Kaip sakoma kinų patarlėje: išsilavinimas yra turtas, kuris bus su tavimi, kad ir kur tu beeitum. Norint gyvenime daug pasiekti ir mėgautis jo teikiamais malonumais, tau reikia tinkamo išsilavinimo. Tačiau ar visada lengva jį įgyti? Šiame straipsnyje panagrinėsime argumentus, kodėl išsilavinimas yra vertybė ir kodėl mokymosi procesas Lietuvoje gali būti sudėtingas, bei ar tikrai diplomas būtinas norint užimti aukštas pareigas.
Išsilavinimo Svarba
Išsilavinimas - investicija į ateitį. Išsilavinimas yra ne tik žinių rinkinys, bet ir įgūdžiai, kurie praverčia visą gyvenimą. Tai gebėjimas kritiškai mąstyti, spręsti problemas, bendrauti ir prisitaikyti prie pokyčių. Šios kompetencijos yra būtinos sėkmingam karjeros augimui ir asmeniniam tobulėjimui.
Studijos yra vardan žinių, patirties, didesnių galimybių. Rimtas studentas, kuris gyvenime siekia įgauti praktikos bei pasiekti aukštų rezultatų, mokosi ne tik dėl diplomo. Jis mokosi dėl įgytų žinių, patirties, didesnių galimybių save realizuoti norimoje srityje ir galiausiai dėl savo svajonių ateities.
Siekiant karjeros šiuolaikiniame pasaulyje reikia ne tik specialių žinių, bet dar ir itin plataus humanitarinio išsilavinimo bei visapusiško išprusimo. Dar vienas aspektas tas, kad mes gyvename žinių visuomenėje ir esame jos dalis, todėl aukštojo mokslo diplomas, nors ir nebėra toks unikalus kaip anksčiau, tačiau vis tiek išlieka kaip išsilavinimą, kultūrą ir žinias patvirtinantis faktas.
Diplomas reikalingas visiems. Tam priežasčių tikrai netrūksta: jis žymi žmogaus išsilavinimo lygį, žinias, atveria karjeros galimybes, galų gale įrodo, kad žmogus geba mąstyti, atsirinkti, sisteminti ir naudotis jam siunčiama informacija. Taip pat universitetas suteikia daugiau sąmoningumo, supažindina su bendrosiomis žiniomis, su bendru įvairių nuomonių apie pasaulį spektru, su įdomiomis asmenybėmis, praplėsdamas akiratį, pakviečia tolesniam tobulėjimui, todėl studentui diplomo įgijimas - kaip iššūkis sau bei didžiulis laimėjimas. Svarbu nepamiršti ir to, kad žmogus, turėdamas aukštąjį išsilavinimą savo srityje, gali gauti didesnį atlyginimą bei kuo asmuo labiau išsilavinęs, kuo jo įgyta specialybė šiuolaikiškesnė, tuo labiau jis gali pretenduoti į aukštesnes pareigas.
Mokymosi Sunkumai Lietuvoje
Teigiančiųjų komanda tiki jog Lietuvos mokyklose mokintis sunku. Vienas iš argumentų, kodėl mokytis Lietuvoje gali būti sunku, yra didelis mokinių skaičius klasėse. Dėl to mokytojams sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui individualiai, atsižvelgti į jo poreikius ir gebėjimus. Tai gali lemti mokymosi motyvacijos stoką ir prastesnius rezultatus.
Antrasis argumentas yra motyvacijos stoka. Iš esmės mes turime omenyje vertingus ir pripažintus diplomus. Jūs turite diplomą už kurį sunkiai dirbote tris, keturis ar net daugiau metų? Jūsų diplomas nieko nereiškia. Tai tiesiog „išpūstas“ žodis ir niekam tai nerūpi, kad jūs esate geras žmogus ar, kad jūs pareigingas, tai gerai, bet niekam iš esmės tai nerūpi.
Aukšti egzaminų reikalavimai taip pat gali kelti sunkumų mokiniams. Nuolatinis spaudimas gerai išlaikyti egzaminus gali sukelti stresą, nerimą ir baimę suklysti. Tai gali neigiamai paveikti mokymosi procesą ir galutinius rezultatus.
Alternatyvūs Keliai į Sėkmę
Turbūt esame ne kartą girdėję įvairių istorijų kaip žmonės tampa visuomenei žinomi, išgarsėja, pasiekia stulbinančių rezultatų, priklauso aukštuomenei, tačiau net neturi išsilavinimo paliudijančio diplomo. Tai kaipgi yra iš tiesų? Nejaugi studentai, stropiai besimokydami turi mažiau galimybių pasiekti taip norimų rezultatų?
Yra žinomi ne vienas ir ne du pavyzdžiai apie turtingiausius ir žinomiausius žmones iš viso pasaulio, kurie teigia, jog norint išgarsėti, įgyti patirties bei turėti pinigų net nereikia aukštojo išsilavinimo diplomo, tereikia tik begalinio užsispyrimo ir tikslų.
Puikūs to pavyzdžiai yra žinomi visuomenėje žmonės kaip Styvas Jobsas, kuris studijas nutraukė po pirmojo semestro koledže, plėtodamas savo įmonę „Apple“. Taip pat ilgokai buvo animacinių pilnametražių filmų gamybos įmonės „Pixar“ generaliniu direktoriumi. Negalime nepaminėti ir Bilo Geitso, kuris mokyklą baigęs vos ne aukščiausiais balais, pradėjęs studijas Harvardo koledže, po dviejų metų su partneriu Polu Alenu metė studijas tam, kad įkurtų savo programinės įrangos įmonę „Microsoft“. Ir tai tik keli pavyzdžiai, įrodantys, jog net neturintys aukštojo mokslo diplomo žmonės sugeba ne tik išgarsėti, bet ir pasiekti stulbinančių rezultatų.
Taigi studijuoti universitete ar ne, tai kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Svarbiausia būti užsispyrusiems, nenuleisti rankų ir stengtis siekti savųjų tikslų, todėl pritarčiau K. Markso žodžiams: „moksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo viršūnę, kuris, nebijodamas nuovargio, kopia akmeniniais šlaitais“.
Nors mokymosi procesas Lietuvoje gali būti sudėtingas, yra įvairių būdų, kaip palengvinti šį procesą ir pasiekti gerų rezultatų. Svarbu pasirinkti tinkamą mokymo įstaigą, kuri atitiktų individualius poreikius ir gebėjimus. Taip pat svarbu ugdyti motyvaciją, mokytis efektyviai ir ieškoti pagalbos, kai jos reikia.
Patarimai, Kaip Pagerinti Mokymosi Rezultatus:
- Susidarykite mokymosi planą ir jo laikykitės.
- Mokykitės reguliariai ir sistemingai.
- Ieškokite pagalbos, kai kyla sunkumų.
- Bendraukite su mokytojais ir kitais mokiniais.
- Rūpinkitės savo fizine ir psichine sveikata.
AZIJOS PASLAPTIS, KAIP EFEKTYVIAI MOKYTIS
Tikras derybininkas turi daug žinoti ir mokėti, nemanydamas, kad tas, kuris moka ir mėgsta pakalbėti jau yra pilnai pasirengęs apginti savo ar įmonės interesus. Jei nesugebėsi dalykiškai atsakyti į potencialaus pirkėjo klausimus, liks tik stebėti kaip dingsta galimas užsakymas.
Jei derybininkas nepasiruošė pakankamai stiprių argumentų, kurie padėtų išlaikyt savo poziciją, jį tiesiog nokautuoja tokie paprasti oponento pasakymai: „Ir čia jau visas jūsų pasiūlymas?“ arba „Panašu, kad jūs pats nesat užtikrintas, jog jūsų siūloma prekė kokybiška“ arba „Ir už šitai jūs prašote tokių didžiulių sumų?“
Tačiau ir būti pasiruošusiam argumentus yra maža. Reikia ne tik būti įsitikinus savo pozicijos teisumu, sakyti reikalingus žodžius, bet ir skambėti įtikinamai. Silpnas balsas su prašymo intonacijomis sugadins bet kokį informacijos perdavimą ir sudarys oponentui įspūdį, kad jus galima „prispausti“.
Ir atvirkščiai, jei būsite agresyvūs galite pasiekti tik tiek, kad pašnekovas įsižeis ir galbūt net pats taps agresyvus jūsų atžvilgiu.
Kiekviena smulkmena yra labai svarbi. Todėl derybų tikslai gali būti nepasiekti, o daug žadantys santykiai gali virsti konfliktu.
Praktika ir Darbo Patirtis
Aptardamas praktikų klausimą KTU rektorius prof. Petras Baršauskas prasitarė norįs, kad bakalauro studentų praktika truktų bent vieną semestrą. Anot jo, studentai praktiką atlikti turėtų jų studijų programą atitinkančiose verslo arba pramonės įmonėse, jiems turėtų būti sudarytas normalus darbo krūvis, skirtas praktikos vadovas. Būtina, kad studentai įgytų praktinių savo srities žinių ir gebėjimų. Jo žiniomis, šiandien įmonių atstovai tikrai turi praktikos vietų, tik apgailestauja, kad kartais trūksta motyvuotų, ko nors išmokti trokštančių jaunų žmonių - dažniausiai jiems reikia tik parašo ir gero įvertinimo.
„Pavyzdžiui, Vakaruose visi rimtai į studijas žiūrintys studentai vasarą atlieka praktiką arba susiranda kokį sezoninį darbelį. Vėliau į darbo pokalbį atėjęs jaunuolis jau gali pasigirti turįs ne tik aukštojo mokslo diplomą, bet ir nemažai darbo patirties - jam atviros visos durys“, - Vakarų šalių pavyzdį pateikė prof. P. Baršauskas. Šią Lietuvos ir kitų šalių skirtybę pabrėžė ir „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų vadovas Mindaugas Reinikis. Anot jo, vakariečiai labiau motyvuoti, žino, ko nori, tačiau ir mūsų šalyje situacija jau keičiasi.
„Seniau gyvenimo aprašymuose rašydavome „darbo patirtis“, dabar vis dažniau pateikiame „praktinę patirtį“. Juk išties svarbu ne kiek metų buvai vadybininku, bet kad pats suorganizavai renginį ar sukalei inkilą.“ M. Technikos mokslų daktaras, UPS Lietuvoje ir „Carbon War Room“ (kartu su Richardu Bransonu) įkūrėjas Vladas Lašas įsitikinęs, kad šiek tiek darbo patirties turėtų įgyti ir moksleiviai.
Anot jo, svarbu, kad į universitetą ateinantys jauni žmonės jau būtų paragavę tikro darbo, žinotų, ko jiems reikia, kokių tikslų sieks. Modernus darbdavys tikina jau seniai nebežiūrintis, ar į darbo pokalbį atėjęs žmogus turi diplomą. „Aš jo klausiu tik to, ką jis gali ir nori padaryti, kaip padidins ne tik mūsų bendrovės, bet ir savo galimybes. To diplomas neparodo“, - vertinga patirtimi dalijosi V.
Nepaisant verslo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimo, dažnai tenka susidurti su nuomone, kad aukštojo mokslo diplomą įgiję jauni specialistai nesugeba įsilieti į darbo rinką, nes jiems trūksta praktinių žinių ir gebėjimų. LR ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjo Lino Kadžio nuomone, KTU laikosi kitokios nuostatos, o jį baigusiems jauniems specialistams tikrai netrūksta praktinių gebėjimų. „KTU absolventai turi ne tik teorinių žinių, bet ir darbo patirties“, - teigė L.
Kalbant apie praktikas, reikėtų akcentuoti tai, kad praktika yra didelis darbas ne tik studentui, bet ir jį priimančiai įmonei. Anot „Vičiūnų“ įmonių grupės administracijos direktorės Ramunės Bičkauskienės, gera praktika susideda iš trijų dalių: lankstumo, praktikos turinio valdymo, grįžtamojo ryšio, arba tęstinumo. „Galimybė atlikti praktiką yra visus metus, bet pavasarį sulaukiame norinčiųjų antplūdžio. Tada būna kiek sunku, nes negalime priimti visų studentų. Būtų daug lengviau ir paprasčiau, jeigu praktikos atlikimo laikotarpis būtų kiek lankstesnis“, - pirmąją geros praktikos dedamąją aptarė R. Bičkauskienė.
Pasak jos, praktikai reikia pasiruošti: tiek verslas turi pasirengti priimti studentus (paskirti praktikos vadovus, sudaryti specialią programą ir pan.), tiek studentai turi ateiti nusiteikę dirbti ir sužinoti ką nors nauja. Ne paslaptis, kad įmonės, priimdamos praktikantus, į juos investuoja: skiria jiems laiko, suteikia reikiamų žinių, tam tikros informacijos. „Vičiūnų“ įmonių grupės atstovės manymu, būtų labai gražu, jei vyktų tęstinumas.
„Kiekvienas jaunas žmogus, ateidamas į įmonę atlikti praktikos, turėtų žinoti darbdavio interesus, priimti juos kaip bendrą siekiamybę“, - R. Bičkauskienės mintį pratęsė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius dr. Vytautas Šileikis. Jo įsitikinimu, tada praktikantas pritaps prie aplinkos, o darbdavys pamatys, kad jis yra motyvuotas ir darbštus.
Pasak V. Šileikio, apsilankius Lietuvos darbo biržos interneto puslapyje aiškiai matyti disbalansas: gausybė vadybininkų ir teisininkų. Lietuvai jų tiek tikrai nereikia. „Šiandien eksportinė gamyba bei aukštą pridedamąją vertę kurianti pramonė nesulaukia inžinierių, tai labai stabdo įmonių plėtrą, - padėtį darbo rinkoje aptarė V. Šileikis. - Manau, Lietuvoje reikėtų nacionalinio karjeros centro, kuris galėtų prognozuoti, ko trūksta, ko yra per daug. Taip pat reikėtų regioninių karjeros centrų, kurie susietų visas aukštąsias, profesines ir vidurines mokyklas.
Tokios pačios nuomonės yra ir „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų vadovas Mindaugas Reinikis. Pasak jo, būtina numatyti, ko reikės ateityje, kiek, pavyzdžiui, reikės pilotų valdyti bepilotėms transporto priemonėms, ir kurti inovatyvias studijų programas. M. Reinikis įsitikinęs, kad studijų programos turėtų būti orientuotos į ateitį. Būtent todėl reikia liberalizuoti ir modernizuoti studijų programas, sudaryti sąlygas jaunam žmogui pačiam rinktis, ko jam reikia, išsiaiškinti, ko trūksta.
„Anksčiau manėme, kad jauną žmogų reikia pakreipti, kad jis nesugebės nuspręsti, kur link ir kaip nori eiti, kokios karjeros siekti. Pasirodo, kad kartais jis geba tai padaryti žymiai geriau už bet kokį administratorių“, - tikino prof. P. Baršauskas. Galbūt tada jaunuolis atras savo pašaukimą, supras, kuo nori būti, į ką investuoti. Rektoriaus mintį pratęsė V. Lašas: „Svarbiausia nenustoti mokytis, keistis, prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Būtina mokytis to, ko prieš kelerius metus dar nebuvo. Juk karjera prasideda anksčiau, nei ateiname į universiteto. Jei gyvenime nori daug pasiekti, patirti, išmokti, reikia labai stengtis, nelaukti kitų.“ Jis pateikė kelių olandų verslininkų pavyzdį: „Verslūs keturiasdešimtmečiai, pagalvoję, ko norėtų išmokti, kad toliau sėkmingai gyvuotų, nusprendė paieškoti jiems reikiamo universiteto. Deja, nerado. Todėl sumanė patys įkurti reikiamą ugdymo įstaigą. Šiomis dienomis priimta jau trečia studentų laida, kurią sudaro trisdešimt žmonių.