Ar savininkas turi teisę įeiti į išnuomotą butą Lietuvoje?

Nuoma - tai procesas, kuriame dalyvauja du subjektai: nuomotojas (turto savininkas) ir nuomininkas. Dažnai kyla klausimų dėl abiejų šalių teisių ir pareigų, ypač kai kalbama apie nuomotojo teisę įeiti į išnuomotą butą. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie šią situaciją Lietuvoje.

Nuomos sutartis: esminis dokumentas

Esminis dalykas, norint išvengti nesusipratimų, yra teisiškai korektiška nuomos sutartis tarp turto savininko ir nuomininko. Sutartyje derėtų numatyti visas detales - užstato dydį, nuomos trukmę, įsikėlimo ir atlaisvinimo terminą, sutarties nutraukimo sąlygas ir apskritai atsakomybę už sąlygų nesilaikymą.

Svarbu įvardinti, kad patalpos bus nuomojamos gyvenamajai paskirčiai ir konkretiems asmenims, mokesčių mokėjimo tvarką, kada ir kokiais atvejais savininkas turi teisę apžiūrėti turtą, abiejų šalių atsakomybes. Taip pat labai svarbu sudaryti bute paliekamų baldų, buitinės technikos ar kitų apyvokos daiktų sąrašą ir aprašyti jų būklę.

Svarbūs nuomos sutarties punktai:

• Užstato dydis
• Nuomos trukmė
• Įsikėlimo ir atlaisvinimo terminai
• Sutarties nutraukimo sąlygos
• Atsakomybė už sąlygų nesilaikymą
• Turto aprašymas ir būklė

Itin svarbu prieš perduodant būstą nuomininkui, pasidaryti nuotraukų, kaip atrodo baldai, sienos, buitinė technika ir pan. Nuotraukos gali būti sutarties priedas, ant jų turi pasirašyti ir turto savininkas, ir nuomininkas. Natūralus baldų ar technikos nusidėvėjimas yra turto savininko reikalas, tačiau jei baldai ar sienos yra nuniokoti, tai įrodyti padės tik nuotraukos.

Svarbus yra ir depozito dydis. Dabar įprasta praktika yra, jog depozito dydis yra 2-3 mėnesių nuomos mokestis. Ir šie pinigai nuomininkui atiduodami tada, kai jis išsikrausto, palieka tvarkingą būstą, o ne skaičiuojami kaip nuomos pinigai už paskutinius mėnesius, kai žmogus dar gyvena bute.

Nuomininko duomenų patikrinimas

Labai sveikintina praktika yra, jog nuomininkų duomenys patikrinami „Creditinfo“ sistemoje. Aišku, jei butą nuomoja žmogus, o ne agentūra, jis neturi teisės patikrinti tokių duomenų. Be to, jie gali būti patikrinti tik tada, kai žmogus duoda leidimą.

Todėl jei potencialus nuomininkas nesutinka, kad būtų tikrinami jo duomenys, jau gali kilti abejonių dėl jo mokumo, todėl geriau su tokiu asmeniu sutarties nesudaryti. Be to, pats nuomininkas turi teisę iš „Creditinfo“ gauti informaciją apie savo mokumą ir ją pateikti turto savininkui, jei jis paprašo. Taip tikrai bus aiškiau, ar žmogus pajėgus mokėti nuomą.

Daug abejonių kelia tie nuomininkai, kurie nesidera, sutinka su visomis sąlygomis, nori įsikraustyti kuo greičiau. Todėl turto savininkams patarčiau geriau būti kantresniems, ilgiau paieškoti nuomininkų, bet rasti tikrai sąžiningus ir mokius, o ne greitai ir bet ką.

Nuomotojo teisės ir pareigos

Jeigu nebuvo susitarta, tuomet nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.

Dažniausiai būsto savininkas atsakingas už kaupimo lėšas (remonto ir atnaujinimo fondą) bei šilumos punkto ar kitų techninių įrenginių priežiūrą, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip. Nuomininkas paprastai moka tik už komunalines paslaugas, kurių reikia kasdieniniam būsto naudojimui (pvz., elektra, vanduo, šildymas pagal skaitliuką).

Jei sutartis numato kitus įsipareigojimus, būtina tai atidžiai peržiūrėti ir tartis su savininku dėl konkrečių sąlygų.

Nuomininko atsakomybės apibrėžiamos nuomos sutartyje.

Nelaimingi atsitikimai ir žalos atlyginimas

Nelaimingi atsitikimai nuomojamame būste paprastai perauga į nemalonias, sudėtingai sprendžiamas situacijas. Patirtą žalą seka diskusijos ir ginčai - kas turėtų atsakyti už nuostolį ir kam reikėtų atlyginti žalą?

Draudikų skaičiavimai parodo, jog daugiausiai nuostolių namuose sukuria gaisras ar kitos gamtos jėgos, taip pat - užliejimas vandeniu. Užliejimai įvyksta prakiurus vamzdžiams, trūkus skalbimo mašinos žarnelei ar dėl kitokių santechnikos gedimų. Užliejimas vandeniu - tai viena dažniausiai pasitaikančių, be to, viena nuostolingiausių nelaimių, galinčių padaryti žalą būstui.

Jeigu nelaimė įvyko ne dėl nuomininko veiksmų, draudikai, dėl kaimyno patirtos žalos kompensavimo kreipsis į buto savininką. Kitu atveju, jeigu dėl nelaimės kaltas nuomininkas - bus kreipiamasi tiesiogiai į jį.

Specialistė norintiems išnuomoti būstą rekomenduoja įsivertinti esamą objekto būklę. Taip pat, pravartu būtų susitarti, jog nuomininkai, pastebėję galimą gedimą, apie tai kuo greičiau informuotų savininką.

Reikėtų įsidėmėti, jog jeigu dėl savininko nepastabumo apgadinamas nuomininko turtas - remiantis teisės normomis, nuomotojas privalo kompensuoti nuomininko patirtą žalą.

Ginčų dėl padarytos žalos galima išvengti išsamiai pasirašyta nuomos sutartis, apibrėžianti abiejų pusių atsakomybes. Specialistė pataria sudarant sutartį dokumentuoti būste esančius objektus, įvardyti baldų ir buitinės technikos būklę ir vertę, apibrėžti defektus ir trūkumus.

Geriausia tai pateikti kartu su nuotraukomis, kurios nurodo kaip objektas atrodė sutarties pasirašymo dieną.

Pelėdaitė priduria, jog nuomotojai užsitikrina galimos žalos kompensaciją imdami iš nuomininkų užstatą. Užstatas padeda nuomotojui išvengti galimų nuostolių. Specialistė atkreipia dėmesį, jog kai kurios sutartys užstato ir neprašo - tačiau tai reti atvejai, paprastai užtikrintumo norintys nuomotojai sutaria dėl vieno mėnesio nuomos kainos užstato.

Draudikų atstovė I. Žvirblytė priduria, jog draudimo bendrovės būstą, kuriame gyvena nuomininkai laiko padidintos rizikos objektu. Specialistė paaiškina - svetimo turto žmonės paprastai nevertina taip, kaip nuosavo, todėl nuomininkams neretai tenka pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu.

Kaip išvengti problemų su nuomininkais: Eglės istorija

Klaipėdietė Eglė patikėjo graudžiomis jaunos poros ašaromis ir išnuomojo jiems butą. Tačiau po kurio laiko nuomininkus teko iškraustyti. Paaiškėjo, jog turto savininkė patikėjo gudriais aferistais.

Eglė nusprendė išnuomoti trijų kambarių butą, esantį Klaipėdos centre. Butas buvo kapitaliai suremontuotas, jame buvo nauji baldai, buitinė technika, todėl moteris norėjo už jį gauti 400 eurų per mėnesį nuomos. Su mergina pasirašėme sutartį metams, o to vaikino duomenų iki šiol nežinau.

Ji tikino, kad jai pačiai nepatiktų, jei šeimininkai nuolat eitų tikrinti buto, todėl ir ji buvo tos nuostatos, kad į išnuomotą butą nevaikščios. Tegul tik nuomininkai tvarkingai moka nuomą, susimoka komunalinius mokesčius ir esą viskas bus gerai.

Sutartį dėl buto nuomos ji pasirašė liepos 15 dieną, pora iškart sumokėjo dviejų mėnesių nuomą, taip išėjo, jog depozitas yra 350 eurų. Po mėnesio Eglė nuvažiavo į butą pasiimti nuomos pinigų. „Manęs net nepakvietė užeiti, o ir pati nesiveržiau. Tiesiog pro duris iškišo 350 eurų ir viskas. Tačiau ir atrodė, kad viskas gerai, juk nuomą moka laiku, skundų iš kaimynų negirdėjau“, - teigė Eglė.

Problemos prasidėjo rugsėjį. Kai atėjo laikas mokėti nuomą, moteris iš nuomininkės sulaukė trumposios žinutės, kad nuomą jie sumokės kitą dieną, nes esą draugas vėlai grįžta iš darbo.

Rugsėjo 16 dieną ta nuomininkė Jolita Abramova man paskambino ir pareiškė, kad vakare ją kieme užpuolė, sumušė, atėmė visus pinigus, todėl nuomos teks palaukti. Man iškart kilo įtarimų, jog kažkas ne taip. Ji dar paprašė, kad atsiųsčiau banko sąskaitos numerį ir esą nuomą jie perves kuo greičiau. Kol kalbėjomės, fone girdėjau, jog vyksta kažkokios muštynės, dūžta indai. Siunčiau sms žinutę, bet tuo pačiu aviausi batus važiuoti žiūrėti, kas vyksta tame mano bute. Jame buvo daug brangaus turto - ir nauji baldai, ir buitinė technika, todėl man tikrai buvo neramu, kad visko neišdaužytų.

Nuvykusi į butą, ji pati atsirakino duris. „Kai įėjau į vidų, per dūmus nieko nemačiau - tiek buvo prirūkyta, nors jie juk dievagojosi, kad yra be žalingų įpročių. Buvo net sugadinta priešgaisrinė signalizacija, kad ji neveiktų ir netrukdytų rūkyti mano bute. Vaizdas buvo išties kraupus - mėtėsi buteliai, duženos, po butą vaikščiojo ir kažkokia neadekvačiai besielgianti mergina, kuri man spjovė į veidą. Nuomininkės draugas, kai papriekaištavau, kad jie yra girti, puolė mane stumdyti. Norėjau skambinti vyrui, bet tas draugas daužė man per rankas, kad negalėčiau pasinaudoti telefonu. Jie visi pareiškė, kad elgsis taip, kaip nori, nes čia yra jų namai“, - piktinosi Eglė.

Galiausiai jai pavyko susisiekti su savo vyru, tačiau jis buvo darbe ir negalėjo atvykti, todėl paprašė draugo, kad jis atvažiuotų ir padėtų žmonai. „Kol atvažiavo vyro draugas, nuomininkas man šaukė, kad mane užmuš, kad padegs ir butą, ir mano automobilį, kad nebevaikščiosiu tokia laiminga. Kai atvažiavo draugas, tas vaikinas spruko pro duris, o merginos šiek tiek nurimo. Bet kai jos suprato, kad aš nejuokauju, o tikrai liepiu išsikraustyti, vėl prasidėjo isterija. Todėl išsikviečiau policijos pareigūnus. Jie operatyviai atvyko ir kelias valandas buvo bute su manimi, kol tos merginos susikrovė daiktus. Dar prašiau atiduoti raktus nuo buto durų, bet jos pareiškė, kad nežino, kur pasidėjo“, - pasakojo klaipėdietė.

Pareigūnai jai patarė operatyviai pasikeisti durų spynas. Moteris taip ir padarė.

Laimė, kad suspėjau, nes kai meistras pakeitė spynas, išvažiavau pirkti valymo priemonių, kad sutvarkyčiau butą. Kai grįžau, buto durys buvo aplietos kažkokiu skysčiu ir padegtos. Jos degė ne atvira liepsna, o ruseno. Kai bandžiau atrakinti buto duris, tai buvo sudėtinga padaryti. Matyt, jie bandė įeiti į butą ir jį padegti, kaip buvo žadėję, tačiau nekaip negalėjo, nes spynos buvo pakeistos, tai nors jas pabandė sugadinti.

Policijoje ji parašė du pareiškimus - dėl grasinimų susidoroti ir dėl turto suniokojimo. Anot pašnekovės, pareigūnai pradėjo du ikiteisminius tyrimus.

Jau paaiškėjo, kad į savo butą buvau įsileidusi narkotikų ir prostitucine veikla besiverčiančią grupuotę iš Šiaulių. Pareigūnai išaiškino, kad ta trečioji draugė yra Modesta Januškaitė, kuri buvo 7 kartus teista. Vaikino tapatybės vis dar nepavyko nustatyti. Manau, kad ta šiauliečių gauja šiuo metu intensyviai ieško būsto ir laisvai vaikšto miesto gatvėse. Raginu visus žmones, kurie nuomoja butus, būti labai atsargiems.

Ji skaičiavo, kad nuomininkai pridarė nuostolių, kurie siekia apie 2000 eurų. Jie sugadino baldus, pradegino lovos čiužinį, sulaužė kelias spinteles, sugadino orkaitę, priešgaisrinę apsaugos sistemą. Be to, jie neatsiklausę perdažė buto vieno kambario sienas, išterliojo užuolaidas, vietomis sukapojo parketą.

Aišku, kad kreipsiuosi į teismą, jog nuostoliai būtų atlyginti, tačiau reikia palaukti, kol bus baigti ikiteisminiai tyrimai. Be to, jau dabar aišku, kad ta nuomininkė Jolita Abramova yra keturis kartus teista, jai skirta baudų už 2000 eurų, kuriuos išieškoti jau perduota antstoliams. Gal ir neatgausiu pinigų, tačiau nors įspėsiu kitus žmones, kad nepatikėtų jų graudžiomis ašaromis, kaip tai padariau aš.

DELFI pabandė susisiekti su J. Abramova. Tačiau telefonas, kuriuo ji bendravo su būstą nuomojusia Egle, buvo išjungtas.

Eglės istorija - tai pamoka visiems, kurie nuomoja butus. Būtina būti atsargiems ir atidiems, kad netaptumėte sukčių auka.

tags: #ar #savininkas #turi #teise #ieiti #i