Prokuratūra yra viena iš svarbiausių valstybės institucijų, priklausanti teisminės valdžios daliai. Lietuvoje prokuratūra atsirado 1840 m., įsigaliojus Rusijos įstatymams.
Lietuvos Respublikos prokuratūra yra prokurorų ir tardytojų visuma - savarankiška teisminės valdžios dalis. Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje apibūdinama LR Konstitucijos 118 straipsnyje: ” Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.
Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
Prokuratūros sistema ir struktūra
LR prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. LR prokuratūros įstatyme numatyta, kad prokuratūra yra teisminės valdžios dalis.
Svarstant šį įstatymą, dėl prokuratūros vietos teisėsaugos institucijų sistemoje ilgai buvo ginčytasi. Šis ginčas nutrūko, kai LR Konstitucinis Teismas 1994m. vasario 14d. nutarime konstatavo, kad “ Prokurorų funkcijos yra numatytos Konstitucijos IX skirsnyje “Teismas”. Vadinasi , prokurorai čia traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis.
Tačiau tai nereiškia, kad prokurorai gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas “. Priėmus naują LR teismų įstatymą ir Baudžiamojo proceso kodeksą, turės būti keičiamos ir kai kurios Prokuratūros įstatymo nuostatos, todėl ir prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje turės pasikeisti.
Juolab kad LR Konstitucinis Teismas 1999m. gruodžio 21d. nutarime konstatavo, kad “ Prokurorai nėra teisėjai, jie nevykdo teisingumo.
Seimas 2003m. gegužės 1d. priėmė naujos redakcijos Prokuratūros įstatymą, susijusį su naujų Baudžiamo2, Baudžiamojo proceso3 ir Bausmių vykdymo kodeksų4 įsigaliojimu. Naujos redakcijos Prokuratūros įstatymu prokuratūra suvokiama kaip savarankiška institucija, kuri už savo veiklą atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui.
Įteisinama prokuratūros struktūra - generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (apygardų ir apylinkių prokuratūros), struktūrizuotos pagal prokuratūros atskiras pagrindines funkcijas ir prokurorų kompetenciją. Įteisinama, kad prokuratūra nebefunkcionuoja prie atitinkamo lygmens teismo, kaip buvo numatyta ankstesniuose teisinės sistemos reformos metmenyse, Prokuratūros ir Teismų įstatymuose.
Taip pat nustatoma tvarka ir pagrindai, konkretūs prokuroro įgaliojimai, pareigos ir teisės ginant pažeistas asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus. Reglamentuojamas prokurorų administracinis pavaldumas ir aukštesniojo prokuroro įgaliojimai, išsaugantys prokuroro proceso nepriklausomumą; prokurorams suteikiami kvalifikaciniai rangai, žymintys jų pasirengimo lygį ir einamas pareigas; atsisakoma prokuroro uniformos, atitinkamų karinių laipsnių ir kitų buvusių priedų.
Pagal įstatymą prokurorams bus suteikiami kvalifikaciniai rangai. Žemiausias rangas - jaunesnysis justicijos patarėjas, aukščiausiasis - vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas.
Įsigaliojus naujiems kodeksams policijos tardytojus ir kvotėjus pakeitė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismuose atsiras ikiteisminio tyrimo teisėjai. Ikiteisminis tyrimas - nepilnamečių kriminalinės justicijos sritis, kurioje dažnai pasitaiko nepilnamečių teisių pažeidimo atvejų.
Nors šios problemos spręstinos bendros vidaus reikalų sistemos ir prokuratūros reformos rėmuose, į nepilnamečių justicijos sferą atkreiptinas ypatingas dėmesys. bei naujų nepilnamečių bylų padalinių prokuratūroje steigimas. Šio komponento pagrindinis tikslas - reorganizuoti LR prokuratūrą taip, kad ji galėtų efektyviau vykdyti savo funkcijas nepilnamečių bylose.
Be to, šis komponentas pagerins nepilnamečių justicijos administravimą šalyje ir padės geriau ginti nepilnamečių teises. Konkretūs šio komponento tikslai - paskirti prokurorus, kurie specializuosis nepilnamečių bylose, ir sukurti specialų skyrių Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, o prireikus - ir kitose, teritorinėse prokuratūrose.
Generalinės prokuratūros užsakymu Teisės institutas atliko specializuotų prokurorų, tiriančių nepilnamečių nusikaltimus, poreikio, galimo darbo krūvio ir optimalaus jų skaičiaus nustatymo tyrimą, taip pat mokslo taikomąjį tyrimą „Informacijos kaupimo, sisteminimo ir analizavimo apie nepilnamečių nusikaltimus, teistumo, jų teisių bei interesų pažeidimo būklę ir tendencijas metodikos nustatymas“.
Generalinės prokuratūros užsakymu Lietuvos teisės universitetas specializuotiems prokurorams parengė metodines rekomendacijas „Dėl ikiteisminio tyrimo kontrolės ir valstybinio kaltinimo palaikymo specifikos nepilnamečių bylose“, „Dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų prieš nepilnamečių nusikalstamumą koordinavimo“ ir „Dėl veiksmų prieš nepilnamečių nusikalstamumą derinimo su apskričių, savivaldos bei kitomis suinteresuotomis institucijomis, taip pat reikiamos informacijos bei pasiūlymų joms pateikimo“.
Komponento įgyvendinimo terminas - 2002m. gruodžio mėnuo. Įgyvendinanti organizacija - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Prokuratūrą reikia reorganizuoti taip, kad ji galėtų efektyviau vykdyti savo funkcijas nepilnamečių bylose. Tai pagerins kriminalinės justicijos administravimą šalyje ir padės geriau ginti nepilnamečių teises.
Konkretūs šio komponento tikslai - paskirti prokurorus, kurie specializuosis nepilnamečių bylose, ir sukurti specialų skyrių Lietuvos Respublikos Generalinėje Prokuratūroje, o prireikus - ir kitose, teritorinėse prokuratūrose. Taip pat yra reikalinga parengti specializuoto mokymo programas ir pateikti jas prokurorams.
Teritorinės prokuratūros yra apygardų ir apylinkių prokuratūros. Generalinės prokuratūros pareigūnai pagal generalinio prokuroro nustatytą kompetenciją savo įgaliojimus vykdo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Generalinio prokuroro pavedimu prokuratūros pareigūnai gali vykdyti prokuroro funkcijas ir kitoje teritorijoje ar kitame teisme. Perskirstomas prokuratūros funkcijų vykdymas.
Pagrindinis baudžiamojo persekiojimo krūvis perkeliamas į apygardų ir miestų bei rajonų prokuratūras. Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis asmuo. Jis turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu “Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra”.
Generalinė prokuratūra yra prokuratūros sistemai vadovaujanti ir ją kontroliuojanti institucija, kuri formuoja baudžiamojo persekiojimo politiką. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras vadovauja visų prokuratūrų veiklai ir ją kontroliuoja, nustato prokuratūrų vidaus struktūrą ir etatus. Už prokuratūros veiklą jis atsako Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui.
Generalinio prokuroro įsakymai ir nurodymai privalomi visiems prokuratūros pareigūnams. Jis turi teisę atšaukti visų pavaldžių prokuratūros pareigūnų reagavimo aktus, panaikinti įstatymams prieštaraujančius šių pareigūnų sprendimus. Jis gali iškelti baudžiamą bylą. Generalinis prokuroras negali būti traukiamas už administracinės atsakomybės.
Savo priesaiką generalinis prokuroras duoda prezidentui. Teismo posėdžiuose prokuroras privalo vilkėti mantija ir pakabinti herbą.
Prokuroras negali būti politinių partijų nariais, gali dirbti kūrybinį ir pedagoginį darbą, taip pat gali kurti socialines ir kultūrines organizacijas.
Kandidatams į generalinio prokuroro pavaduotojus keliami tokie pat reikalavimai kaip ir generaliniam prokurorui.
Ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą arba ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažą.
Generalinio prokuroro skyrimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, teigia Konstitucinis Teismas.
Seimas 2000m. lapkritį priėmė buvusio prezidento Valdo Adamkaus dekretu teiktas Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pataisas, kuriomis buvo nustatyta nauja generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka.
Prokuratūros įstatymas buvo papildytas nuostata, jog generalinis prokuroras gali būti atleidžiamas “ pasikeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarkai, kai įstatymas nustato kitus generalinį prokurorą skiriančius subjektus “.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas, įstatymu nustatęs generalinio prokuroro įgaliojimų trukmę, neturi teisės nustatyti bet kokių generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų, nepasibaigus įgaliojimų laikui, pagrindų.
Konstituciniam Teismui pripažinus teisės akto nuostatą prieštaraujančią Konstitucijai ji nustoja galiojus. Seimo pirmininko nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimas neturės jokios įtakos dabar generalinio prokuroro pareigas einančiam Antanui Klimavičiui.
Pranešti asmenims, kurie pagal Teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie atvejus, kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.
Prokurorai, vykdydami Konstitucijos 118 straipsnyje nustatytą konstitucinę funkciją- baudžiamąjį persekiojimą, susiduria ne tik su nusikalstamomis veikomis, bet ir su kitais teisės pažeidimais.
Prokurorai, būdami teisėsaugos institucija, privalo turėti teisę į tai reaguoti, tačiau reagavimo formos ir ribos neturi prieštarauti Konstitucijai bei ją atitinkantiems įstatymais. Prokurorų teises vykdant baudžiamąjį persekiojimą apibrėžia Baudžiamojo proceso kodeksas11 ir kiti šią veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Todėl nekelia abejonių prokuroro teisė pareikšti arba baudžiamojoje byloje palaikyti pareikštą civilinį ieškinį, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų asmenų teisių apsauga. Tačiau tokiais atvejais prokuroras negali turėti daugiau procesinių teisių, negu įstatymas jų suteikia ieškovui.
Priešingu atveju būtų pažeista Konstitucijos 29 straipsnio nuostata, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras bei jam pavaldūs prokurorai kontroliuoja kvotos organų ir tardytojų veiklą, kad būtų tiksliai ir vienodai vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai12. Visi ikiteisminio tyrimo duomenys skelbiami tik prokuroro, kuris organizuoja ikiteisminį tyrimą, leidimu.
LR prokuratūroje sudaroma generalinio prokuroro patariamoji institucija- LR prokuratūros kolegija17. Kolegijos pirmininkas yra generalinis prokuroras, jos nariai- generalinio prokuroro pavaduotojai ir Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos apygardų vyriausieji prokurorai, kiti labiausiai patyrę, iniciatyvūs, organizacinių įgūdžių turintys generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų pareigūnai.
Į kolegiją nariais generalinio prokuroro sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai.
Kolegijos sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
Prokuratūra- prokurorų ir tardytojų visuma, kuri padeda vykdyti teisingumą ir siekia užtikrinti teisėtumą. Ji yra teisminės valdžios dalis. Prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras, kurį 7 metams skiria ir atleidžia prezidentas seimo pritarimu.
Generalinis prokuroras gali būti 35m. pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir 10 metų prokuroro, tardytojo ar teisėjo darbo stažą. Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir atleidžia generalinis prokuroras.
Generalinė prokuratūra yra juridinis asmuo turintis sąskaitą banke ir antspaudą.
Apibendrinant, prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Tačiau įstatymai numato tam tikras situacijas, kuriomis prokuroras gali būti traukiamas į atsakomybę, nors generalinis prokuroras ir negali būti traukiamas už administracinės atsakomybės.
Ką tiksliai veikia prokuroras?
tags: #ar #prokuroras #gali #buti #patrauktas #i