Atsargos yra svarbi kiekvienos įmonės turto dalis, o jų apskaita ir įkainojimas turi didelę įtaką finansiniams rezultatams. Gamintojai perka žaliavas ir jas transformuoja į pagamintas prekes, taip sukurdami vertę. Finansinių ataskaitų analizė būtų gerokai lengvesnė, jei visos įmonės taikytų tą patį atsargų įkainojimo metodą arba jei atsargų kainos išliktų stabilios.
Jeigu nebūtų infliacijos ar defliacijos atsargų kainų atžvilgiu, atsargų įkainojimo metodo pasirinkimas nebūtų aktualus. Tačiau realybėje kainos nuolat kinta, todėl įmonės turi pasirinkti tinkamą metodą, kuris geriausiai atspindėtų jų veiklos rezultatus.
Yra keletas pagrindinių atsargų įkainojimo metodų, kuriuos naudoja įmonės:
- FIFO (angl. First-In, First-Out) - pirmas įsigytas, pirmas parduotas.
- LIFO (angl. Last-In, First-Out) - paskutinis įsigytas, pirmas parduotas (JAV GAAP).
- Vidutinė svertinė kaina.
- Specifinė identifikacija.
Šie metodai paremti sąnaudų srauto prielaidomis. Bendrovės privalo daryti tam tikras prielaidas dėl to, kurios prekės yra parduodamos, o kurios lieka laikotarpio pabaigos atsargose.
Pagal FIFO metodą, naujausios įsigytos (arba pagamintos) prekės yra laikomos parduotomis pirmiausia, o seniausios įsigytos (arba pagamintos) prekės, įskaitant pradines atsargas, lieka likutinėse atsargose.
Naudojant specifinės identifikacijos metodą, potencialiai galima klastoti pelną, priimant sprendimus dėl pristatymo.
Taikant LIFO metodą, periodinės ir nuolatinės atsargų apskaitos sistemų atvejais paprastai gaunami skirtingi priskyrimai pardavimo savikainai ir likutinėms atsargoms.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad laikotarpiais, kai kainos kyla, savikaina, priskiriama vienetams likutinėse atsargose, yra mažesnė už savikainą, priskiriamą parduotiems vienetams pagal LIFO, todėl, taikant LIFO metodą, gaunama didesnė pardavimo savikaina ir mažesnė atsargų balansinė vertė nei taikant FIFO metodą. Tai turi įtakos pelnui ir grynajam pelnui.
Atsargų balansinė vertė pagal FIFO metodą labiau atspindi esamas pakeitimo vertes, nes yra laikoma, kad atsargas sudaro vėliausiai įsigytos prekės. Pardavimo savikaina pagal LIFO labiau atspindi esamą pakeitimo vertę.
FIFO ir LIFO bei svertinė vidutinė kaina
Atsargų nurašymas ir jo įtaka finansiniams rodikliams
Laikant atsargas susiduriama su didele finansine rizika. Tuo atveju, kai atsargų vertė nukrinta žemiau balansinės vertės, atsargų balansinė vertė turi būti nurašoma iki grynosios realizacinės vertės, o nuostolis (vertės sumažėjimas) pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamas sąnaudomis. Šios sąnaudos gali būti įtraukiamos prie pardavimo savikainos arba nurodomos atskirai.
Bet kokiu rinkos vertės ar grynosios realizacinės vertės nurašymu sumažinama atsargų vertė, o vertės praradimas (sąnaudos) paprastai atvaizduojamas pelno (nuostolių) ataskaitoje prie parduotų prekių savikainos.
Atsargų nurašymo dydžiu sumažėja ir pelnas, ir atsargų balansinė vertė, todėl nurašymas turi neigiamą poveikį pelningumo, likvidumo ir mokumo rodikliams. Vis dėlto, apyvartumo rodikliams (pavyzdžiui, atsargų apyvartumui ir viso turto apyvartumui) nurašymo poveikis bus teigiamas, nes sumažėja turtas (apyvartumo rodiklio vardiklis).
Pagal LIFO metodą seniausi kaštai atspindimi atsargų balansinėje vertėje. Atsižvelgiant į šias atsargų kainas, atsargų balansinės vertės pagal LIFO metodą jau konservatyviai pateikiamos seniausiais ir mažiausiais kaštais. Taigi, daug mažiau tikėtina, kad įvyks atsargų nurašymas pagal LIFO metodą, o jeigu nurašymas ir įvyktų, tikėtina, jis bus mažesnės vertės.
Atsargų įkainojimo metodo pasirinkimo įtaka finansinėms ataskaitoms
Tai, koks yra pasirenkamas atsargų įkainojimo metodas, turi įtakos finansinėms ataskaitoms. Finansiniai ataskaitų elementai, kuriems turima įtakos, apima pardavimo savikainą, bendrąjį pelną, grynąjį pelną, atsargas, trumpalaikį turtą ir visą turtą. Todėl atsargų įkainojimo metodo pasirinkimas turi įtakos ir finansiniams rodikliams, į kuriuos įeina paminėti straipsniai. Įtakos turima rodikliams, tokiems kaip einamasis rodiklis, turto grąža, bendrojo pelno marža ir atsargų apyvartumas.
Analitikai privalo atidžiai apsvarstyti atsargų įkainojimo metodų skirtumus, vertindami įmonės rezultatus per tam tikrą laiką arba lygindami įmonės rezultatus su pramonės šakos arba konkurentų rezultatais. Be to, finansinių ataskaitų straipsniams ir rodikliams įtakos gali turėti atsargų balansinės vertės koregavimai iki grynosios realizacinės vertės arba iki dabartinių atstatymo (pakeitimo) kaštų.
Prekių grąžinimas ir jo įtaka atsargų savikainai
Galiojantys įstatymai suteikia teisę pirkėjams grąžinti beveik visų rūšių prekes. Pardavėjams tai reiškia mažėjančias pajamas. Prekių ar pasigamintos produkcijos grąžinimą galima prilyginti ankstesnės pardavimo operacijos anuliavimui. Dėl to tenka mažinti pripažintas pardavimo pajamas, sumažinti pirkėjo skolą arba pripažinti savo įsipareigojimus.
Jeigu grąžinami daiktai dar gali būti parduoti, juos reikia vėl įkainoti buvusia įsigijimo savikaina. Jeigu susigrąžintos prekės prieš tai jau buvo nukainotos arba dėl kitų priežasčių buvo sumažinta jų įsigijimo savikaina, pakartotinai užregistruojant atsargas, reikėtų nepamiršti buvusių koregavimų. Jų suma turėtume sumažinti buvusią įsigijimo savikainą.
Susigrąžintų atsargų savikaina gali keistis ir dėl patirtų papildomų išlaidų. Jeigu atsargų grąžinimo priežastimi tapo, pavyzdžiui, pažeista prekių pakuotė, nesukomplektuoti gaminiai ar panašūs trūkumai, nusprendus juos pašalinti, dėl to patiriamos papildomos išlaidos turėtų būti įskaičiuotos į atnaujintų atsargų įsigijimo savikainą.
Taikytina ta pati savikainos apskaičiavimo formulė: įsigijimo savikainą sudaro visos išlaidos, kurias įmonė patiria tam, kad atsargos taptų tinkamos naudoti pagal paskirtį (prekės būtų tinkamos parduoti). Jeigu šių papildomų išlaidų suma įmonei nereikšminga, jas galima iš karto nurašyti į pardavimo sąnaudas.
Neigiamas pirkėjų skolų likutis gali susidaryti ir dėl prekių grąžinimo. Jeigu grąžinimo suma viršija tuo metu buvusią pirkėjų skolą, susidarys kreditinis sąskaitos likutis.
Šiek tiek kitaip prekių grąžinimas gali būti registruojamas tuomet, jei prekės buvo parduotos vienų metų pabaigoje, o sugrąžintos jau kitais metais. Laikantis pajamų ir sąnaudų palyginimo principo, pardavimo pajamas reikėtų mažinti tą ataskaitinį laikotarpį, kurį prekės buvo parduotos. Nesvarbu, kad grąžinimą įforminusi kreditinė PVM sąskaita faktūra bus išrašyta jau kitais metais.
Tačiau PVM įstatymas laikosi kitos nuostatos. Prievolė apskaičiuoti PVM ir jį tikslinti siejama su atitinkamos PVM sąskaitos faktūros išrašymu. Dėl to, susigrąžinus prekes, pardavimo PVM turės būti mažinamas tą mėnesį, kurį išrašytas atitinkamas kreditinis dokumentas, t. y. jau kitais metais.
Praktiniai pavyzdžiai ir situacijos
Grąžinimo metu sistema nežino kokios savikainos prekė yra grąžinama. Todėl sistema grąžinamai prekei priskiria vidutinę sandėlyje esančių tokių prekių savikainą.
Situacija: Prekę nupirkau - pardaviau - grąžino man - grąžinau tiekėjui. Kadangi nėra grąžinimų tiekėjams, vedu kaip naują pirkimą, tik kiekis -1. Tada pardavimų analizėje vis vien turiu neigiamą savikainą ir pelną. Pirkimų analizėje viskas ok, sumos 0.
Sandėlyje esančių prekių likutis ir jų savikaina yra esminis dalykas. Svarbiausia, kad atlikus šiuos veiksmus likutis butų likęs 0 vnt.
Pardavimų pusėje mes turime du įrašus (pardavimą ir grąžinimą, kas lygu 0), o iš pirkimų irgi du įrašus (pradinį pirkimą ir grąžinimą 0 lt).
Dėl grąžinamos prekės savikainos, tą pačią savikainą galima parinkti nebent tik nurodant konkrečią buvusios pardavimo sąskaitos eilutę (nes galima grąžinti ir kelių sąskaitų prekes) ir tada dar toliau išskaičiuoti, nes pagal tą eilutę gali būti parduota prekių pirktų pagal kelis pirkimus. Tai būtų gana sudėtinga.
Pavyzdys: Įsigyta prekė, kaina 3646,50 €, atvežimo kaina 48,56 €, iš viso prekės savikaina su transportu 3695,06 €. Tiekėjas suteikė prekei nuolaidą 1411,50 €, tada prekės kaina be transporto lieka 2235,00 €. Registruojant kreditinę sąskaitą (kadangi pinigų sumos su minusu įvesti negalima), tai gražinama prekė už visą kainą ir perkama prekė su nauja kaina.
Atsiranda DK įrašai:
- 2010 K 3695,06
- 2010 D 2235,00
- 6000 D 48,56
- 443 D 1411,50
Transporto kaina liko ta pati ir turėtų būti pridėta prie „naujos" prekės kainos (2235,00 € + 48,56 €).
Klausimas: Kodėl transporto kainą (48,56 €) programa deda į parduotų prekių savikainą?
Taip, kreditinėje sąsk. prekių kiekis su minuso ženklu. Tačiau klausimas apie tai, kaip programa skaičiuoja savikainą, kai tiekėjas suteikia nuolaidą prekei.
Pavyzdys: Prekės kaina 3646,50 €, papildomų paslaugų sąskaita, t.y. transporto 48,56 €, turime 2010 D 3695,06 €. Tiekėjas suteikia 1411,50 € nuolaidą. Tada turėtų būti 2010 D 2283,56 (3646,50-1411,50+48,56).
Abu variantai teisingi. Kurį pasirinkti - kaip jums patogiau. Geriau tęsti darbą anksčiau įmonėje praktikuotu metodu.
Patogu pajamuoti iš PVM sąskaitų- faktūrų į buhalterinę sąskaitą 602 "Pirkimai" dalykus, kurių perkama dažnai ir nedideliais kiekiais, o piniginė vertė jų nedidelė. Pvz. maisto produktus kavinės apskaitoje. Mėnesio pabaigoje būtina inventarizacija, kurios metu nustatoma, kiek ko liko paskutinę mėnesio dieną ir po to tų prekių vertė litais, pagal pavadinimus arba suminiu būdu, perkeliama į sandėlį. Grynai apskaitos operacija.
Pajamuojant iš PVM sąskaitų faktūrų smulkius, sunkiai išmatuojamus dalykus į sandėlį, reikia nuolat rengti sunaudotų prekių (atsargų) nurašymo aktus. Inventarizacija gali būti vykdoma rečiau.
Prekės tirkrąją savikainą paprastai slepiama nuo pirkėjo. Kokiu tikslu reikia rodyti, kokia savikaina ir koks antkainis? Žalinga parduodančiai įmonei - pirkėjas reikalaus sumažinti antkainį. Pardavimo PVM sąskaitoje - faktūroje nurodoma tik pardavimo kaina (prieš PVM priskaičiavimą). O kokiu būdu ji nustatyta - tai įmonės vidinis reikalas.
Jeigu neturite buhalterinės programos, kuri palengvina nurašymo į sąnaudas aktų sudarymo procesą, tada galite surašinėti aktus suminiu būdu. Tokio suvestinio akto pagrindimui reikėtų iš anksto paruošti ir duoti patvirtinti vadovui bei specialistams kokius nors Gamybos sąnaudų normatyvus: kokiai prekei kiek reikia pvz. Galima taikyti ir inventarizacijos metodus atsargų likučiams nustatyti.
Ar teisingos korespondencijos? Jei ne-kaip turėtų būti? K443 skolos tiekėjams.
Laba diena, gal kas nors pasidalins savo mintimis. Mes prekiaujame telefonais perkame pilna kaina pvz. paskui pilna kaina parduota ir kiek liko pilna kaina . Tai savikaina skaičiuoju taip Likutis praėjusio mėn.
Prie ko kasa ir savikaina? Kasoje tik grynųjų pinigų apyvarta, tai nieko bendro su savikaina neturi ir turėti negali.
Pirkom iš užsienio agregatą ir čia parsivežę tvarkėme( plovėme filtrus, kai kuriuos keitėme naujais, pirkome tvirtinimo detales, hermetikus, dažus) , sutvarkę pardavėme. Ar galima aktu tas visas medžiagas nurašyti į šio agregato savikainą?
O toje lentelėje, pati pažiūrėkit : gauta prekių už 1300, realizuota už 4000 ar pan. , tai aišku kad gausis minusas.
| Metodas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| FIFO | Atspindi esamas pakeitimo vertes | Gali neatspindėti esamos pardavimo savikainos |
| LIFO | Atspindi esamą pakeitimo vertę (pardavimo savikaina) | Gali neatspindėti esamos atsargų vertės |
| Vidutinė svertinė kaina | Išlygina kainų svyravimus | Gali neatspindėti realios atsargų vertės |
