Gargždų Klaipėdos g. 25 daugiabučio namo gyventojai sunerimo perskaitę, jog investicijų suma namo atnaujinimui (modernizavimui) - 1 mln. 729 tūkst. 184,71 Eur, iš kurių kredito suma - 1 mln. 597 tūkst. 968,72 Eur.

Gyventojų nuogąstavimai dėl renovacijos kainų
Praėjusios savaitės viduryje į „Bangos“ redakciją kreipėsi gargždiškė, gyvenanti Klaipėdos g. 25 (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), jog prieš dieną pašto dėžutėse gyventojai radę „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu“ biuletenius.
Iki vasario 15 d. juo reikia balsavimo organizatoriui UAB „Gargždų būstas“ patvirtinti apie savo apsisprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) ir investicijų plano tvirtinimo.
Tačiau administratorius patikino, kad informaciją apie namo renovaciją gyventojai gavo žymiai anksčiau ir niekas nesiskundė.
„Bangos“ skaitytoja kalbėjo, jog Klaipėdos g. 25 namo, kurį administruoja UAB „Gargždų būstas“, atnaujinimą (modernizavimą) gyventojai aptarė prieš kelerius metus susirinkime, namo kieme.
„Tada apytikriai buvo suskaičiuotos kiekvieno gyventojo laukiančios išlaidos. Mes nenorėjome, kad visiškai būtų įstiklinti balkonai, todėl administratorius ilgai bylinėjosi, kad būtų pakeistas projektas, - dėstė „Bangos“ skaitytoja.
- Praėjus nemažai laiko, pasikeitus „Gargždų būsto“ vadovams, mes antradienį pašto dėžutėse radome biuletenius balsuoti dėl namo atnaujinimo ir investicijų plano tvirtinimo.
Per kelias dienas reikia apsispręsti. Truputį anksčiau laiptinėje atsirado patikslintas namo investicijų planas.“
Visas su namo atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (atėmus valstybės paramą - 22 proc.) privalo sumokėti patalpų savininkai.
Šiame name - 4 laiptinės, iš viso 60 butų. Projektą galima įgyvendinti tik esant daugiau nei pusės butų savininkų sutikimui.
„Bangos“ skaitytojos teigimu, prieš kelerius metus ruošiantis namo renovacijai, jos trijų kambarių būstui tereikėjo išleisti apie 13 tūkst. eurų, o dabar - dvigubai daugiau.
„Kas mėnesį tektų mokėti apie 150 eurų. Ir tai truktų 20 metų - pensininkui tai labai brangu, - kalbėjo gargždiškė.
- Mūsų name dauguma gyventojų - pensinio amžiaus. Jie nežino, negali suskaičiuoti, kiek jiems kainuos būsto renovacija, todėl mums reikia namo gyventojų susirinkimo, kuriame išgirstume, kiek kiekvienam reikės sumokėti.
Siūlymas balsuoti raštu mums netinka - norime žinoti konkrečias išlaidų sumas. Tačiau mes negalime prisiskambinti į „Gargždų būstą“ - su mumis nenori kalbėtis.“
Administratoriaus komentaras ir gyventojų informavimas
„Informuojame, kad apie balsavimą raštu, vadovaujantis aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo, Klaipėdos g. 25 gyventojai buvo informuoti 2024-01-16 skelbimais, patalpintais skelbimų lentose - laiptinėse.
Ten buvo nurodyti balsavimo kausimai, tvarka ir atsakingų asmenų kontaktai.
Praėjus dviem savaitėms nuo informavimo apie balsavimą raštu, į gyventojų pašto dėžutes buvo įmesti balsavimo biuleteniai dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) patikslinto investicijų plano pasirinkto A varianto tvirtinimo ir įgyvendinimo sąlygų, dėl lėšų skolinimosi daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti“, - atsakyme redakcijai teigia UAB „Gargždų būstas“ direktorė Evangelina Matulienė.
UAB „Gargždų būstas“ vadovė komentare toliau tvirtina: „Taip pat balsavimo biuletenyje buvo nurodyta, kad patikslintas namo investicijų planas (IP) yra namo skelbimų lentose ir buto savininko prašymu, jis siunčiamas el. paštu arba įduodamas buto savininkui atvykus į balsavimo organizatoriaus būstinę Kvietinių g. 9C, Gargždai.
IP yra visa informacija apie tai, kokia investicijų suma tenka kiekvienam butui.
Direktorės E. Matulienės nuomone, UAB „Gargždų būstas“ darbuotojai visada geranoriškai atsako gyventojams į rūpimus klausimus, tačiau dėl šio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto esą niekas pretenzijų nepareiškė.
„Jo įgyvendinimo sąlygų ar susirinkimo organizavimo nesikreipė nė vienas gyventojas“, - atsakyme „Bangai“ rašo UAB „Gargždų būstas“ vadovė.
Gargždų Klaipėdos g. 25 daugiabučio namo ateitis yra pačių gyventojų rankose. Būtent balsuodami jie turi patys apsispręsti, ar paneš tokią renovacijos naštą.
NT rinkos apžvalga Lietuvos pajūryje
Lietuvių sentimentai Baltijos jūrai, balto smėlio paplūdimiams ir ošiantiems Palangos ar Nidos pušynams dažnai tampa pagrindine priežastimi išleisti įspūdingas sumas nuosavam būstui gimtinės pajūryje.
Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad šiuo metu prabangiausio būsto paklausa pajūryje vis dar yra didesnė nei pasiūla.
Aukščiausios klasės prabangų NT parduodančio biuro „Baltic Sotheby’s International Realty“ ekspertas Robertas Karalius tikina, kad lietuviai ieško ne tik butų ar namų su vaizdu į jūrą, jiems svarbu, kad pastatai būtų tvarūs, taupūs, juose būtų įrengtos naujausios technologijos.
R. Karalius apžvelgia, kokios nuotaikos artėjant vasarai vyrauja Lietuvos pajūrio NT rinkoje.

NT rinkos situacija Lietuvos pajūryje
Ši rinka pajūryje šiandien ir toliau išlieka aktyvi, tačiau pasiūla kiek sumažėjusi.
Išparduoti pagrindiniai prabangūs projektai tiek Palangoje, tiek Nidoje, todėl tikrai išskirtinio turto mažėja, ypač Neringoje.
Pikas buvo 2021 metais, kai buvo pasirašytas tikrai įspūdingas kiekis sandorių, o kur dar preliminarios sutartys, kurios neatsispindi registrų centro sandoriuose.
Pastebėjau, kad pastaruoju metu kiek padaugėjo pasiūlos pigesniame ir vidutiniame segmentuose, ypač antrinėje rinkoje, tačiau prabangaus ir išskirtinio turto visada trūksta.
Brangiausi būstai pajūryje
Brangiausias NT pajūryje išlieka Neringoje ir Palangos išskirtinėse vietose.
Taip pat atsiranda naujų vietų šalia jūros, kurios nebūtinai yra pačioje Palangoje ar Neringoje, tačiau išsiskiria savo unikalumu - gamta, architektūra ir pačia projektų koncepcija.
Mažėjant vietos NT projektų vystymui Palangoje ir Neringoje vis dažniau atrandamos išskirtinės vietos aplinkui, kuriose kuriamos uždaros bendruomenės, sukuriama visa reikalinga infrastruktūra bei savotiška ramybės oazė.
Palangoje vis dar nepralenkiamas projektas - „Eglės“ apartamentai, jau pastebima šių būstų sandorių ir antrinėje rinkoje, o Nidoje - „Auksinės kopos“, kur dar nepabaigus projekto jau parduoti 62 apartamentai iš 64.
LIETUVA | Ne tai, ko tikėjomės!
Kas perka išskirtinį NT pajūryje?
Daugiau kaip 90 proc. pirkėjų Lietuvos pajūryje išlieka lietuviai.
Dažniausiai tai - žinomi verslininkai, iš kurių tikrai didelę dalį sudaro jaunoji karta.
Tokį turtą jie perka ne investicijai, o savo šeimos poreikiams, kur galėtų kokybiškai praleisti atostogas ar ilgesnius savaitgalius.
Prabangaus NT nuomos rinka Lietuvos pajūryje vis dar yra gana skurdi, todėl norint turėti kokybišką poilsį Lietuvoje, kitos išeities nelabai yra.
Kitas svarbus svertas - daug keliavę ir matę lietuviai vis labiau vertina Lietuvos kurortą, kuris nuo pagrindinės gyvenamosios vietos nutolęs vos kelių valandų atstumu, vyrauja jiems pažįstama ir priimtina kultūra bei tinkama gyvenimo kokybė.
Lietuvos kurortas, skirtingai nei daugelis užsienio kurortų, pasižymi tuo, kad tai nėra turistinės vietos. Todėl čia visada ramiau, saugiau ir aplinka pažįstama.

Pirkėjų poreikiai
Vis dažniau žmonės kreipia dėmesį ne tik į vietą, tačiau ir į tokius kriterijus kaip mikroklimato kontrolė (šildymas, vėsinimas, vėdinimas), ekologija (saulės baterijos), naujos technologijos (išmanūs bei nuotoliniu būdu valdomi namai, beraktė praėjimo kontrolė ir pan.).
Būtent tai parodė paskutinis mano sandoris Nidoje - parduoti apartamentai be puikios vietos, terasos ir vaizdo į Baltijos jūrą, turėjo ir visus anksčiau minėtus komforto sprendimus.
Tokiam turtui klientas nepagailėjo ir daugiau kaip milijono eurų.
Kodėl lietuviai perka brangų būstą pajūryje?
Kartais tenka konsultuoti klientus įsigyjant turtą ir užsienio kurortuose - Ispanijoje, Graikijoje, Pietų Prancūzijoje, Dubajuje.
Pastebėjau, kad šį turtą klientai dažnai įsigyja ne tik savo reikmėms, tačiau ir kaip investiciją.
Dalį laiko tokiame objekte jie praleidžia patys, kitą dalį - nuomoja. Tai pasiteisina norint diversifikuoti savo investicinį portfelį, kas, manau, tikrai yra racionalu.
Tačiau savo reikmėms vienareikšmiškai laimi turtas Lietuvoje, nes jis čia naudojamas kur kas dažniau ir yra kur kas reikalingesnis.
Be to, užsienyje turtas dažniausiai reikalauja daugiau lėšų jo išlaikymui, įskaitant mokesčius. Taip pat jo administravimas yra kiek sudėtingesnis.
Antrojo būsto pajūryje rinkos perspektyvos
Mano nuomone, prabangiausi NT objektai išliks populiarūs bet kuriuo metu. Tokių visada trūksta ir jų vertė nuolat kyla.
Neringa - išskirtinė vieta, kurioje labai ribotos vystymo galimybės. Norint įsigyti būstą čia, neužtenka turėti tikrai didelį biudžetą. Dažnai jo gali tiesiog nebūti pasiūloje.
Unikalių objektų galima atrasti ir antrinėje rinkoje. Neseniai buvo parduotas rekonstruotinas istorinis namas ant marių kranto Pervalkoje - tai itin retas ir geidžiamas pirkėjų objektas Lietuvoje.
Palangoje taip pat - atrodytų pasiūloje tų objektų yra, tačiau įvertinus kriterijus, keliamus turtingų pirkėjų, pasirinkimas visada sumažėja iki minimalaus.
Statistika
| Vieta | Populiariausi projektai | Pirkėjų tipas |
|---|---|---|
| Palanga | "Eglės" apartamentai | Žinomi verslininkai (jaunoji karta) |
| Neringa | "Auksinės kopos" | Lietuviai |