatoriai - rekomenduotina tik tuo atveju, jei visiškai nėra galimybės įrengti centrinės (pvz., renovuojamo buto atveju).
Centrinės rekuperacinės vėdinimo sistemos privalumai:
- Higieniška
- Aukštas energetinis efektyvumas
- Individualus sistemos valdymas
- Pasirinktos klasės oro filtravimas
- Didelis gaminių, technologijų, montavimo būdų ir vietų pasirinkimas
- Būsto vidaus vėdinimo sistema - estetiška, platus komponentų pasirinkimas
Jei apdailos darbai jau atlikti, tuomet reiktų rinktis mini rekuperatorių sistemą. Kitu atveju gali įsirengti centralizuotą sistemą su ortakiais, centriniu rekuperatoriumi.
Visada centralizuota vėdinimo sistema su rekuperatoriumi bus geriau, nei sieniniai mini rekuperatoriai. Nors, aišku, ir brangiau.
Esant didesniems šalčiams lauke, sieniniai mini rekuperatoriai pradeda kondensuotis ir apšalti. Jų naudingumo koeficientas stipriai krenta.
Pats vėdinamo oro kiekis taip pat stipriai krenta dėl jų pačių mažumo.
Gali būti nebe užtikrinamas pakankamas oro pasikeitimas - dėl mažesnio oro kiekio gali būti, kad oras keis tik patalpos zonoje ties mini rekuperatoriumi.
Jų veikimo principas yra porinis. Vienas įmontuojamas į vieno kambario sieną, kitas į kito, tolimesnio kambario sieną.
Vienu metu vienas iš jų traukia lauko orą į vidų vienoje patalpoje, kitas kitoje patalpoje ištraukia vidaus orą.
Taip jie veikia 1-2 min., po to apsikeičia kryptimis.
Priklausomai nuo įvairiausių aplinkybių, to veikimo laiko (oro kiekio) gali neužtekti pasikeisti reikiamam patalpų oro kiekiui.
Per šalčius dėl kondensacijos ir apšalimo iš lauko bus tiekiamas šaltas oras. Tada reikės mažinti jų veikimo laiką, vadinasi ir keičiamo oro kiekį.
Dar vienas iš minusų, kad praktiškai kiekvienoje sienoje bus anga į lauką, per kurią gali sklisti triukšmas iš lauko. O neveikiant mini rekuperatoriams, tai bus anga/kanalas šalčiui iš lauko į vidų.
Centralizuota sistema vėdins visą laiką pastoviai ir nuolatos, tieks reikiamą oro kiekį, kurį galima keisti pagal poreikį, o taip pat valdyti pagal laiką ir poreikius (sumažinti, kai nieko nėra namuose) ir padidinti, kai daug žmonių arba reikia pašalinti drėgmės perteklių.
Taip pat galima įmontuoti įvairių šildytuvų ir nustatyti norimą tiekiamo oro temperatūrą. Centrinio rekuperatoriaus naudingumas visą laiką bus aukštas, taip bus taupoma šiluma ir energija. Angos į lauką bus tik dvi. Ortakiai bus gerai izoliuoti, todėl šalčio patekimas į vidų bus minimalus.
Rekuperacinės sistemos montavimas sename name
Daugelis namų savininkų mano, kad rekuperacijos sistema gali būti įrengiama tik naujos statybos namuose, kur viskas suplanuota iš anksto.
Tačiau šiuolaikiniai sprendimai leidžia sėkmingai montuoti rekuperatorių ir senuose, anksčiau statytuose namuose, net jei neplanuojamas kapitalinis remontas.
Prieš pradedant planuoti darbus, būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotu ŠVOK specialistu.
Senesni namai turi specifinių ypatybių: nelygias konstrukcijas, skirtingo storio sienas, galimai susidėvėjusias ventiliacijos šachtas arba ribotą vietą ortakiams.
Dažniausia situacija senuose namuose - nėra vietos tradiciniams ortakiams lubose. Dėl to tenka rinktis alternatyvius montavimo variantus.
Vienas jų - plokšti ortakiai, kurie užima vos kelis centimetrus ir gali būti montuojami po gipso kartono sluoksniu arba palei sienas.
Kitas populiarus pasirinkimas senesniuose namuose - decentralizuoti rekuperatoriai. Tai vieneto tipo įrenginiai, montuojami į išorinę sieną be ortakių tinklo. Jie tinka butams, mažoms erdvėms, sodo nameliams ir renovuotiems kambariams.
Jeigu namas turi seną natūralią ventiliacijos šachtą, kai kuriais atvejais ją galima pritaikyti rekuperacijos sistemai. Tai leidžia išvengti papildomų gręžimų ir sumažinti montavimo kainą.
Montuojant rekuperatorių sename name, svarbi ir triukšmo izoliacija. Senesnė statyba ne visada turi pakankamai garso slopinimo sluoksnių, todėl tiek įrenginį, tiek ortakius reikia montuoti taip, kad vibracija nepersiduotų į konstrukcijas. Tam naudojamos antivibracinės gumos, minkšti sujungimai ir papildoma izoliacija.
Dar vienas svarbus aspektas - oro paėmimo bei išmetimo vieta. Senų namų fasadai kartais turi ribotą pralaidumą gręžimams, todėl reikia kruopščiai parinkti vietą, kurioje įmanoma įrengti lauko groteles ir laikytis reikiamų atstumų.
Nemažai žmonių baiminasi, kad rekuperacijos montavimas sename name reiškia didelius remonto darbus. Tačiau dažniausiai įrengimą galima atlikti su minimaliais pakeitimais. Pavyzdžiui, ortakiai gali būti vedami per spintas, už baldų, palei lubų kraštus arba per technines sienų ertmes.
Apibendrinant galima teigti, kad rekuperatoriaus montavimas sename name yra visiškai įmanomas net be kapitalinio remonto. Svarbu tinkamai suplanuoti ortakių trasą, pasirinkti montavimo vietą ir įvertinti pastato ypatumus.
| Klasė | Metinis energijos poreikis šildymui | Sienų šiluminė varža (R) | Langų šilumos perdavimo koeficientas (U) | Pastato sandarumo rodiklis (n50) |
|---|---|---|---|---|
| B | apie 100-120 kWh/m² | ne mažesnė kaip 4,16 (W/m²K) | ≤ 1,3 W/m²K | ≤ 3,0 1/h |
tags: #ar #privaloma #rekuperacine #sistema #naujos #statybos