Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra vienas svarbiausių mokesčių, taikomų įmonėms, valdančioms ar naudojančioms pastatus, patalpas bei kitus NT objektus Lietuvoje. Šis mokestis ypač aktualus juridiniams asmenims, turintiems komercinės paskirties patalpas, sandėlius, biurus ar nuomojamą turtą. Svarbu tai, kad NT mokestis netaikomas gyvenamajam turtui, kurį naudoja gyventojai asmeninėms reikmėms.
Jei mieste esantys pastatai neprižiūrimi ir netvarkomi, jo savininkams Savivaldybė gali taikyti didesnį, iki 3 proc., nekilnojamojo turto mokestį. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju.
Kaune gyvenantis apleisto malūno savininkas kaltina Savivaldybę, esą jam negrąžinančią kadaise mieste senelio turėtų žemių. P. L. „Man reikia mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį, nors viską padariau, ko reikalavo Savivaldybė. Kažkodėl valdininkams atrodo, kad malūnas vis tiek nesaugus. Man čia labiau panašu į kerštą“, - kalbėjo L.
Arčiau mokyklos esantis, dabar apleistas L. Petrikonio malūnas pastatytas apie 1880 metus. Šis malūnas pastatytas apie 1880 metus. Sovietmečiu malūnas nacionalizuotas, apleistas ir keliavo iš rankų į rankas.
Apleistas pastatas. Šaltinis: madeinvilnius.lt
Pasak B. „Jeigu žmogus važiuoja netvarkingu automobiliu, policija turi teisę jį konfiskuoti, o su nekilnojamuoju turtu galima daryti bet ką, nesvarbu, kad praeiviams ant galvų jau byra plytos. Nėra kitų teisinių priemonių, kaip priversti savininką prižiūrėti savo nekilnojamąjį turtą“, - dėl griūvančio paveldo širdį skauda B.
B. „Malūnas kėlė grėsmę, jau buvo pradėjusios byrėti plytos vaikams ant galvų, todėl kreipėmės į teismą prašydami įpareigoti savininką pašalinti grėsmę. Jis aptvėrė malūną. Kadangi tai paveldosaugos statinys, jo rekonstrukcija užtruktų gerokai ilgiau nei bet kurio kito pastato, tad davėme gerokai daugiau laiko“, - sakė D.
L. „Gal kažkaip pavyks atgaivinti. Tai kultūros paveldas, bet pati valstybė nėra suinteresuota padėti jį išsaugoti. Buvau nuvykęs ir į Kultūros paveldo departamentą, bet išgirdau, kad finansavimo nėra, gal kitais metais. Bandysime rašyti paraišką, gal bent dalį lėšų pavyks gauti“, - svarsto L.
Prieš trejetą metų baigėsi teismų maratonas ir Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Panevėžio savivaldybę L. Petrikoniui grąžinti maždaug hektaro sklypą J. L. „Savivaldybė neatiduoda mano senelių žemės. Jeigu pavyktų ją atgauti, būtų lengviau pradėti ir malūno rekonstrukcijos darbus.
Nors pagal teismo sprendimą teritorija suformuota, pats savininkas nederina kadastrinių matavimų. „Kitaip tariant, negalime užbaigti visų žemės suformavimo procedūrų, nes tai priklauso tik nuo savininko valios, o ne nuo mūsų. Gal nėra patenkintas, kaip buvo suformuotas tas žemės sklypas, tikrai nežinome, kodėl jis pats nederina matavimų“, - sako A.
Deklaruojant ir mokant nekilnojamojo turto mokestį, juridiniai asmenys neretai padaro pasikartojančių klaidų, kurios gali lemti permokas, delspinigius ar netgi baudas.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir lengvatos
2025 metais juridiniams asmenims taikomi nekilnojamojo turto mokesčio tarifai yra diferencijuoti. NT mokesčio bazė yra turto mokestinė vertė, kuri nustatoma pagal Registrų centro duomenis. Nors nekilnojamojo turto mokestis taikomas daugumai NT objektų, juridiniai asmenys tam tikrais atvejais gali pasinaudoti mokesčio lengvatomis arba visiškai būti atleisti nuo mokesčio. Lengvatas dažniausiai nustato savivaldybės, todėl jos gali skirtis priklausomai nuo vietovės.
Komercinės paskirties patalpoms NT mokestis dažniausiai taikomas griežčiau nei kitiems objektams. Įmonės, turinčios kelis NT objektus skirtingose savivaldybėse ar net regionuose, dažnai susiduria su skirtingais tarifais ir taisyklėmis. Tai yra dėl to, kad nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje nėra centralizuotas - kiekviena savivaldybė turi teisę nustatyti savo tarifus, lengvatas ir administravimo tvarką. Tarifai gali labai skirtis: vienoje savivaldybėje tarifas gali būti 0,5 %, o kitoje - 2 %. Lengvatos taip pat gali skirtis: viena savivaldybė suteikia lengvatas naujam turtui, kita - ne.
Ar galima sumažinti mokestį už netinkamą naudoti turtą?
Jei Jūsų nekilnojamo turto objektas yra netinkamas naudoti, galite pateikti argumentuotą prašymą dėl jo įtraukimo į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą mokestis kalendoriniais metais gali būti sumažinamas 70 proc., kai jiems priklausantys pastatai arba butas 2013 metais nebuvo naudojami.
Plungės rajono savivaldybės gyventojai dokumentus turi pristatyti į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ adresu: J. Tumo-Vaižganto g. 91 (Plungės r.
Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad grindimis siekia apsaugoti gyventojus nuo galimo savivaldybių politikų godumo, tačiau opozicijos atstovai grindis vadina nelogiškomis.
Antrajam būstui ir kitam nekilnojamajam turtui ministras siūlo 50 tūkstančių eurų grindis.
Pavyzdžiui, savivaldybes ruošiasi įpareigoti mokesčio grindis nustatyti bent 2 kartus per kadenciją, taip pat siūlys žmonėms, gyvenantiems vieninteliame turimame būste - pavyzdžiui, kurortuose - kuris yra ne gyvenamosios, o poilsio paskirties, mokestį mokėti kaip už gyvenamąjį, o ne kitą turtą, mat antraip grėstų keliskart didesnis mokestis - pavyzdžiui, 3 tūkstančiai eurų vietoje 600 eurų.
„Poilsinės paskirties pastatai, namai, butai būtų priskirti prie gyvenamosios. Turėjome problemą Palangoje, Šventojoje, Druskininkuose, Birštone, Nidoje - labai daug žmonių gyvena poilsio paskirties žemėje“, - sakė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Iš naujojo nekilnojamojo turto mokesčio už ne pirmąjį būstą finansų ministras tikisi surinkti 9 milijonus eurų ir juos skirti gynybai, o mokestį prognozuoja mokėsiant 90 tūkstančių gyventojų.
Nekilnojamojo turto mokestis. Šaltinis: vilniustech.lt
Bendroji nuosavybė ir bendrasavininkių teisės
Civilinio kodekso (CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Pažymėtina, jog bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą.
Bendrasavininkių pareigos
Kaip jau minėta, CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, o jeigu vienas bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Taigi, kaip matyti iš CK nuostatų, buto bendrasavininkis privalo tinkamai tvarkyti bei išlaikyti bendrą butą, taip pat jį prižiūrėti bei remontuoti.
Pažymėtina, kad buto bendrasavininkis privalo laikytis ne tik CK jo, kaip daikto bendrasavininkio, įtvirtintų pareigų, bet ir teisės aktuose numatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.
Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (2010 m. gruodžio 31 d. redakcija) (Reglamentas).
Kaip numatyta Reglamento IV dalyje, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.
Pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai.
Be to, CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryt atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, o CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas - jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Aptariamose nuostatose nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, jog šiose įstatymo normose aptartomis sąlygomis, t. y. siekiant išvengti žalos ir pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę be kitų bendraturčių sutikimo imtis būtinų priemonių ir reikalauti iš kitų buto ar kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Tokia bendrasavininkio teisė yra ne kartą įtvirtinta ir Lietuvos teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga saistoma objektyvių aplinkybių ir ši pareiga neišnyksta, nepaisant to, ar butų ir kitų patalpų savininkai gera valia susitarė, kaip ir kokiu principu dalysis išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ar nesusitarė.
LAT taip pat pažymi, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.
Plėtodamas praktiką bylose dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigų LAT akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų.
Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga - išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Ką daryti, jei bendrasavininkis nevykdo pareigų?
Jeigu buto bendrasavininkis nevykdo teisės aktuose numatytų pareigų, o butas neatitinka privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų bei, kaip minite savo užklausoje, yra avarinės būklės, Jūs turite teisę atlikti bendro naudojimo patalpų remontą pats bei reikalauti iš bendrasavininko proporcingo Jūsų patirtų išlaidų atlyginimo.
Pažymėtina, kad jeigu buto bendrasavininkas piktybiškai vengia atlikti avarinės būklės patalpų remontą, remontą galite atlikti ne ir nesant jo sutikimui.
Gindamas savo, kaip buto bendrasavininko pažeistas teises taip pat galite kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, pateikdamas skundą dėl kito buto bendrasavininko pareigos laikytis privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų nesilaikymo.
Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Nekilnojamo turto mokestis yra vienas svarbiausių mokesčių, taikomų įmonėms, valdančioms ar naudojančioms pastatus, patalpas bei kitus NT objektus Lietuvoje.
Štai pavyzdys iš teismų praktikos.
Situacija: Bendrasavininkas negyvena bute, tačiau atsisako mokėti už šildymą. Ar jis privalo mokėti?