Planuojant statybas nuosavame sklype, svarbu išsiaiškinti, kokie reikalavimai taikomi ir ar reikalingas statybos leidimas. Lietuvoje statybos reikalavimai ir taisyklės priklauso nuo sklypo paskirties ir statinio kategorijos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su statybomis nuosavame sklype, ypač jei planuojate įgyvendinti 50 kW projektą.
Vis dar pasitaiko klausimų, kada nereikalingi namų projektai ir statybų leidimai. Pabandysime pateikti savo turimą informaciją, kad susigaudyti būtų lengviau.
Statybos Leidimai ir Projektai: Kada Jie Reikalingi?
Statant namus VISADA reikalingi statinio PROJEKTAI, fasadų, išplanavimo, pjūvio, stogo brėžiniai. Jei tai nedidelė pirtis, garažas ar sandėliukas, projektas gali būti subraižytas paprastai, bet kad būtų aiškus tarpusavio susitarimas ką klientas užsako ir ką statybininkai pastato.
Labai patartina bet kokios paskirties namo projektą su architektu uždėti ant toponuotraukos ir sužymėti su matininku namo vietą sklype, kad nebūtų taip, kad namą pridavinėjant paaiškės, jog neišlaikėte būtinų atstumų, neįvertinote tiksliai savo ribų ir pažeidėte kaimyno teises arba apsaugos zonas.
Gyvenamajam namui, nepriklausomai nuo jo dydžio, VISADA bus reikalingas pilnas projektas ir STATYBOS LEIDIMAS su tinklų projektais, energiniu modeliavimu, konstruktyvine ir architektūrine projekto dalimis, nes visų dydžių gyvenamieji namai turi būti sertifikuoti ir atitikti A++ energinę klasę.
Statybų leidimą galima gauti tik paruošus namo projektą pagal esamus tuo metu reikalavimus, tuo užsiima atestuoti architektai projektuotojai.
Leidimo statyti naują statinį nereikia:
- sodo namams iki 50m2 sodų bendrijoje rajone,
- ūkiniams pastatams iki 50m2, aukštis 5m namų valdoje mieste (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
- ūkiniams pastatams iki 80m2 namų valdoje rajone (jei jau yra gyvenamas namas), o tarpatramis neturi viršyti 6m.
- ūkiniams pastatams iki 80m2 ūkininko sodyboje rajone, turint ūkininko pažymėjimą, o tarpatramis neturi viršyti 6m.
Leidimas privalomas šiais nesudėtingojo (iki 80m2) statinio statybos atvejais:
- Statant ar rekonstruojant I grupės (ūkinis iki 50m2 /aukštis iki 5m, sodo iki 80m2/aukštis iki 8,5m) nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
- Statant ar rekonstruojant II grupės (gyvenamasis, ūkinis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį statinį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kt.
- Statant II grupės (gyvenamasis iki 80m2/ aukštis iki 8,5m) nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą.
- Rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją.
- Statant ar rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Aikštelės, pavėsinės, šiltnamiai ir kt. nesudėtingi statiniai statomi gyvenamojo namo sklype nereikalauja statinio projekto ir statybos leidimo, esant toms pačioms sąlygoms.
Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius būtina išlaikyti ne mažesnį negu 1 m atstumą iki sklypo ribos. Norint sumažinti šį atstumą, būtinas kaimyninio sklypo savininko sutikimas.
Statinio projekto nereikia rengti ir statybos leidimo nereikia gauti, kai yra atliekami būsto paprastojo remonto darbai, nekeičiama pastato išorė ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys. Statinio paprastojo remonto statybos rūšiai priskiriami statybos darbai, kai atliekant statybos darbus yra nekeičiamos (nepertvarkomos, nestiprinamos, nesilpninamos, nekeičiamos) statinio laikančiosios konstrukcijos.
Kadangi internete yra nemažai klaidinančios informacijos, kad bet kokį 80m2 namą rajone galima statyti be leidimų, labai rekomenduojame visais atvejais pasiskambinti į savo savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių ir pasiklausti.
Atvejai, kada privalomas SLD naujo statinio statybai, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Atvejai, kada privaloma gauti SLD griovimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte - t. y. ei planuojama nugriauti neypatingos kategorijos pastatus, kuriems taikomos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos išimtys (griaunami statiniai nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę ir pastatyti ne anksčiau kaip prieš 50 metų), tuomet neprivaloma rengti griovimo aprašą ir gauti SLD.
Pasitikrinti, ar konkreti statybos teritorija (žemės sklypas) patenka į teritorijų, kuriose privalomas SLD ribas, galite naudodamiesi Lietuvos erdvinės informacijos portalo žemėlapiais arba regionų geoinformacinės aplinkos „Regia“ žemėlapiais.
Lietuvos erdvinės informacijos portalas
Žemės Paskirties Svarba
Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.
- Sodo sklypai ir daržo žemė: galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą. Svarbu paminėti, kad sodo ir daržo paskirties žemėje statomas pastatas turi būti naudojamas tik sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.
- Žemės ūkio paskirties žemė: ūkiniai pastatai, tokie kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio. Galima statyti ir kitus pagalbinius statinius, tačiau jie turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms. Žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamuosius pastatus galima tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.
- Gyvenamosios paskirties žemė: iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.
- Miesto ir komercinės paskirties sklypai: statybos leidimas yra beveik visuomet reikalingas. Daugeliu atvejų statybos leidimas nereikalingas tik labai mažiems statiniams, pavyzdžiui, nedidelėms pavėsinėms ar kiemo konstrukcijoms, kurios atitinka nustatytus dydžio ir aukščio apribojimus.
Statybos Inspekcijos Patikrinimai ir Atsakomybė
Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo sumanymu tikrindama statybas. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų.
Nesudėtingi Statiniai: Pagrindiniai Kriterijai
Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Statybos Leidimas Statant Sodo Namą Sodų Bendrijoje
Jei sodų bendrija patenka į miesto teritoriją, sodo namui reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Pagal reglamentą STR 1.01.03:2017 "Statinių klasifikavimas" VI skyriaus 2 lentelę sodo namai nesudėtingiems statiniams priskiriami jei jie yra ne didesnio kaip 80m² bendro ploto ir ne aukštesni kaip 8,5m. Tokie sodo namai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, o jei sodo namas didesnis nei 80m² jis iškart tampa neypatingas statinys.
Sodo namai (nors ir I grupės nesudėtingi statiniai), statomi miesto teritorijoje, kaip ir bet kokie kiti statiniai turi būti suprojektuoti ir turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).
Atstumas iki sklypo ribos matuojamas nuo labiausiai atsikišančių pastato konstrukcijų (stogas, balkonas ir pan.). Jei statinys nėra aukštesnis nei 8,5m nuo vidurinio žemės paviršiaus, atstumas iki ribos - 3m.
Pagal sodininkų bendrijų įstatymą, sodo sklype pastato aukštis ne gali būti didesnis kaip 8,5m (įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Jei atstumas iki sklypo ribos išlaikomas, nereikia gauti kaimyno ir sodų pirmininko sutikimo.
Sodo namui, sodo bendrijos teritorijoje nereikalingas projektas ir leidimas statybai jeigu bendras plotas ne daugiau kaip 80 m2 rūsys neskaičiuojamas. Turite laikytis atstumų nuo ribų 3 m. bet nuo iškištų stogo konstrukcijų, ne pamatų. Sodo namui netaikomos priešgaisrinės normos iki kaimynų statinių, nes tai negyvenamasis statinys.
Visiems gyvenamiesiems namas reikalingas projektas ir leidimas statybai, nesvarbu koks jo plotas.
Statybos leidimo schema
Apibendrinimas
Norint sužinoti, ar numatomam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius duomenis), vietą. Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.
Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv.m, o aukštis iki 8,5 m, jis priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.
Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas kultūros paveldo vertybės teritorijoje ar jo apsaugos vietoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose.
Leidimo reikės ir tuo atveju, kai II grupės nesudėtingasis statinys yra gamtos paveldo vertybės, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos vietoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.
Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.
Visada svarbu pasitikrinti su vietos savivaldybe ir laikytis visų teisės aktų, kad išvengtumėte galimų problemų su neteisėta statyba.