Ar reikia būti ūkininku norint gauti paramą kurui?

Pastaruoju metu ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant pieno kainų kritimą ir finansinius sunkumus. Dėl to kyla klausimas, ar norint gauti paramą kurui, būtina būti registruotu ūkininku. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami ūkininkams, norintiems prekiauti savo produkcija, ir kokios paramos priemonės jiems prieinamos.

Reikalavimai ūkininkams, norintiems prekiauti savo produkcija

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad gamintojas, norėdamas tiekti pieną ar kitus produktus vartotojams, savo veiklą turi įteisinti tarnyboje. Jeigu ūkininko į rinką tiekiamo pieno kiekis neviršija 1500 kg per dieną, jis gali registruotis kaip gamintojas mažais kiekiais. Užsiregistravę ūkininkai pieno ir jo produktais gali prekiauti tiek atvirose prekyvietėse, tiek pristatyti tiesiogiai vartotojui.

Tačiau, jei atviroje prekyvietėje ar kitoje vietoje ketinama prekiauti žaliu (nepasterizuotu) pienu, apie tai reikia informuoti teritorinį VMVT departamentą, nurodant adresą, laiką arba suderinus tokį grafiką iš anksto. VMVT pabrėžia, kad žalias pienas yra greitai gendantis produktas, todėl labai svarbu užtikrinti maisto saugą ir jo atsekamumą.

Jeigu ūkininkas prekiaus perdirbto pieno produktais arba pasterizuotu pienu, jam pakaks būti registruotu VMVT registre, kaip tiekėju mažais kiekiais (jei gaminamos ir tiekiamos į rinką žalio pieno ir pieno produkcijos kiekiai neviršija 1500 kg per dieną). Tačiau, pasak VMVT, tam tikrų reikalavimų ūkininkai vis tiek turės laikytis. Pieno gaminiai turi būti atšaldyti ir laikomi ne aukštesnėje kaip 6 °C temperatūroje, tad ir pristatymo metu ši temperatūra turi būti užtikrinta, pienas ir pieno gaminiai turi būti suženklinti, tara kurioje jis pristatomas švari, užtikrinama transporto priemonių, talpyklų higiena ir pan.

Mokesčiai

Pardavus pieną, reikės mokėti mokesčius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebėjo, kad jeigu ūkininkas yra įregistravęs savo ūkį ūkininkų registre, jam nebereikia registruoti individualios veiklos pagal pažymą ar įsigyti verslo liudijimo, norint prekiauti savo užauginta ar pagaminta produkcija.

PVM mokėtoju ūkininkas tampa, kai iš savo veiklos gauna daugiau kaip 45 tūkst. eurų per metus. Vykdydamas žemės ūkio veiklą ūkininkas privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.

Paramos priemonės ūkininkams

Žemės ūkio ministerija ketina investiciniams projektams, kuriems teikiama parama pagal nurodytą veiklos sritį, įgyvendinimo laikotarpį prailginti iki 36 mėn. (dabar jis yra 24 mėn.) nuo sutarties pasirašymo, bet ne ilgiau kaip iki 2025-06-30. Įgyvendinamuose investiciniuose projektuose, siekiant tolygiau paskirstyti finansines įplaukas, mokėjimo prašymų skaičių padidinti nuo buvusių 4 iki 10.

Pareiškėjai, kuriems jau skirta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos investicinė parama, gali kreiptis lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui (lengvatinės paskolos dydis negali viršyti 200 tūkst. eurų). Pareiškėjai, kurie neįgyvendina investicinio projekto, taip pat gali kreiptis tik lengvatinės paskolos investiciniam projektui vykdyti arba apyvartinėms lėšoms gauti. Biudžetas lengvatinėms paskoloms -12 mln. eurų.

Pieno gamintojai, susiduriantys su pieno kainų kritimu ir patiriantys dėl to finansinių sunkumų, gali neturėti galimybės laiku sumokėti gyventojų pajamų mokesčio. Jie privalo žinoti, kad turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pasirašyti mokestinės paskolos sutartį dėl turimos mokestinės prievolės išdėstymo dalimis arba dėl mokėjimo atidėjimo vėlesniam terminui.

Viena krizės pieno sektoriuje švelninimo priemonių - lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui padidinti. Ūkio subjektai jau dabar gali gauti lengvatines paskolas likvidumui užtikrinti, t. y. apyvartiniam kapitalui papildyti (pašarams, trąšoms, kurui, elektrai apmokėti ir kt.). Visiems sektoriams skirta 30 mln. eurų. Paskolos trukmė - iki 6 metų. Numatyta galimybė paskolos grąžinimą atidėti iki 1 metų. Metinė palūkanų norma - nuo 1,28 proc. iki 3,03 proc. Paskolos suma negali viršyti 500 tūkst. eurų ir nurodyto dydžio: 15 proc. paskolos gavėjo vidutinių metinių pardavimo pajamų, gautų per paskutinius trejus pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius, arba 50 proc. gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidų per 12 mėnesių.

Palūkanos kompensuojamos ir tuo atveju, kai kaimo vietovėje veikiantys subjektai, ima paskolas trumpalaikiam ir (ar) biologiniam turtui įsigyti, ir (ar) darbo užmokesčiui mokėti su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija. Palūkanų kompensavimo terminas - 24 mėn., kompensuojama 80 proc. sumokėtų palūkanų, o metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, ne didesnė kaip 4 proc. Pagalbos gavėjui vienu metu kompensuojamos palūkanos, sumokėtos tik pagal vieną paskolos sutartį ar jos pakeitimą. Ūkio subjektai gali būti sunkumų patiriantys.

Ūkininkavimas reikalauja ne tik specialių žinių ir darbo, bet ir stabilios finansinės padėties. Tačiau gauti išorinį finansavimą nėra taip paprasta, jei susiduriama su užtikrinimo priemonių problema. ILTE suteikė 80 proc. Nacionalinio plėtros banko ILTE klientų ir finansavimo sprendimų vadovė bei valdybos narė Giedrė Gečiauskienė sako, kad per praėjusius metus buvo suteikta 461 individualios garantijos žemės ūkiui, kurių bendra vertė siekė 43,3 mln. eurų. Ji pabrėžia, jog garantijų dėka, žemdirbiai gali lengviau pasiskolinti ne tik investicijoms, bet ir apyvartinėms lėšoms: sėkloms, trąšoms, kurui.

Individualios garantijos privalumais gali pasinaudoti klientai, kurie žemės ūkio veiklą vykdo bent 1-erius metus ir už šį laikotarpį yra gavę pajamų. Garantijos nesuteikiamos tuo atveju, jeigu atlikus kliento rizikos vertinimą identifikuojamas aukštesnis rizikos lygis - pavyzdžiui, bendrovei taikomos tarptautinės sankcijos arba įžvelgiama bankroto galimybė.

Parama mažiau taršioms transporto priemonėms ir energijos kaupimo įrenginiams

Valstybė skatina mažiau taršių transporto priemonių įsigijimą ir elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimą namų ūkiuose. Štai keletas priemonių, skirtų fiziniams asmenims:

• Grynųjų elektromobilių įsigijimo skatinimas: Fiziniams asmenims, įsigyjantiems naudotus (ne senesnius kaip 4 metų) elektromobilius, skiriama 2,5 tūkst. eurų išmoka, o už naujus elektromobilius - 5 tūkst. eurų. Tinkamas elektromobilis kompensacijai gauti yra tas, kurio registracijos liudijimo „P.3 Degalų tipas arba galios šaltinis“ laukelyje nurodyta tik elektra.
• Mažiau taršių judumo priemonių skatinimas: Fiziniams asmenims, utilizuojantiems senus automobilius ir įsigyjantiems mažiau taršius automobilius ar elektrines transporto priemones, teikiama kompensacija. Tiek seno automobilio, tiek mažiau taršaus automobilio ar elektrinės transporto priemonės savininkas/valdytojas turi būti tas pats fizinis asmuo.
• Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas: Kompensuojamos išlaidos už viešojo transporto bilietus, e-piniginės papildymą viešojo transporto paslaugoms, dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių (rekomenduojama elektromobilių) pasidalijimo paslaugas. Taip pat galima gauti kompensaciją už elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturratį.
• Elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose: Remiami fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys elektros vartojimo objektą bei įsirengę elektrinę, prijungtą prie elektros vartojimo objekto elektros įvado, taip pat įsirengę prie elektros vartojimo objekto elektros tinklo prijungtą elektros energijos kaupimo įrenginį.
• Saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose: Dotacija sudaro 30 procentų visų tinkamų finansuoti JP projekto išlaidų, apskaičiuojamų pagal Aprašo 14 punkte nurodytus fiksuotuosius įkainius. Dotacija skiriama už 5 kW įrengtosios galios įsigytą ir įrengtą elektrinę ir 10 kWh talpos įsigytą ir įrengtą elektros energijos kaupimo įrenginį.
• Saulės elektrinių įsirengimas namų ūkiuose: Remiamos gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą.

SVARBU! Pateikus PMP užfiksuojama dotacijos suma, kuri nebegalės būti redaguojama į didesnę pusę. JP projektas negali būti pradėtas įgyvendinti ar įgyvendintas anksčiau kaip 2025 m. rugsėjo 1 d.

Kuras, skirtas šildymui ir šilumos energijos gamybai

Asmenys, naudojantys skysto kuro įrangą, pritaikytą šildymui skirtam kurui, taip pat asmenys vykdantys energinių produktų prekybą, turi teisę įsigyti/tiekti šildymui skirtą kurą, paženklintą vadovaujantis žymėjimo tvarkos aprašu, kuriam taikoma Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą akcizų lengvata. Lengvatinio akcizų mokesčio taikymą ir leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklės.

Asmenys pageidaujantys įsigyti ir naudoti ar tiekti lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamą šildymui skirtą kurą turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu dėl leidimo išdavimo.

Apibendrinant, norint gauti paramą kurui, nebūtina būti registruotu ūkininku, tačiau būtina atitikti tam tikrus reikalavimus ir laikytis nustatytų taisyklių. Valstybė siūlo įvairias paramos priemones, skirtas tiek tradiciniams ūkininkams, tiek asmenims, siekiantiems diegti tvarius energijos sprendimus.

tags: #ar #reikia #buti #ukininku #kad #gauti