Nekilnojamojo turto mokestis: kas moka ir už ką?

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra vietinis mokestis, mokamas už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Lietuvoje šį mokestį reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas privalo mokėti šį mokestį, kokie tarifai taikomi ir kokios yra galimos lengvatos.

Kas privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį?

Nekilnojamojo turto mokestis mokamas tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Pagrindiniai mokesčio mokėtojai yra:

• Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys, turintys nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
• Lietuvos ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
• Juridiniai asmenys, kurie neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perėmė naudoti nekilnojamąjį turtą iš fizinių asmenų.

Kada atsiranda prievolė teikti deklaraciją KIT711 ir mokėti nekilnojamojo turto mokestį?

Gyventojas (fizinis asmuo) privalo teikti deklaraciją KIT711 ir mokėti nekilnojamojo turto mokestį, jeigu turi ar įsigijo komercinės paskirties nekilnojamojo turto, pvz., administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, gydymo, kultūros, sporto ar kitos paskirties statinius (patalpas).

Juridinis asmuo nekilnojamojo turto mokestį moka už nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje ir už tą nekilnojamąjį turtą, kurį jis neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perėmė naudoti iš fizinių asmenų.

Nekilnojamojo turto mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės. Savivaldybės, nustatydamos tarifus, atsižvelgia į šiuos kriterijus:

• Nekilnojamojo turto paskirtį.
• Nekilnojamojo turto naudojimą.
• Nekilnojamojo turto teisinį statusą.
• Nekilnojamojo turto technines savybes.
• Nekilnojamojo turto priežiūros būklę.
• Nekilnojamojo turto apleistumą.
• Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai fiziniams asmenims

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai taikomi šie tarifai:

• Viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taikomi šie tarifai:

• Viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie tarifai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės sprendimų.

Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos ir išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato keletą lengvatų ir išimčių, kurių pagrindu tam tikras turtas gali būti neapmokestinamas arba apmokestinamas lengvatiniu tarifu.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

• Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
• Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų.
• Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
• Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
• Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
• Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tam tikrus atvejus.

Nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai nuo 2026 metų

Nuo 2026 metų planuojami nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai, kurie įves naujus apmokestinimo principus, ypač fiziniams asmenims.

Pagrindinis gyvenamasis būstas

Jei fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, toks nekilnojamasis turtas bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis neviršijanti 450 000 eurų neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.

Gyvenamasis būstas be deklaruotos gyvenamosios vietos

Jei fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta, toks nekilnojamasis turtas nebus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Tokiu atveju bus taikomi tokie mokesčio tarifai:

1. Neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas.
2. Viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas.
3. Viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas.
4. Viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas.
5. Viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas.
6. Viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Kaip sužinoti savo NT vertę ir ar reikia mokėti mokestį?

• Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
• Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį? Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.
• Kur rasti tikslią savo NT vertę? Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.
• Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
• Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
• Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Mokėjimo informacija

Mokant nekilnojamojo turto mokestį, būtina nurodyti įmokos kodą 1001.

Kaip sumokėti?

Pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją EDS sistemoje, mokestį taip pat galima sumokėti prisijungus prie Mano VMI sistemos, pagrindiniame lange pasirinkus Paslaugos -> Mokesčių suderinimas ir grąžinimas -> Mokėjimo pavedimo suformavimas -> Pildyti. Šioje skiltyje galėsite suformuoti mokėjimo pavedimą pasirinkę turimą mokesčio prievolę iš apskaitos duomenų arba rankiniu būdu nurodę savo turimus duomenis (įmokos kodą ir sumą).

Ši informacija padės Jums geriau suprasti nekilnojamojo turto mokesčio ypatumus Lietuvoje ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles.

tags: #vmi #kas #turi #moketi #nekilnojamo #turto