Tamprumas, arba elastingumas, yra deformuojamo kūno savybė įgyti tik grįžtamąsias (tampriąsias) deformacijas veikiant deformuojančiam išoriniam poveikiui. Poveikiui išnykus, kietieji kūnai atgauna pradinę formą ir tūrį, o skystieji kūnai ir dujos - tik tūrį. Reikėtų atsiminti, kad idealiai tamprių medžiagų nėra.
Kai apkrova yra gana didelė ir sukelia didelius įtempius (tamprumo riba), tampriųjų deformacijų nebeatsiranda arba kartu su jomis kaupiasi ir plastinės (liekamosios) deformacijos. Dažniausiai tampriosios deformacijos yra proporcingos įtempiams (Hooke’o dėsnis), o proporcingumo koeficientas vadinamas tampros moduliu.
Garso Izoliacija ir Akmens Vata
Gyvenant judrioje vietoje, kokybiška garso izoliacija tampa ypač svarbi. Planuojant namą su šlaitiniu stogu, kurio dalis erdvės pirmajame aukšte turi sutapdintas su stogu lubas, būtina pasirūpinti tinkamomis garso izoliacinėmis medžiagomis.
Geriausiomis garsą izoliuojančiomis savybėmis pasižymi akytos plaušinės struktūros medžiagos. ROCKWOOL akmens vatą sudaro persipynęs natūralios kilmės išlydytas uolienų pluoštas su oro tarpais. Tokios struktūros medžiaga gerai sugeria garso bangas, efektyviai izoliuoja oru sklindantį ar konstrukcijomis perduodamą smūgio garsą.
Didžiausias efektyvumas bus pasiektas, jei bus įrengta „sluoksniuota konstrukcija", t.y. susidedanti iš kelių didelės ploto masės ir sugeriančių garsą sluoksnių. Kuo daugiau tokių sluoksnių bus, tuo izoliacija geresnė.
Stogo konstrukcija su akmens vata
Sluoksniuotos konstrukcijos pavyzdys:
- Stogo danga
- Grebėstai
- Difuzinė plėvelė
- Gegnės
- Vėdinama pastogė
- ROCKWOOL akmens vatos plokštės
Garso Sugerties Koeficientas
Renkantis garso izoliacines medžiagas, reikia atsižvelgti, ar gamintojas šiam gaminiui deklaruoja garso sugerties savybes. Vienas tokių yra garso sugerties koeficientas - nusakantis medžiagos gebėjimą sugerti garso energiją.
Standartas LST EN ISO 11654 klasifikuoja garsą sugeriančias medžiagas į klases nuo A iki E pagal jų gebą sugertį garsą.
Šilumos Paskirstymas Daugiabučiuose Namuose
Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose – ką vertėtų žinoti – transliacija iš LNB
Butui ar kitai patalpai, kuriuose esantys karšto vandens vartojimo prietaisai prijungti prie pastato karšto vandens tiekimo sistemos, priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu.
Nepaskirstytas karšto vandens kiekis - skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Sąskaitose atsiras papildoma eilutė „Butui priskirtas su nepaskirstytu karštu vandeniu šilumos kiekis“.
Vadovaujantis 2017 birželio 13 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03E-238 pakeistas Šilumos paskirstymo metodų ir jų rengimo bei taikymo taisyklių įsigaliojimo terminas. Nauji šilumos paskirstymo metodai bus pradėti taikyti nuo 2017 m.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vartotojams pristato žaismingą, įvairaus amžiaus vartotojams skirtą edukacinį filmuką apie šilumos paskirstymą daugiabučiame name.
1 pavyzdys: Skaičiuojamas šilumos kiekis su nepaskirsytu karštu vandeniu.
2 pavyzdys: Gaunasi neigiamas rezultatas.
Drėgmės Matavimo Svarba
Drėgmė - tai vienas svarbiausių parametrų, lemiančių produktų kokybę, saugojimo sąlygas ir ilgaamžiškumą. Maisto, farmacijos, medienos ar popieriaus pramonėje tikslus drėgmės matavimas padeda užtikrinti procesų kontrolę ir išvengti nuostolių.
Drėgmės matavimas
Santykinė drėgmė parodo, kiek oro prisotinta vandens garų, lyginant su maksimaliu kiekiu prie tam tikros temperatūros. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo mažesnis santykinės drėgmės procentas esant tam pačiam vandens kiekiui ore.
Skirtingai nei santykinė, absoliutinė drėgmė parodo bendrą vandens kiekį ore nepriklausomai nuo temperatūros.
Jis gali būti nurodomas procentais nuo bendro arba sauso svorio. Tai vandens kiekis kietose medžiagose - pavyzdžiui, grūduose, medienoje ar popieriuje.
Higroskopinės medžiagos, tokios kaip mediena, popierius ar grūdai, linkusios sugerti ar atiduoti drėgmę, kol pasiekia pusiausvyrą su aplinkos oru. EMC nusako būseną, kai medžiaga nebepraranda ir nebeabsorbuoja drėgmės.
Rasos taškas - tai temperatūra, prie kurios ore esantys vandens garai pasiekia soties ribą ir pradeda kondensuotis į skystį ant paviršių.
Elektrinis laidumas kinta priklausomai nuo drėgmės kiekio porėtose medžiagose - kuo daugiau vandens, tuo laidumas didesnis. Sausos medžiagos turi žemą dielektrinį koeficientą (2-10), o vanduo - labai aukštą (apie 80). Kuo medžiaga drėgnesnė, tuo didesnė talpa, kurią užfiksuoja sensorius.
Tai dažniausiai naudojami sensoriai santykinei oro drėgmei matuoti 5-95 % diapazone. Jie sudaryti iš dviejų metalinių elektrodų su porėta dielektrine medžiaga tarp jų, kuri sugeria vandens garus.
Jis svarbus maisto, tabako ir farmacijos sektoriuose ir išreiškiamas aw reikšme nuo 0 iki 1. Tai rodiklis, nusakantis vandens garų dalinio slėgio santykį su grynu vandeniu.
Tinkamas drėgmės matavimas yra būtinas kokybės kontrolei, saugojimui ir gamybos procesams. Renkantis metodą svarbu įvertinti ne tik tikslumo poreikį, bet ir darbo sąlygas, matuojamos medžiagos tipą bei priežiūros reikalavimus.
tags: #ar #standumo #koeficientas #pasikeistu #jei #bandymas