Perkant butą daugiabučiame name, dažnai net nesusimąstome, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis po daugiabučiu ir šalia jo. Kaip ši nuosavybė turi būti įforminta ir kas kokius mokesčius turi mokėti valstybei? Šiame straipsnyje panagrinėsime šiuos klausimus.
Žemės nuosavybė po senos statybos daugiabučiais
Žemės sklypas, esantis po senesnės statybos daugiabučiu namu, paprastai nuosavybės teise priklauso valstybei. Naudojantis valstybei priklausančiu žemės sklypu, tarp buto savininko ir valstybės susiklosto nuomos teisiniai santykiai, ko rezultatas - buto savininkui atsirandanti pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.
Kaip nustatomas apmokestinamo žemės sklypo dydis?
Kadangi nustatant šios rūšies mokesčio dydį atsižvelgtina į žemės sklypo vertę, svarbu žinoti, kaip nustatomas apmokestinamo žemės sklypo dydis.
- Tais atvejais, kai tarp privačių asmenų ir valstybės yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir yra parengtas detalusis daugiabučiam namui priklausančio žemės sklypo planas, apmokestinamas yra visas žemės plotas, laikytinas daugiabučio namo teritorija.
- Tačiau, jei detaliojo sklypo plano nėra, apmokestinama tik ta žemės dalis, ant kurios stovi daugiabutis namas.
Žemės nuosavybė po naujos statybos daugiabučiais
Perkant butą naujos statybos name, reikia atkreipti dėmesį į pirkimo-pardavimo sutarties tekstą, kadangi pardavėjas gali būti ne tik pastato, bet ir žemės sklypo, esančio po juo, savininku.
Kadangi nekilnojamojo daikto savininko teisės turi būti registruojamos, apie asmens nuosavybės teisę galima sužinoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju, pardavėjas, parduodamas butą, gali parduoti ir žemės sklypo, esančio po ar šalia daugiabučio, dalį.
Situacija, kai parduodamas tik butas
Kiek kitokia situacija susiklosto tais atvejais, kai parduodamas tik butas. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtoju laikomas ne buto, o žemės savininkas, kuris turi mokėti žemės mokestį įstatymų nustatyta tvarka, jei buto pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Daugiabučio namo teritorijos savininko teisės
Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas daugiabučio namo teritorijos savininku, asmuo turimu žemės sklypu gali disponuoti, valdyti bei naudoti savo nuožiūra, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad jis gali teritoriją aptverti ar kitaip tvarkyti, parduoti bei nuomoti tretiesiems asmenims. Tačiau, pažymėtina tai, kad tretiesiems asmenims perleidžiant žemės sklypą, laikomą daugiabučio namo teritorija, neturi būti pažeidžiamos butų savininkų teisės.
Tokiems atvejams civiliniame kodekse yra įtvirtinta teisės norma, užtikrinanti butų savininkų teises. Pagal civilinio kodekso 6.394 straipsnį, buto savininkas, nebūdamas žemės sklypo, ant kurio pastatytas daugiabutis namas, savininku, turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima daugiabutis namas ir kuri yra būtina daugiabutyje esantį butą naudoti pagal paskirtį (pavyzdžiui, patekti į butą).
Mokesčiai už žemę
Atkreiptinas dėmesys, kad išnagrinėtais atvejais, nors ir skiriasi valstybinio mokesčio rūšis, t. y. turi būti mokamas arba žemės nuomos, arba žemės mokestis, metinio mokesčio dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka ir yra labai panašus (apie 1,5 - 5 EUR), mokamas į savivaldybės biudžetą.
Tačiau, pažymėtina tai, kad daug naudingiau būti daugiabučio namo teritorijos dalies savininku, nes tokiu atveju galima atsitverti žemės plotelį, jį tvarkyti savo nuožiūra, pavyzdžiui, įrengiant vaikų žaidimų aikštelę ar gėlyną, rezervuoti stovėjimo vietą automobiliui įtaisant stulpelį.
Žemės mokesčių palyginimas
Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus tarp žemės nuomos ir žemės mokesčio:
| Mokestis | Mokėtojas | Mokėjimo pagrindas | Dydis |
|---|---|---|---|
| Žemės nuomos mokestis | Buto savininkas (kai žemė priklauso valstybei) | Žemės nuomos sutartis su valstybe | Apie 1,5 - 5 EUR metams |
| Žemės mokestis | Žemės savininkas | Nuosavybės teisė į žemę | Apie 1,5 - 5 EUR metams |