Plečiantis miestui, taip vadinamuose soduose statomi namai, kuriuos žmonės naudoja jau nebe vasaroti, kaip seniau, bet gyventi ištisus metus. Kartais turint sklypą sodų bendrijoje su senu sodo namu norisi atsinaujinti - nugriauti seną pastatą ir pasistatyti didesnį. Išsiaiškinkime, ar reikia leidimo norint nugriauti sodo namą.
Pirmiausia žinotina tai, kad statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas - išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Pagal Statybos įstatymą, statinio griovimas taip pat yra statybos rūšis. Tokios statybos tikslas - išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Sodo namas yra klasifikuojamas kaip I grupės nesudėtingasis statinys.
Sprendžiant sodo namo griovimo klausimus, būtina suprasti statinio statusą ir teisinius reikalavimus, taikomus sodininkų bendrijose. Pagal galiojančius teisės aktus, sodo namas yra priskiriamas nesudėtingiesiems sezoninio naudojimo pastatams. Atliekant statinio griovimo darbus, privaloma vadovautis statybos techniniais reglamentais, reglamentuojančiais statybos darbų organizavimą ir priežiūrą.
Kada reikia statybos leidimo griovimui?
Planuojate nugriauti seną namą ar kitą statinį? Turbūt niekam ne naujiena, kad, norint statyti statinį, dažniausiai reikia parengti projektą ir gauti tokio statinio statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Tačiau yra nustatyti atvejai, kai dokumentų reikia ir savininkui ar statytojui panorėjus nugriauti nereikalingą, apgriuvusį tam tikrų parametrų ar kultūros paveldo pastatą ar inžinerinį statinį.
Jei planuojama griauti kultūros paveldo statinį, SLD visada privalomas. Kitais ypatingųjų statinių griovimo atvejais SLD statinio griovimo projektui taip pat privalomas, išskyrus atvejus, kai, nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, išardomos (pašalinamos) likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės arba natūraliai sunykusio, sugriuvusio statinio dalys.
Tokios pat išimtys galioja ir savininko iniciatyva griaunant neypatingąjį statinį. Be SLD galima nugriauti ir nesudėtingąjį bei atskirai stovintį neypatingąjį statinį, jei nebus pakenkta kitų asmenų turtui. Prieš pradedant griauti statinį nepasirūpinus SLD, kai jis privalomas, gresia patirti ne tik griovimo išlaidas.
Jeigu statinys savavališkai griaunamas apsaugos reglamentų saugomoje teritorijoje, baudos gerokai didesnės. Statytojui prieš griaunant neypatingąjį ar ypatingąjį statinį reikėtų nepamiršti apie pareigą pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) apie numatomą statybos darbų pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki statybos pradžios.
Klausimas: Turiu sodo sklypą su sodo nameliu iki 35 kv.m. Ar reikia leidimo norint jį nugriauti?
Nameliui nugriauti leidimo nereikia. Reikia Matininkų, kad pagamintų taip liaudyje vadinamą išnulinimo bylą. Daikto sunaikinimo kadastro byla. Ten pasirašo, kad namelis sunaikintas ir jo nebėra. Tokį užregistruojat Registrų Centre.
Ką ruošiatės statyti vietoj esamo sodo namo? Jei ruošiatės statyti gyvenamą namą, tuomet jums bus reikalingas projektas. Projekte projektuotojas nurodys, kad esamas namas griaunamas. Jei ruošiatės statyti sodo namą (iki 80kv.m ir 8.5 m aukščio), jums nereikės projekto (jei sodai ne mieste ir ne saugotinoje teritorijoje), todėl senojo namo griovimo faktą ir naujojo namo užbaigtas statybas galėsite registruoti vienu dokumentų tvarkymu. Reikės atnaujinti sklypo kadastrinius matavimus ir padaryti naujo sodo namo kadastrinę bylą. Visa tai pristatysite į Registrų centrą.
Taip, griaukit, ir statykite naują, kai registruosite naują, galima tam pačiam unikaliam numeriui priskirti pastatą. Jei namas bus didesnis ir rengiamas projektas, tai teliks griovimo aprašą įtraukti į projektą.
Statinio išregistravimas iš Nekilnojamojo turto registro
Fiziškai nugriovus sodo namą, procesas nėra baigtas teisiškai. Būtina išregistruoti statinį iš Nekilnojamojo turto registro. Įsitikinkite, ar statinys yra registruotas kaip nesudėtingasis (dažniausiai sodo namai iki 80 kv. m).
Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos, išskyrus likusias giliau nei 0,5 metro po žeme. Atlikus statinio griovimo darbus, teisės aktų nustatyta tvarka, asmens prašymu statinys bei teisės į jį išregistruojamos iš Nekilnojamojo turto registro (NTR).
Dažniausiu atveju norint išregistruoti statinį, Registrų centrui kartu su prašymu turi būti pateikta matininkų parengta statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas statinio nugriuvimo, jo sugriuvimo, sunykimo ar sudegimo faktas, ir statybos darbų atlikimą patvirtinantis dokumentas.
Dokumentai, reikalingi išregistruojant statinį
Norint išregistruoti statinį, kuriam griauti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kartu su prašymu ir statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas statinio nugriovimo faktas, turi būti pateikiamas vienas iš šių dokumentų:
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pažyma apie statinio nugriovimą;
- Statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, patvirtinanti nekilnojamojo daikto sugriuvimo, sunykimo ar sudegimo faktą;
- Statybos įstatyme nustatytu atveju statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti patvirtinta statinio ekspertizės rangovo ir įregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Norint išregistruoti statinį, kuriam griauti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kartu su prašymu ir statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas jo nugriovimo faktas, turi būti pateiktas statytojo ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens surašyta ir informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą.
Išregistruojant pagal teismo sprendimą ar pagal VTPSI privalomąjį nurodymą nugriautą statinį, kartu su šios inspekcijos prašymu turi būti pateikiamas VTPSI privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas arba kitas šios institucijos dokumentas, patvirtinantis statinio nugriovimo aktą. Tokiais atvejais statinio kadastro duomenų byla neprivaloma.
Išregistruojant nebaigtą statyti ar rekonstruoti statinį, turi būti pateikiama šio statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas jo nugriovimo faktas, ir statytojo surašyta ir „Infostatyboje“ įregistruota pažyma apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą.
Svarbu nepamiršti, kad kartu turi būti patikslinti bei atnaujinti ir žemės sklypo, kuriame buvo nugriautas statinys, kadastro duomenys NTR.
Prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą Registrų centrui turi pateikti nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar jo įgaliotas atstovas. Kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos keliems bendraturčiams, prašymą gali pateikti nekilnojamojo daikto savininkai ar vienas iš jų.
Žingsniai išregistruojant statinį, atlikus nugriovimo darbus
- Įsivertinama, ar norimam nugriauti statiniui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas griovimo darbams. Jei taip, gauti leidimą griauti statinį. Atvejai, kuriais toks leidimas nėra privalomas, numatyti Statybos įstatyme. Statybos leidimus išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos atstovas.
- Atlikus statinio griovimo darbus, patikslinami žemės sklypo kadastro duomenys ir atnaujinama žemės sklypo kadastro duomenų byla.
- Parengiama statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuojamas jo nugriovimo faktas. Kadastro duomenų nustatymo darbus atlieka ir kadastro duomenų bylas rengia matininkai. Kadastro duomenų bylos pateikiamos, derinamos ir duomenys įrašomi elektroninėmis ryšių priemonėmis: statinių NTR posistemėje „Matininkas“, žemės sklypų - NTR posistemėje „Geomatininkas“.
- Parengiamas/išduodamas statybos užbaigimo dokumentas.
- Registrų centrui pateikiamas prašymas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo NTR.
- Registrų centrui pateikiamas prašymas dėl statinio ir teisių į jį išregistravimo iš NTR.
Neretai pasitaiko atvejų, kai nugriaunami žemės sklype esantys nesudėtingi statiniai, pavyzdžiui, pagalbiniai ūkio pastatai, malkinės, garažai, sandėliukai ar sodo nameliai. Tokiais atvejais norint išregistruoti nugriautą nesudėtingą statinį iš NTR reikia:
- Atlikus griovimo darbus, patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis ir atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, parengti statinio kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuojamas statinio nugriovimo faktas. Kadastro duomenų bylas rengia matininkai, jos pateikiamos NTR posistemėse „Matininkas“ (statinių) ar „Geomatininkas“ (žemės sklypų)
- Parengti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Deklaracija surašoma, kvalifikuotu el. parašu pasirašoma ir įregistruojama informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
- Registrų centrui pateikti prašymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo bei dėl statinio ir teisių į jį išregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Per metus Registrų centras gauna ir įvykdo apie 7,5 tūkst. prašymų išregistruoti nekilnojamąjį turtą.
Statyti naują namą ant senų pamatų
Statyti naują namą ant senų pamatų - tai dažnai ekonomiškas ir ekologiškas sprendimas. Jei turite seną sodo namelį, kurio pamatai dar gali būti tinkami naudoti, galite išvengti naujų pamatų įrengimo kaštų. Šis sprendimas padeda sutaupyti laiko, lėšų ir sumažinti poveikį aplinkai.
Pirmasis žingsnis, norint pradėti statybos darbus, - saugiai nugriauti seną sodo namelį. Prieš tai reikia įsitikinti, ar neturite jokių teisinių kliūčių - pavyzdžiui, patikrinti, ar jūsų savivaldybėje nėra apribojimų griauti statinį ar statyti naują namą šioje vietoje.
Nugriovimo procesą galite atlikti patys arba samdyti griovimo specialistus. Svarbu įvertinti senų pamatų kokybę, kadangi ne visi pamatai gali būti tinkami naujai statybai. Jei jūsų senų pamatų būklė yra gera, tai gali būti puiki galimybė sutaupyti laiko ir pinigų, tačiau reikės kvalifikuoto eksperto, kad tinkamai įvertintų jų būklę.
- Hidrotechninė apsauga: Ar pamatai yra apsaugoti nuo drėgmės?
Jei ekspertas patvirtins, kad pamatai yra tinkami naujam namui, galėsite žengti toliau. Norint nugriauti seną statinį ir statyti naują namą, būtina turėti visus reikiamus leidimus. Daugelyje Lietuvos savivaldybių reikia gauti statybos leidimą ir patvirtinti projektą, kuriame būtų nurodytas esamų pamatų naudojimas naujajame name.
Norint statyti naują namą ant senų pamatų, rekomenduojama pasitelkti profesionalių architektų ir inžinierių komandą. Jie įvertins senų pamatų tvirtumą, suprojektuos naują statinį, atitinkantį pamatų ypatybes, ir pritaikys konstrukciją taip, kad ji būtų saugi.
Jeigu pamatai yra pakankamai tvirti, bet reikia papildomo sutvirtinimo, galima naudoti pamatų įtvirtinimo technologijas, tokias kaip mikro poliai arba betonavimo sustiprinimai.
Statybos leidimas vasarnamiui ar sodo nameliui
Nuosavas vasarnamis ar sodo namelis gali tapti puikia investicija kiekvienam, mėgstančiam leisti laiką gamtoje ar tiesiog nevengiančiam pabėgti nuo miesto šurmulio. Ir, nors gyvenimu gamtos apsuptyje galime pasimėgauti išsinuomodami dabar taip populiarias kaimo turizmo sodybas, savas, nuolat puoselėjamas vasarnamis be abejonės suteiks gerokai daugiau džiaugsmo ir galimybių. Kokiais atvejais sodo namo statybos leidimas yra privalomas?
Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų žinoti visiems, svarstantiems statyti vasarnamį ar sodo namelį, yra tai, kad nuo jo ploto ir aukščio priklausys, ar jo statyboms bus reikalingas leidimas. Leidimas bus reikalingas tuo atveju, jeigu statomo vasarnamio/sodo namelio plotas viršys 80 m2 arba statinys bus aukštesnis nei 8,5 m. Tokiu atveju jam galios visi gyvenamo namo statybai taikomi reikalavimai.
Tačiau, jei ketinate statyti vasarnamį, kurio patalpų (įskaitant pastogės ir naudojimo paskirtimi susietų patalpų) bendras plotas ir aukštis neviršys minėtų normų, jam statybos leidimas reikalingas nebus. Svarbu atkreipti dėmesį, jog palėpės plotas į bendrą pastato plotą nėra įskaičiuojamas tuo atveju, jeigu ji nėra įrengta.
Ne mažiau svarbi - planuojamų statybų vieta. Net ir išsiaiškinus, jog planuojamam vasarnamiui ar sodo nameliui statybos leidimas nėra reikalingas, derėtų žinoti, apie kitus, šiam statiniui taikomus reikalavimus. Tokiu atveju statinys vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - sodo namas/vasarnamis privalo išlaikyti reglamentuotą atstumą - statinys negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos.
Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Statiniui, kuriam nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Sodo paskirties pastatams, kurių naudojimas oficialiai įvardijamas kaip ne ilgesnis nei keturi mėnesiai per metus, taip pat nėra nustatomi minimalūs privalomi pastatų energetinio naudingumo reikalavimai. Tai reiškia, jog prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą energetinio naudingumo sertifikavimas nėra būtinas.
Užbaigus tokio statinio statybas jums reikės deklaruoti statybų užbaigtumą.
Kaip gauti statybos leidimą?
Paprasčiausias būdas gauti statybos leidimą - kreiptis į bet kurią architektūros paslaugas teikiančią įmonę, kuri padės išspręsti kilusius klausimus ir atliks visus būtinus žingsnius už jus. Tačiau pateikti prašymą statybų leidimui gauti galite ir patys. Jei visi nurodyti reikalavimai įvykdomi iš karto, įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą užregistruoja.
Papildomi statiniai sodyboje
Sodyba retai įsivaizduojamas be papildomų pastatų, o ypač terasos. Šiam statiniui statybos leidimas dažniausiai nėra reikalingas, tačiau reikėtų atsižvelgti visus taikomus reikalavimus. Jeigu terasa yra atvira ir priglausta prie statinio - ji yra traktuojama kaip atskiras statinys ir ją galima statyti be leidimo, tačiau, jei terasa statoma išliejant tuos pačius pamatus ir naudojant tą pačią stogo dangos konstrukciją, kaip ir sodo namo - terasa jau traktuojama kaip namo dalis.
Tokiu atveju leidimo nereikia tol, kol bendras namo ir terasos plotas neviršija 80 m2. Net jeigu tokia terasa bus įrengiama vėliau, ji bus laikoma namo rekonstrukcija, o tai reiškia jog statinys vis tiek turės atitikti leidimo reikalavimus.
Vis dažniau prie sodo namo ar vasarnamio renkamasi statyti atvirą terasą. Svarstant apie kitus galimus priestatus, svarbiausia taip pat atsižvelgti į planuojamą jų plotą. Priestatui statybos leidimas nėra reikalingas, jei bendras jo ir pastato plotas neviršija 80 m2.
Ne rečiau sodybose sutinkamas statinys - pirtis, kuriai galioja tos pačios taisyklės, kaip ir sodo namui ar vasarnamiui. Jei planuojama statyti pirtis bus naudojama savoms reikmėms, jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2 ploto bei jau minėto 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai, statiniui leidimas nebus reikalingas.
Neatsiejama sodybos dalis - pagalbiniai ūkio pastatai ( pvz. sandėliukai, šiltnamiai ir pan.), taip pat dažniausiai gali būti statomi be leidimo, jei šių plotas ir aukštis neviršija nurodytų reikalavimų. Jei pagalbiniai pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype neviršija 50 m2 ploto ir 5 m aukščio, jie priskiriamas I nesudėtingų statinių kategorijos grupei.
Jeigu sodyboje statomo pagalbinio pastato plotas neviršys 8,5 m aukščio ir 80 m2 bendrojo ploto, jis bus priskiriamas prie II-os grupės nesudėtingų statinių. Tokiam statiniui leidimas taip pat nebus reikalingas, jei jis statomas sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o gyvenvietė nėra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą.
Savavališkos statybos įteisinimas
Nors dažnai pradedant statybas be leidimo tikimasi, jog prireikus, jas bus galima įteisinti, taip baigiasi toli gražu ne visada. Savavališką statybą galima įteisinti tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame vykdomos statybos, ji yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Jei savavališka statyba atitinka šiuos reikalavimus, prieš pradedant tokios statybos įteisinimo procesą privaloma sumokėti baudą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į savarankiškai atliktus darbus ir sąnaudų vertę.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI)
Šalyje nuolat fiksuojant grubius statybų pažeidimus dar 2019 metais buvo nuspręsta duomenis apie suteiktus statybos leidimus atverti visuomenei, tokiu būdu statybų kontrolę padarant efektyvesne.
Statybos inspekcija informuoja, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams atlikti.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad sulaukia gyventojų klausimų, ar statybą leidžiantys dokumentai (SLD), išduoti iki 2010 m. spalio 1 d., vis dar galioja.
