Valdantieji skelbia naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto mokesčiu Lietuvoje, įskaitant tarifus, lengvatas, išimtis ir kitus svarbius niuansus.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus:
- Nekilnojamojo turto paskirtį
- Naudojimą
- Teisinį statusą
- Technines savybes
- Priežiūros būklę
- Apleistumą
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Mokesčio tarifai:
| Mokestinė vertė | Tarifas |
|---|---|
| Iki 150 000 EUR | 0% |
| 150 000 - 300 000 EUR | 0.5% |
| 300 000 - 500 000 EUR | 1% |
| Virš 500 000 EUR | 2% |
Pavyzdys: Nauji Siūlymai
Valdantieji skelbia naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Visų pirma siūloma įvesti mokesčio grindis ir NT iki 40 tūkst. eurų jo netaikyti. Šeimai, jei tai bendra nuosavybė, šios grindys būtų 80 tūkst. Gyvenamajam būstui, poilsio, sodų, garažų ir kitos paskirties nekomerciniam turtui, kurio vertė nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, siūloma taikyti 0,1 proc. NT nuo 200 iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc. tarifą. Nuo 400 iki 600 tūkst. eurų - 0,5 proc. tarifą, o turtui virš 600 tūkst. eurų - 1 proc.
Svarbu paminėti, kad būstui, kuriame savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą, bus taikoma 50 proc. lengvata, bet ne didesnei nei 450 000 eurų vertei. Šeimoms su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką NT mokestį siūloma taikyti nuo 50 tūkst. eurų būsto vertės. 0,1 proc. tarifas būtų taikomas nuo 50 tūkst. iki 250 tūkst. eurų, 0,2 proc. - iki 500 tūkst. eurų, 0,5 proc. - iki 750 tūkst., 1 proc.
NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo Registrų centro nustatomos mokestinės vertės. Ją galima pasitikrinti Registrų centro tinklalapyje pagal unikalų objekto numerį. Asmenims, turintiems 60 tūkst. eurų vertės būstą, už jį nuo 2026 m. (jei objekte registruota gyvenamoji vieta) tektų susimokėti 10 eurų. Turintys 100 tūkst. eurų vertės būstą šiuo metu NT mokesčio nemoka. Turintys 250 tūkst. eurų vertės būstą (maždaug tiek Vilniuje kainuoja 3 kambarių butas naujos statybos name) šiuo metu turi susimokėti 500 eurų NT mokesčio (jei turtas priklauso vienam žmogui). Jei NT vertė siekia 400 tūkst. eurų, dabar NT mokesčio tenka susimokėti 1 750 eurų.
Kada Nekilnojamasis Turtas Nėra Mokesčio Objektas?
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą NT, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
NT nėra laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu, jei jis atitinka abu kriterijus:
- Statinio statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas arba atnaujinimas nėra baigtas.
- Statinys faktiškai yra nenaudojamas.
Tačiau, jeigu NT, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka, yra faktiškai naudojamas (pvz., deklaruota gyvenamoji vieta, vykdoma veikla ir pan.), už tokį turtą NTM turi būti mokamas. Kai rekonstruojama, kapitališkai remontuojama ar atnaujinama tik dalis statinio, kuri yra ir faktiškai nenaudojama, NTM už likusią statinio dalį turi būti mokamas.
Jeigu statiniai, neužbaigus jų statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar atnaujinimo, pažeidžiant Statybos įstatymo nuostatas, faktiškai naudojami, tai už tokius statinius turi būti mokamas NTM Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. NTM turi būti pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio, kurį neužbaigti statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar atnaujinti statiniai buvo faktiškai pradėti naudoti.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų.
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Nematoma Lietuvos istorija. „Tulpiniai“ veikė pagal sapnininkus ir horoskopus
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.
Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".