Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) gauna vis daugiau privačių valdų savininkų nusiskundimų apie žalą, daromą kaimyniniuose sklypuose keičiant reljefą.
Sklypo reljefo keitimas. Šaltinis: infostatyba.lt
Pasak VTPSI specialistų, sklypo reljefą esant reikalui galima keisti, bet tai darant privalu laikytis Žemės įstatymo reikalavimo nepažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių.
Žemės Įstatymo Reikalavimai
Žemės įstatymo 21 straipsnyje apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, o šio įstatymo 7 punkte nurodyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Sklypo Formavimas Statybos Metu
Sklypas statinio statybos metu turėtų būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais. Sklypo plane, kuris yra viena iš techninio projekto sudedamųjų dalių, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai.
Statinio projektas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09:2005) reikalavimų. STR 2.02.09:2005 9 punkte nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.).
Paviršinių Nuotekų Tvarkymas
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
- Yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
- Nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, - į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su to sklypo savininku ir gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą) ar rasti kitą abiem priimtiną sprendimą.
Drenažas ir lietaus kanalizacija / Darėmės patys / #statomesnama
Atraminės Sienutės
Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, - ji turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad atraminės sienutės, kurių aukštis ≥ 0.2 m iki ≤ 1 m priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o kurių aukštis > 1 m iki ≤ 2 m - priskiriamos prie II grupės nesudėtingųjų statinių (aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus).
Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (STR 1.05.01:2017) 3 priedo nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, o II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei Saugomų teritorijų įstatymas šioje teritorijoje statybos nedraudžia), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
| Atraminės sienutės aukštis | Statybos leidimas (SLD) |
|---|---|
| 0.2 m iki 1 m (I grupė) | Privalomas tam tikrose teritorijose (kultūros paveldo objektai, kurortai ir kt.) |
| > 1 m iki 2 m (II grupė) | Privalomas tam tikrose teritorijose (miestai, konservacinės teritorijos, gamtos paveldo objektai ir kt.) |
Statybos inspekcija primena, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.
STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija). Jeigu kaimynai nesutaria kitaip, atraminė sienutė turi būti statoma savo sklype taip, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kada Reikalingas SLD?
- Jeigu reljefo formavimo darbai numatyti statinio, kuriam statyti reikia SLD, projekte, šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD.
- Statant aukštesnę nei 1 metro atraminę sienutę mieste, privalomas statinio projektas ir savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).
Ginčų Sprendimas
Ginčus, susijusius su žemės paviršiaus reljefo keitimu, VTPSI nagrinėja tik tais atvejais, kai reljefas pertvarkomas statant statinius, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams. Kitais atvejais tokius ginčus reikėtų spręsti civilinius santykius ar aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Teritorijų Planavimas
Teritorijų planavimo įstatyme (TPĮ) nustatyti trijų lygių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai: valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu), savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai, taip pat detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu).
Jeigu žemės sklypui nėra parengto detaliojo plano, statyba gali būti vykdoma, jeigu ji atitinka savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Todėl šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį, kokie yra patvirtinto savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniai.
Jeigu žemės sklypui yra galiojantis detalusis planas, tačiau pagal jo sprendinius nenumatyta galimybė statyti norimą statinį (dėl aukštingumo ir pan.), o bendrojo plano sprendiniai leidžia nustatyti kitokius (tinkamus) rodiklius, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę siūlyti keisti ar koreguoti detalųjį planą. Pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo asmenys raštu turi teikti savivaldybei.