Klausimas, ar reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį už palėpę, kuri priklauso fiziniams asmenims tam tikromis dalimis, tačiau palėpė nepadalinta konkretiems asmenims, t. y., niekas nežino, kuri palėpės dalis kam priklauso, yra gana dažnas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip apibrėžiama palėpė, kokie mokesčiai jai gali būti priskaičiuojami ir kokie įstatymai tai reglamentuoja.
Asmenys, kurie turi gyvenamąsias patalpas, tokio nekilnojamojo turto mokesčio nemoka. Minima, kad ginčai dėl palėpės vyksta jau 15-17 metų, tačiau nekilnojamojo turto mokestis yra deklaruojamas už tris paskutinius metus, už šį laikotarpį ir bus mokamas nekilnojamojo turto mokestis.
Kas yra palėpė?
Pagal Aplinkos ministro įsakymą, palėpė (pastogė) yra erdvė tarp pastato virš aukšto, sienų ir stogo. Tuo tarpu pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) yra pastogėje įrengtas aukštas ar jo dalis, kurios dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios.
Jeigu palėpė nėra bendra, o įregistruota kaip kieno nors asmeninė nuosavybė, savininkui turi būti priskaitoma bendrųjų mokesčių dalis. Įrengimo lygis ir naudojimosi dažnumas nėra svarbūs.
Bendrieji mokesčiai ir palėpės
Klausimas, ar neįrengtos, tačiau įregistruotos palėpės savininkui gali būti priskaitomi bendrieji mokesčiai pagal CK 4.82 str. 3 dalį, yra aktualus. Civilinio kodekso 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo.
Taigi, jeigu palėpė nėra bendra, o įregistruota kaip kieno nors asmeninė nuosavybė, savininkui turi būti priskaitoma bendrųjų mokesčių dalis.
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).
Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti.
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai...
Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.
Taigi, atsakant į klausimą, ar neįrengtai, tačiau įregistruotai palėpei gali būti skaičiuojami mokesčiai pagal CK 4.82 str., atsakymas yra teigiamas. Palėpė, kaip pastato dalis, prilyginama kitai patalpai, ir jos savininkui priskaičiuojama bendrųjų mokesčių dalis.
Naudingas plotas ir mokesčių skaičiavimas
Koks plotas laikomas naudingu, 4 butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas.
Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad...
Kai nėra nuordytas naudingasis plotas, laikoma, kad bendrasis plotas yra naudingasis.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12. būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Taigi, skaičiuojant mokesčius, svarbu atsižvelgti į naudingąjį plotą, kuris apima gyvenamąsias ir kitas patalpas, tačiau neįtraukia balkonų, lodžijų ir nešildomų rūsių grindų ploto.
Kiti svarbūs aspektai
- Mokesčių paskirstymas daugiabučiame name: Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.
- Bendrojo naudojimo patalpos: Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.
- Lifto remonto išlaidos: Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.
- Telefonspynės įrengimas: Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams. Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi.
Ar galite apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį ir reikalingus dokumentus?
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas (rūsio sandėliukus, bendras džiovyklas, buvusias atliekų surinkimo šachtas) privalo papildomai mokėti mokesčius (kaupimo ir kt.) už šias patalpas?
Suprantama, kad bendrojo naudojimo patalpos turi būti naudojamos bendrai, tai juk ne asmeninės patalpos. Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų. Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas...
Esame suformavę daugiabučio sklypą ir norėtume kieme įrengti parkavimo vietas. Kadangi buto plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus nėra teisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. O kadangi parkavimo vietų neužtenka, kažkam mokėti pinigus ir neturėti vietos irgi nėra teisinga. Ar yra teisingas ir teisiškai pagrįstas būdas surinkti lėšas ir atlikti šiuos darbus?
Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir...
Mūsų daugiabutyje yra 8 laiptinės, tačiau tik 2 iš jų yra liftai. Lifto naudojimosi (valymo, elektros, kt.) išlaidas apmoka tik tų laiptinių, kur liftai yra, gyventojai, tačiau remonto išlaidas išdalino visiems namo gyventojams net ir tiems, kurie gyvena laiptinėse be liftų. Ar yra kokia galimybė ne visiems gyventojams apmokėti lifto remonto išlaidas?
Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas. Jūsų aprašyta situacija apie laiptines be liftų...
Ar išlaidos „telefonspinių“ įrengimui irgi patenka į kategoriją išlaidų, dalinamų proporcingai? Juk akivaizdu, kad kiekvienas butas gauna vieną telefonspynę, nepriklausomai nuo kvadratūros. Ar tikrai įstatymas nenumato jokio kito būdo gyventojams susimokėti, kaip tik aklas proporcingai turimam plotui, kas akivaizdu, prasilenkia su teisingumu, mano galva.
Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams. Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi....
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar reikia mokėti mokesčius už neįrengtą, bet įregistruotą palėpę? | Taip, palėpė prilyginama kitai patalpai, ir jos savininkui priskaičiuojama bendrųjų mokesčių dalis. |
| Kaip skaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo patalpas? | Mokesčiai skaičiuojami proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar tai butas, sandėliukas ar garažas. |
| Ar galiu nesumokėti už lifto remontą, jei gyvenu laiptinėje be lifto? | Ne, lifto remonto išlaidos priskiriamos visiems savininkams, išskyrus eksploatacines išlaidas. |
Ši informacija padės jums geriau suprasti, kaip skaičiuojami mokesčiai už neįrengtą palėpę ir kokios yra jūsų teisės bei pareigos kaip daugiabučio namo savininkui.