Saviraiškos Laisvė ir Religija: Apribojimų Ribos

Saviraiškos laisvė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų, viena iš pagrindinių jos ir kiekvieno individo raidos sąlygų. Tačiau Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta nuomonės reiškimo laisvė nėra absoliuti teisė. Rasti ribą tarp žodžio laisvės ir piktnaudžiavimo šia teise, kuomet yra taikoma teisinė atsakomybė, nėra lengva.

Nuomonės Reiškimo Laisvės Aiškinimas

Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinama nuomonės ir įsitikinimų reiškimo laisvė; tai yra numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nepaisant valstybės sienų ir netrukdant valstybės pareigūnams. Nuomonės reiškimo laisvė yra laikoma viena iš svarbiausių sąlygų demokratinės visuomenės raidai bei individo ugdymuisi. 1948 m. JTO konvencijoje dėl informacijos laisvės pabrėžta, kad informacijos laisvė yra kertinis akmuo visoms laisvėms. “Kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.Nors Konvencijos 10 straipsnis laikomas vienu iš svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, nuomonės reiškimo laisvė pagal šį straipsnį nėra absoliuti. Valstybė Konvencijos dalyvė turi teisę apriboti šią laisvę, tačiau tik laikydamasi 10 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų sąlygų. Jei valstybė, apribodama nuomonės reiškimo laisvę, nesilaiko minėto straipsnio antroje dalyje numatytų sąlygų ir reikalavimų, tokie valstybės veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip Konvencijos pažeidimas.Konvencijos 10 straipsnyje skiriama “informacija” ir “idėjos” ir nustatyta, kad šis straipsnis nėra skirtas vien patikrintiems faktiniams duomenims. Šis straipsnis apima nuomones, kritiką, netgi tam tikras spekuliacijas.

Nuomonės Reiškimo Laisvės Apribojimai ir Valstybės Įsikišimas

Nuomonės reiškimo laisvė bendrąja prasme gina veiksmus, kurie gali kelti pavojų kitų asmenų ar visuomenės interesams. Nuomonės reiškimo laisvė yra ginama nuo neteisėto “valstybės valdžios kišimosi”. Byla Sunday Times prieš Didžiąja Britaniją (1979m.) - svarbiausia byla, susijusi su 10 straipsnyje garantuojama spaudos laisve. Teismas pabrėžė, kad uždraudimas paskelbti Sunday Times straipsnį apie būdą, kuriuo medicinos preparatas buvo testuojamas prieš patenkant į rinką, pažeidžia konvencijos 10 straipsnį, kadangi toks draudimas nėra būtinas demokratinėje visuomenėje.Šis medicinos preparatas sukėlė neigimų padarinių ir aukos pradėjo teisminę procedūrą. Farmakologijos kompanija pasiekė, kad straipsnio publikavimas būtų uždraustas, remdamasi argumentu, jog publikavimas įžeistų teisminės valdžios autoritetą. Šioje byloje pripažinta, kad visuomenė (šiuo atveju - nukentėjusiųjų šeimos) turėjo teisę žinoti minėtą informaciją ir apie šio preparato poveikį. Tai sąlygojo egzistuojantys visuomenės poreikiai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo Praktika

Europos žmogaus teisių teismo praktika aiškiai rodo, kad oficialių valstybės pareigūnų ar politikų kritikos ribos yyra gerokai platesnės, palyginti su privačiais individais. Tokia platesnė kritika yra grindžiama visuomenės poreikiu žinoti apie jai oficialiai atstovaujančių asmenų poelgius ir mintis. Tai yra vadinamasis “visuomenės poreikis”, kuris visada yra aštresnis ir aktualesnis valstybės pareigūnų ar politikų atžvilgiu. Kita vertus, svarbūs visuomenėje asmenys taip pat turi suvokti, kad jų net ir privataus gyvenimo tam tikri aspektai gali tapti egzistuojančio “visuomenės poreikio” objektu.Europos žmogaus teisių teismo praktika aiškiai rodo, kad Konvencijos 10 straipsnis neįpareigoja valstybės pateikti individui kiekvieną jo reikalaujamą informaciją. Nors individas turi teisę gauti iš valstybės turimą apie jį informaciją, tai jokiu bbūdu nėra absoliuti individo teisė. Konvencijos 10 straipsnis negina absoliučios individo teisės prieiti prie kiekvienos informacijos.Šioje byloje pabrėžta, kkad teisė gauti informaciją “uždraudžia valstybei uždėti apribojimus asmeniui gaunant informaciją, jei kiti asmenys nori ar gali norėti šią informaciją jam pateikti”.

Religijos Apsauga ir Nuomonės Reiškimo Laisvė

Šiuo požiūriu svarbi Otto Preminger - Institut prieš Austriją byla, kurioje nebuvo nustatytas Konvencijos 10 straipsnio pažeidimas. Teismas pabrėžė, kad Austrijos teismo sprendimas dėl filmo “Das Lebeskonzil” arešto ir konfiskavimo buvo proporcingas valstybės siekiamam teisėtam tikslui apsaugoti piliečių religines pažiūras ir įsitikinimus nuo įžeidinėjimų. Būtent tokie valstybės veiksmai galėjo garantuoti šalyje religinę santaiką ir pagarbą religinėms pažiūroms, tuo tarpu minėtame ffilme viešai buvo dėstomos katalikų religiją įžeidžiamos pažiūros.Kita vertus, valstybės neturi neribotos Konvencijos nuostatų aiškinimo teisės. Kiekvienu atveju interesų balansas turi būti išlaikytas.

Valstybės Veiksmų Laisvė ir Teisėtumo Būtumas

Taigi, net ir siekdama apsaugoti bendruosius interesus (viena vertus, suteikdama teisę visuomenei žinoti apie svarbius jos gyvenimo aspektus, o kita vertus, siekdama apsaugoti ją nuo įžeidžiamos, neigiamos ar klaidinamos informacijos) įgyvendinant nuomonės reiškimo laisvę, valstybė neturi neribotos veiksmų laisvės. Teismas taip pat pažymėjo, kad atitinkamas Šveicarijos įstatymas prieinamas tiems specialistams, kuriems jis ir skirtas.Kino filmų transliavimo laisvės požiūriu svarbi anksčiau minėta Otto Preminger - Institut prieš Austriją byla, kurioje nebuvo nustatytas 10 straipsnio pažeidimas, uždedant areštą, o vėliau ir konfiskuojant kino juostą. Teismas pabrėžė, kad valstybė siekė išsaugoti religinę taiką šalyje, tuo labiau kad vidaus valdžia geriau žino, kokių priemonių reikia imtis teisėtam tikslui pasiekti. Todėl nei arešto uždėjimas, nei jo konfiskavimas nepažeidė peticijos pateikėjo nuomonės reiškimo laisvės pagal 10 straipsnį.Visos pasisakymų rūšys (politiniai, artistiniai, komerciniai), visos formos (žodžiai, paveikslai, garsai) ir priemonės (kalbos, filmai, televizija ir kt.) gali patekti į 10 straipsnio apsaugos sritį. Tačiau tai nereiškia, kad visos išvardintos priemonės ir būdai turi būti vienodai aiškinami valstybėse.

Saviraiškos Laisvė Meno Kūriniuose ir Politikoje

Nuomonės reiškimo laisvė apima ne tik teisę skelbti savo pozityvias mintis ir įsitikinimus spaudoje, bet ir kiekvieno individo teisę išreikšti save meno kūriniuose, kartais taip išreiškiant ir šokiruojančias visuomenę mintis ar gyvenimo aspektus. Europos žmogaus teisių teismas įtraukia į šią laisvę ir politinius bei komercinius pasisakymus, nors šioje srityje jis palieka plačią valstybių veiklos laisvę. Ji apima teisę kritikuoti vyriausybę ar valstybės tarnautojus bei politikus dėl tam tikrų jų veiksmų, aišku, neperžengiant 10 straipsnio antroje dalyje nustatytų sąlygų ir apribojimų ir nepažeidžiant šių asmenų teisės į jų privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą pagal Konvencijos 8 straipsnį.Valstybės Konvencijos dalyvės turi plačią “margin of appreciation” teisę pagal Konvencijos 10 straipsnį. Europos žmogaus teisių teismas ne kkartą yra pareiškęs, kad valstybių institucijos ar teisėjai geriau žino valstybės vidaus realijas ir kokių konkrečių priemonių reikia kiekvienu atveju imtis. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės turi neribotą veiksmų laisvę, ribojant nuomonės reiškimo laisvę.Europos žmogaus teisių teismas, nustatydamas, ar valstybės įsikišimas į nuomonės reiškimo laisvę buvo teisėtas fair balance principą. Tai reiškia, viena vertus, kad yra aiškinamasi, ar toks valstybės įsikišimas iš tikrųjų buvo būtinas ir proporcingas siekiamam teisėtam jos tikslui, o kita vertus, yra įvertinami visuomenės poreikiai; t. y.

Nuomonės Reiškimo Laisvė Kaip Būtina Sąlyga Kitoms Laisvėms

Nuomonės reiškimo laisvė yra svarbi ne tik kaip laisvė, ji svarbi ir kitoms Konvencijoje numatytoms teisėms įgyvendinti. Ši laisvė yra pagrindinis veiksnys plėtojant demokratinį politinį procesą ir sudarant sąlygas individui realizuoti save.

Lietuvos Konstitucija ir Neapykantos Kalba

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.Ši teisės norma yra daugialypė, apimanti kelis nusikalstamus veiksmus, tačiau teisminėje praktikoje suprantama per siaurai, t. y. baudžiamoji atsakomybė yra taikoma paprastai tik tuo atveju, kai nustatomas neapykantos motyvas dėl tam tikrų neapykantos kalbos aukos asmeninių ypatybių ar statuso (saugomi bruožai), todėl taikoma fragmentiškai.

Žmogaus Orugumo Apsauga ir Saviraiškos Laisvė

Autorės nuomone, asmens orumo, kaip vienos iš pagrindinių asmens konstitucinių teisių, apsaugos negalima būtų užtikrinti, jeigu tokia apsauga priklausytų nuo saugomo bruožo imperatyvo. Demokratinėje visuomenėje taip pat neginčijamai pripažįstame asmens saviraiškos ir žodžio laisvės svarbą, kaip demokratinės valstybės pagrindą ir būtinąją sąlygą.

Teisės Aktai	Straipsnis	Nuostata
Europos Žmogaus Teisių Konvencija	10 straipsnis	Nuomonės ir įsitikinimų reiškimo laisvė
Lietuvos Respublikos Konstitucija	25 straipsnis	Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją

tags: #ar #saviraiskos #laisve #gali #buti #ribojama