Ar reikia valyti sniegą prie nuosavo namo Lietuvoje?

Pagaliau prasidėjusi žiema atnešė ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių gyventojams bei verslui. Tad kyla klausimas, kas atsakingas už sniego valymą prie nuosavo namo ir daugiabučių?

Teisės aktai ir taisyklės

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimai ir savivaldybių taisyklės reglamentuoja teritorijų tvarkymą ir priežiūrą.

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punktas nurodo, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale.

Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) yra numatyta administracinė atsakomybė už tvarkymo ir švaros taisyklių (366 straipsnis. Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas) pažeidimus bei už statinių naudojimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (359 straipsnis. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį).

Daugiabučių namų priežiūra

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Tačiau, kaip pabrėžia teisininkas, nepriklausomai nuo pasirinktos valdymo formos, pareiga rūpintis priskirtu žemės sklypu ir jo priežiūra - įskaitant sniego valymą - išlieka:

• bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
• bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą;
• jungtinės veiklos sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Taigi, esminė taisyklė tokia: už švarų ir nukastą daugiabučio namo kiemą atsako žemės sklypo savininkas. Atitinkamai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai ar administratorius) privalo rūpintis tik tuo žemės sklypu, kuris yra jam priskirtas ir perduotas valdyti.

Jeigu žemės sklypas daugiabučiui namui nėra priskirtas arba jis nėra perduotas valdyti butų savininkams, atsakomybė už jo priežiūrą tenka savivaldybei. Tokiu atveju būtent savivaldybė privalo organizuoti sniego valymą, slidumo mažinimą ir kitus teritorijos priežiūros darbus.

Stogo priežiūra

Jei ant stogo kaupiasi sniegas ar formuojasi ledo varvekliai, galintys kelti pavojų praeivių sveikatai ar turtui, pareiga tuo rūpintis tenka pastato savininkui ar savininkams. Tai laikoma viena iš esminių statinio saugios eksploatacijos pareigų.

Statinių priežiūros reikalavimai yra detalizuoti statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 bei kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, šiame reglamente aiškiai nurodyta, kad turi būti užtikrinta, jog nesikauptų sniegas ir ledas prie statinio sienų, švieslangių, langų ir kitų vertikaliųjų atitvarų paviršių.

Jeigu sniegas ar ledas vis dėlto susikaupia, jie turi būti pašalinti nuo pastato paviršiaus ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu. Be to, reglamentas įpareigoja periodiškai šalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas.

Taip pat nustatyta pareiga reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos bei kitų inžinerinių sistemų ir įrenginių, siekiant užtikrinti saugią ir tinkamą pastato eksploataciją.

Nesirūpinant stogo priežiūra žiemos laikotarpiu ir neužtikrinant saugios aplinkos gali kilti civilinė atsakomybė jei dėl to padaroma žala kitam asmeniui ar turtui.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų trūkumų ar sugriuvimo, privalo atlyginti šių objektų savininkas arba valdytojas, nebent būtų įrodyta, jog žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba paties nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Valdytoju laikomas asmuo, kuris objektą turi savo žinioje ir kuriam yra pavesta jį eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti, nepriklausomai nuo to, ar jis formaliai laikomas savininku.

Sistemiškai vertindamas galiojantį teisinį reguliavimą, teismas pripažino, kad gyvenamojo namo administravimas apima ne tik ledo varveklių, bet ir sniego šalinimą nuo stogo, net jei tokia pareiga nėra tiesiogiai įvardyta atskiruose nuostatuose, nes ji kyla iš bendros pareigos užtikrinti saugų statinio ir jo konstrukcijų naudojimą, todėl namo administratorius laikytinas gyvenamojo namo valdytoju.

Taigi, dėl nenukastų kelių ar nenudaužytų varveklių gyventojams reikėtų kreiptis į tą subjektą, kuris yra atsakingas už konkrečių objektų priežiūrą.

Savivaldybė atsako už tuos daugiabučių namų kiemus, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai ir jų valdymas nėra perduotas daugiabučio namo savininkams.

Jeigu žemės sklypas yra suformuotas ir perduotas namo savininkų valdymui, jį prižiūrėti privalo tas subjektas, per kurį butų savininkai įgyvendina savo teises - namo bendrija, jungtinės veiklos sutartimi veikiantys savininkai arba namo administratorius.

O dėl namo stogų priežiūros visais atvejais reikėtų kreiptis į namo savininką.

Sniego valymo rekomendacijos

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ nuo gruodžio fiksavo bemaž dvi dešimtis atvejų, kai sniego danga sulaužė namų stogus, apgadino pastatų konstrukcijas, tirpdamas sniegas sudrėkino ir pažeidė sienų, lubų dangą.

Nuostoliams atlyginti šią žiemą jau rezervuota virš 110 tūkst. „Gjensidige“ Turto draudimo žalų skyriaus vadovė Aistė Kazevičiūtė pabrėžia, kad laiku nuo stogų nenuvalytas sniegas - viena dažniausių žalų priežasčių.

Kad žiema nepridarytų nuostolių, „Gjensidige“ ekspertai pataria imtis prevencinių priemonių:

• Nuvalykite sniegą nuo stogų. Tai galioja tiek plokštiems stogams, tiek šlaitiniams - nukaskite sniegą nuo abiejų šlaitinio stogo pusių.
• Saugokite lietvamzdžius. Sunkus, šlapias sniegas gali nulaužti lietaus nuvedimo latakus ir lietaus vamzdžius, tad stenkitės juos nukratyti ar nuvalyti.
• Nukaskite sniegą aplink pastatą. Rekomenduojama bent metru aplink visą pastatą nukasti pusnis ir nustumti sniegą toliau nuo namo sienų.
• Atkreipkite dėmesį į atodrėkio riziką. Jeigu jūsų namas stovi žemesnėje vietoje ar ant šlaito, staigaus atodrėkio metu žemė gali nespėti sugerti didelio kiekio vandens ir namo pamatai atsidurs vandens apsuptyje.
• Įvertinkite aplink pastatą kylančias grėsmes. Kiekvienas būsto savininkas privalo prižiūrėti pastatus, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams. Patys pasitikrinkite, ar šalia pastato saugu statyti automobilį, ar pėstiesiems nėra rizikos eiti šaligatviu palei jūsų namą (pvz., dėl galinčio nukristi sniego ar ledo).

Jei jūsų turtas nukentėjo nuo sniego, audros ar šalčio padarinių, svarbu nedelsiant ir tinkamai reaguoti:

• Užtikrinkite saugumą. Pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų žmonių sauga. Jeigu patalpos užtvindytos ar kyla gaisro/dujų rizika, atjunkite elektrą, dujas, evakuokitės ir iškvieskite specialiąsias tarnybas.
• Fiksuokite padarytą žalą. Nufotografuokite ar nufilmuokite sugadintą turtą ir aplinkybes.
• Praneškite draudikui kuo greičiau. Nedelskite informuoti draudimo bendrovę apie įvykį - geriausia tai padaryti per kelias dienas nuo įvykusios nelaimės. Kuo anksčiau pranešite, tuo greičiau bus pradėtas nuostolių vertinimas ir galėsite gauti draudimo išmoką.
• Stenkitės sumažinti tolesnę žalą. Kol laukiate draudimo ekspertų apžiūros, imkitės priemonių, kad nuostoliai neaugtų: laikinai uždenkite pažeistas stogo vietas (pvz., užtieskite plėvelę ant skylės stoge), užkalkite išdaužytus langus, išvalykite užpiltas patalpas nuo vandens ir pradėkite jas vėdinti ar džiovinti.
• Neatidėliokite remonto, bet pasitarkite. Didesnio masto remonto darbų nesiimkite iki draudimo eksperto apžiūros - pirmiau reikia tiksliai įvertinti žalą ir suderinti kompensavimo sąlygas. Išimtis - tik būtini skubūs darbai, kad žala neplistų (kaip minėta, uždengti kiaurą stogą, pumpuoti vandenį iš rūsio ir pan.).

Saulės elektrinių priežiūra žiemą

Įmonė „Vijusa Baltic“ prekiauja įvairiomis profesionaliomis prekėmis, skirtomis palaikyti švarą. Vienos jų - įranga, skirta valyti saulės elektrinių modulius. Įmonės atstovė Irina Bartkevičienė teigia, kad tokių prekių paklausa išaugo per pastaruosius metus.

Ji pabrėžia, kad saulės modulių priežiūros įranga yra sezoninės prekės, tad dauguma vartotojų jų ieško šaltuoju metų sezonu.

Anot specialistės, išaugęs saulės elektrinių įsigijimas sukuria palankias rinkos sąlygas ir valymo prekių tiekėjams. Vis tik svarbu suvokti, kad modulių valymo įranga geriausiai parduodama tada, kuomet šalta ir daug sniego.

Nerekomenduojama valyti, o ypač - gremžti kolektorių, esant susidariusiam ledui. Tai gali pažeisti saulės elektrinės sistemos komponentus.

Saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ privačių klientų skyriaus vadovas Vaidas Brazinskas teigia, kad jokios privalomos elektrinių priežiūros nėra, vis tik, egzistuoja tam tikros rekomendacijos, kuriomis gali vadovautis visi, kurie nori, kad saulės elektrinė tarnautų kuo ilgiau bei veiktų efektyviai.

Anot jo, žiemą elektrinė pagamina vos kelis procentus visos elektros energijos, kurią pavyksta pagaminti per metus. Tad valant modulius situacija nepasikeis, o darbas bus atliktas perniek.

Be to, neatsargiai valant modulius su grubiais daiktais galima elektrinę pažeisti.

Jei klientas nusprendžia visgi valyti modulius, verta laikytis tam tikrų taisyklių:

• Nereikėtų naudoti jokios chemijos, kad viršutinis grublėtas stiklas nepakeistų savo savybių ir spalvos.
• Taip pat negalima naudoti grubių daiktų valymui, nes taip gali būti subraižytas viršutinis stiklas.
• Žinoma, jokiu būdu negalima lipti ant paties modulio ar ant rėmo, kad stiklas neskiltų.

Ypač nerekomenduojama gremžti ledą, nes tai pavojinga.

Saulės elektrinės modulio viršutinis stiklas yra grublėtas, todėl intensyviai jį valant galima subraižyti stiklą.

Šaligatvių valymas

Valant šaligatvius, sniegą ar smėlį kaupti ant šaligatvio krašto. Kaupiant sniegą turi būti palikta ne mažesnė kaip 5 metrų įvaža į kiemą.

Taip pat papildomai primename, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - Reglamentas) apibrėžti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, statinio techninės priežiūros organizavimas ir kt. nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3. liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcija (13.4. žiemos metu neperšaltų konstrukcijos (13.7.

Priminsime, kad pagal patvirtintas Klaipėdos rajono miestų ir gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles bet kokios teritorijos tvarkomos ir valomos darbo dienomis nuo 7 iki 22 valandos, netrikdant viešosios rimties.

Bend­ro naudojimo teritorijų tvarkymą organizuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos seniūnijos: svarbiausių Klaipėdos rajono gatvių, aikščių ir jose esančių šaligatvių, kurių sąrašas patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, valymą ir barstymą rytais iki 7 val., kitų teritorijų - iki 8 val., vakarais - nuo 16 iki 18 val. Nuolat susikaupiančias atliekas galima šalinti visą darbo dieną nuo 7 iki 18 valandos.

Seniūnijoms taip pat tenka prievolė organizuoti vietinės reikšmės viešųjų gatvių priežiūros darbus, kad būtų užtikrintas saugus transporto bei pėsčiųjų eismas, taip pat nuvalyto sniego, smėlio išvežimą, kad nebūtų užpilama ant priešgaisrinių įrenginių, įvažiavimo kelių, želdinių, gatvės važiuojamosios dalies ir joje esančių lietaus kanalizacijos šulinių.

Stogo tipai ir sniego valymas

Renkantis stogą svarbu atsižvelgti ir į tokius kriterijus kaip: vietovė (reljefą, apstatymą, šalia esančius pastatus), stogo funkcionalumas, ypač planuojant palėpę, viršutinių aukštų komfortą (pavyzdžiui, parinkti izoliaciją ir dangą, kuri veiksmingai slopintų lietaus garsą), galimybę įsirengti saulės elektrinę (kuo stogo geometrija sudėtingesnė, tuo sudėtingesnis ir elektrinės įrengimas).

Plokštieji stogai yra paprasčiausias ir bene pigiausias sprendimas, dažniausiai pasirenkamas pramoniniuose, visuomeniniuose pastatuose arba statant daugiabučius. Tačiau šiais laikais ir individualioje statyboje plokštieji stogai vis populiaresni. Jie ne tik modernaus, avangardinio dizaino bruožas - dažnai tokio stogo paviršius panaudojamas kaip terasa.

Plokščiųjų stogų trūkumas tas, kad žiemą tenka valyti sniegą - nepaisant to, kad klimatas šyla ir mums nuolat prognozuojamos šiltos besniegės žiemos, tačiau žiema yra žiema, ji prognozių neskaito ir kartais užverčia mus sniegu.

Šlaitiniai stogai - populiariausias konstrukcijos tipas.

Vienšlaičiai stogai yra panašūs į plokščiuosius, tačiau turi didesnį nuolydžio kampą (dažnai 7-14°, o kartais ir gana didelį). Šis sprendimas puikiai tinka namo priestatams arba siauresniems, bet ilgesniems namams.

Dviejų šlaitų stogai yra gana paprasta ir bene dažniausiai sutinkama konstrukcija. Dengiant tokius stogus daug sunkumų neiškyla, nereikia atlikti sudėtingų, daug laiko reikalaujančių darbų, galima efektyviai naudoti įvairių rūšių stogo dangas.

Keturių šlaitų stogai, kurių nuolydis paprastai būna vienodas, irgi labai populiari konstrukcija. Šiais laikais du didesnio ploto šlaitai yra trapecijos formos, o du mažesni - trikampio. Ankstesnės statybos namuose keturių šlaitų stogus dažnai formuoja keturi trikampiai.

Daugiašlaičiai stogai paprastai pasirenkami statant didesnio ploto ir daug patalpų turinčius, gana sudėtingos architektūros pastatus. Ant tokių stogų sudėtinga montuoti saulės elektrines.

Mansardinio stogo konstrukcijoje kiekvieną šlaitą sudaro dvi dalys: viršutinė dalis su mažesniu nuolydžio kampu ir apatinė - stačioji stogo dalis. Mansardiniai stogai leidžia labai funkcionaliai įrengti palėpę, nes jūsų neriboja statesni stogo šlaitai.

Tokie stogai leidžia įgyvendinti savitus ir įdomius sprendimus, pavyzdžiui, įrengti langus statesnėje šlaito dalyje, kuri labiau tarnauja kaip siena, o ne kaip stogo šlaitas.

Nors kiekvienam statytojui jo nuosavo namo estetika svarbi, prieš priimant sprendimą verta atsakyti į keletą praktinių klausimų: koks bus stogo nuolydis ir ar reikės palėpės?

Kokio tipo bus namas (mūrinis, skydinis, karkasinis, rąstinis) ir kur jis stovi - individualių namų kvartale, atviroje vietoje, pamiškėje, o gal prie ežero?

Atviros vietos namas bus veikiamas įvairių krypčių vėjų, tad tokiam namui naudinga rinktis atsparesnes stogo dangas.

Kartais teigiama, kad pajūryje statomiems namams plieninės dangos netinka, bet tai netiesa - modernios, garsių gamintojų plieninės dangos turi patikimą, gerai nuo korozijos saugantį padengimą.

Jei namas statomas gamtoje, šalia miško, verta pagalvoti apie tokias dangas, kurios natūraliai įsilies į aplinką. Tačiau vietovėse, kur iškrenta daug nuosėdų, nederėtų rinktis bituminių čerpelių.

Miestuose, individualių namų kvartaluose dažnai rekomenduojama rinktis tokią dangą, kuri derėtų su aplink esančiais namais. Tokiu atveju stogo dangos pasirinkimą labai gerai išsprendžia architektai.

Individualių namų kvartalo stogai neturi būti vienodi, tačiau estetikos vientisumo išlaikymas duoda geresnį vizualų rezultatą.

Žinoma, kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo mažesnis pasirinkimas: pavyzdžiui, plokščiajam stogui rekomenduojama tik prilydomoji danga.

Nerekomenduojama ant mažo nuolydžio stogų montuoti skardinio čerpinio profilio ar šiferio dangos.

Jei šlaitinis stogas status, ant jo galima montuoti bet kokią dangą.

Šioje lentelėje nurodyti stogo šlaito pasvirimo laipsniai yra tik orientaciniai. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti skirtingų skaičių.

Kaip matote, jei stogą laikančioji konstrukcija nėra itin patvari, betoninės ir keraminės čerpės arba akmens skalūno plokštelės nebus geras sprendimas: 1 m2 tokio stogo sveria apie 50 kg (nepamirškite sniego ir vėjo), taigi 200 m2 stogas svers apie 10 tonų.

Stogo statybos kaina priklauso nuo pasirinktos konstrukcijos. Taisyklė paprasta: kuo paprastesnė stogo konstrukcija, tuo pigiau ją įrengti.

Sudėtingų konstrukcijų stogai reikalauja daugiau medžiagų (tam pačiam plotui padengti medžiagų sąnaudos būna didesnės nei paprasto stogo atveju), jam reikia daugiau įvairių elementų (lietvamzdžių, latakų ir kt.).

Nepamirškite, kad stogo dangos kaina padidės ir dėl daugybės įvairių papildomų dekoratyvių ir konstrukcinių elementų.

Renkantis stogo tipą ir jo dangą visada naudinga pasitarti su keliais specialistais. Vienas jų - architektas, kuris patars ir dėl pačios dangos pasirinkimo, ir dėl spalvų.

Svarbu pasikonsultuoti ir su stogdengiais, nes jų ir gamintojų atstovų nuomonės (ypač dėl dangos tinkamumo konkrečios formos ir nuolydžio stogui) kartais išsiskiria.

tags: #ar #reikia #valyti #kelia #ziema #prie