Šiame straipsnyje aptarsime situaciją, kai susiduriama su sunkumais gaunant leidimą prisijungti prie miesto komunikacijų, ypač kai kaimynas, atvedęs tas komunikacijas, nesutinka leisti prisijungti arba kelia nepagrįstai didelius reikalavimus.
Trumpai apie situaciją: Verslininkas, turėjęs žemės ūkio paskirties sklypą, jį padalijo į namų valdas. Savivaldybė leido keisti paskirtį su sąlyga, kad verslininkas atves miesto komunikacijas (vandentiekį, kanalizaciją) ir pastatys elektros pastotę. Paskirtis buvo pakeista, sklypai atidalinti ir parduodami. Miesto komunikacijos beveik atvestos, elektros pastotė statoma. Naujas sklypo savininkas susitaria su verslininku dėl papildomo mokesčio už prisijungimą prie komunikacijų, tačiau vėliau verslininkas pareikalauja dvigubai didesnės sumos.
Savivaldybė atsisako išduoti leidimą vietinėms komunikacijoms, nes detaliajame plane numatytos miesto komunikacijos, kurios jau yra prie sklypo ribos. Sklypo savininkas atsiduria aklavietėje, nes savivaldybė reikalauja verslininko, atvedusio komunikacijas, sutikimo prisijungti prie tinklų. Kyla klausimas, ar verslininkas turi teisę neleisti jungtis prie komunikacijų, kurios galimai priklauso vandentiekio ir elektros tinklams, ir ar savivaldybė pagrįstai reikalauja jo sutikimo.
Komunikacijų tinklai. Šaltinis: lrytas.lt
Ką daryti tokioje situacijoje?
Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti kelis svarbius aspektus:
- Komunikacijų nuosavybė: Kam priklauso atvestos komunikacijos - verslininkui, savivaldybei ar tinklų operatoriui? Jei komunikacijos priklauso savivaldybei ar tinklų operatoriui, verslininkas neturėtų turėti teisės neleisti prisijungti.
- Detaliojo plano sąlygos: Ar detaliajame plane yra numatytos kokios nors specialios sąlygos dėl prisijungimo prie komunikacijų?
- Sutartis su verslininku: Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų apie susitarimą dėl mokesčio už prisijungimą?
Išsiaiškinus šiuos aspektus, galima imtis tolesnių veiksmų:
- Kreiptis į savivaldybę: Išsamiai paaiškinti situaciją savivaldybei ir reikalauti pagrįsti reikalavimą gauti verslininko sutikimą. Jei įtariate korupciją, galite kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
- Kreiptis į tinklų operatorių: Jei komunikacijos priklauso tinklų operatoriui, kreiptis į jį dėl prisijungimo sąlygų.
- Kreiptis į teismą: Jei nepavyksta susitarti su verslininku ir savivaldybe, galima kreiptis į teismą dėl leidimo prisijungti prie komunikacijų.
Kaimynų sutikimas dėl komunikacijų tiesimo per jų sklypą
Kitas dažnas atvejis - kai komunikacijas reikia tiesti per kaimynų sklypą, o kaimynai neduoda sutikimo. Tokiu atveju, pirmiausia reikėtų pabandyti susitarti su kaimynais geranoriškai. Jei tai nepavyksta, galima kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo.
Jei geranoriškai neduoda sutikimo, prašykit, kad projektuotojas siųstų jiems registruotą laišką su kvietimu atvykti pas projektuotoją projekto sprendinių aptarimui. Nustatykite protingą laikotarpį sureaguoti į kvietimą, duokite pasirinkimo laisvę, jog motyvuotus nepritarimo motyvus gali išreikšti raštu, nurodykit, kad visą informaciją jie gali gauti bet kokiu būdu (atvykus, paštu, el.paštu ir t.t.). Jei kaimynas nesureaguoja per nustatytą laikotarpį ir nepateikia motyvuotų raštiškų paaiškinimų, kodėl nesutinka, galima kreiptis į teismą, kuris įpareigos kaimyną sutikti.
Kitas būdas ieškoti galimybių jungtis prie kitų kaimynų arba prie centralizuotų tinklų. Be raštiško kaimyno sutikimo jokie veiksmai, pažeidžiantys kaimyno, kaip trečiojo asmens interesus, negali būti atliekami.
Geriausia tvora tarp kaimynų
Servitutas
Servitutas - tai teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu, pastatu) ribotai, siekiant užtikrinti savo nekilnojamojo daikto tinkamą naudojimą. Pavyzdžiui, servitutas gali būti nustatytas tam, kad būtų galima tiesti komunikacijas per kaimyno sklypą.
Civilinio kodekso 4.126 straipsnyje numatyta, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu, jei šalys nesusitaria. Tačiau teismas servitutą nustatys tik tuo atveju, jei įrodoma, kad servitutas yra būtinas, o kaimyno interesai nebus pažeisti pernelyg smarkiai.
Servitutas. Šaltinis: ivilnius.lt
Alternatyvūs sprendimai
Jei visos pastangos susitarti su kaimynais ar gauti leidimą prisijungti prie komunikacijų žlunga, verta apsvarstyti alternatyvius sprendimus:
- Vietinės komunikacijos: Įsirengti vietines komunikacijas (gręžinį, valymo įrenginius). Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybė gali neduoti leidimo, jei detaliajame plane numatytos miesto komunikacijos.
- Statyti sodo namą: Statyti sodo namą iki 80 m² ir 8,5 m aukščio. Tokiu atveju nereikės dokumentaliai privalomai numatyti komunikacijų, taip galėtumėt apeiti reikalavimą gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Pavyzdinė kaimyno sutikimo forma dėl namo statybos arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos
Nėra nustatytos vieningos kaimyno sutikimo formos dėl namo statybos arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos. Tačiau sutikime turėtų būti nurodyta:
- Sutikimo davėjo (kaimyno) duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas.
- Sutikimo gavėjo (statytojo) duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas.
- Informacija apie statinį: adresas, kadastrinis numeris.
- Aiškus sutikimas, kad kaimynas sutinka su namo statyba arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos.
- Data ir parašas.
Rekomenduojama, kad sutikimas būtų notaro patvirtintas, tačiau paprastos rašytinės formos sutikimas taip pat galioja.
Situacijos, kai kaimynai nesutaria dėl komunikacijų ar statybų, yra sudėtingos ir reikalauja kantrybės bei teisinių žinių. Svarbu išsiaiškinti visas aplinkybes, kreiptis į specialistus ir, jei reikia, ginti savo teises teisme.