Ar Sunku Būti Paaugliu: Problemų, Iššūkiai ir Sprendimai

Paauglystė - vienas sudėtingiausių žmogaus raidos etapų, kupinas fiziologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių. Šiuo laikotarpiu keičiasi aplinkinio pasaulio, savo vietos jame, atsakomybės suvokimas ir vertybės. Tačiau paaugliai dažnai susiduria su suaugusiųjų nesupratimu, reguliavimu ir priekaištais, o patys išgyvena jausmų sumaištį, prieštaringus norus ir interesų konfliktus. Šis laikinas laikotarpis yra ypač svarbus augančio žmogaus savivertei, ateičiai ir galimybėms.

Pirmiausia norėtųsi nuraminti pernelyg nuogąstaujančius tėvus. Tikrai ne visi paaugliai pasižymi provokuojamu elgesiu ar išvaizda. Maištininko įvaizdis yra daugiau paauglystės mito dalis, nei reali tikrovė. Žinoma, esame linkę išskirti ryškiausius atvejus ir pagal juos daryti toli siekiančius apibendrinimus. Bet tai dar nereiškia, kad šios išvados apie jaunuolius yra teisingos. Beje, paaugliams priskiriamos ypatybės jau seniai tapusios verslo ir pramogų pasaulio taikiniu. Juk šiuolaikiniams vaikams negailima kišenpinigių. Sumaniai manipuliuojant paauglių troškimais ir įgeidžiais galima susikrauti nemažai dividendų. Tačiau vis tiek negalime kalbėti apie vieną bendrą paauglių kultūrą. Jeigu vis dėlto mėgintume išskirti bręstančių paauglių elgsenos panašumus, pirmiausia pastebėtume veržimąsi būti savarankiškam. Nors paauglys dar ilgai išlieka priklausomas nuo suaugusiųjų, tačiau savo vidiniame pasaulyje pradeda jaustis vienvaldis šeimininkas.

Kas Yra Paauglystė?

Paauglystė - gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Paauglystės amžius gana sąlygiškas. Kai kurie autoriai nurodo ją esant nuo 12 iki 18 metų, kiti paankstina paauglystės pradžią ar pavėlina jos pabaigą. Po to eina jaunystės periodas.

Dažnai vyrauja stereotipas, kad paauglystė yra labai sunkus amžius, paaugliai atrodo, kaip ateiviai, kurių visiškai neįmanoma suprasti ir su jais neįmanoma rasti bendros kalbos.

Paauglystės laikotarpį galima laikyti tranzitiniu, nes pereinama nuo vaikystės į suaugystę, ir daugybę iššūkių keliančiu, nes sparčiai keičiasi ne tik kūnas, bet bręsta ir smegenys, mokomasi perimti socialinius suaugusiojo vaidmenis ir rasti savo vietą po saule. Šeimoje taip pat vyksta pokyčiai: reikia iš naujo sutarti kam šeimoje priklauso valdžia, pergrupuoti šeimos struktūrą, peržiūrėti senus papročius ir įpročius.

Svarbiausi Paauglystės Iššūkiai:

• Palaipsniui atsiskirti nuo tėvų;
• Tapti vis labiau savarankišku;
• Ieškoti savo vietos gyvenime;

Pokyčiai ir iššūkiai paauglystėje ambivalentiški, t. y. prieštaraujantys vienas kitam: siekiama atsiskirti, bet norima priklausyti, norima emocinio palaikymo ir tuo pačiu demonstruojama emocinė nepriklausomybė, trokštama, kad kūnas kuo greičiau subręstų ir norima likti vaiku, siekiama romantiškų santykių ir jų bijoma, demonstruojama tvirta nuomonė apie viską ir jaučiamasi visiškai pasimetusiu ir pan.

Šiuolaikiniai Paaugliai: Z ir Alfa Kartos

Dabartiniai paaugliai ir jauni žmonės priklauso vadinamajai Z kartai (gimę 1996-2010 m.) ir jau į paauglystę žengiančiai Alfa kartai (gimusieji po 2010 m.). Z kartos išskirtinumą formavo interneto paplitimas, hiperaktyvumas, specifinis dėmesio koncentravimo pobūdis ir tendencija gilintis į save. Virtualus pasaulis jiems dažnai atstoja gyvą bendravimą ir kitus informacijos šaltinius. Ši karta gyvena intensyviu tempu, greitai priima sprendimus bei atlieka kelis darbus vienu metu. Visgi, jiems sunkiau matyti visumą, aprėpti ir apjungti gaunamą informaciją, todėl jais kur kas lengviau manipuliuoti. Alfa kartos atstovai nuo gimimo augo su išmaniaisiais įrenginiais ir kartais juos suvokia kaip neatsiejamą savo dalį. Ši karta pasižymi nekantrumu, noru problemas spręsti vienu mygtuko paspaudimu, o skirti laiko ilgam atsakymo ieškojimui jiems yra sunku. Taip pat šiems vaikams dažnai yra sudėtinga bendrauti ir būti empatiškiems.

Paauglystės Uždaviniai: Tapatumas, Draugai ir Atsiskyrimas

Perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį - svarbus asmenybės formavimosi etapas, turintis savus uždavinius. Pagrindiniai iš jų - tapatumo paieškos, įsitvirtinimas tarp draugų ir atsiskyrimas nuo tėvų.

• Tapatumo paieškos pasireiškia keliamu klausimu „kas aš esu?“ visomis jo prasmėmis.
• Labai reikšmingas yra įsitvirtinimo tarp draugų aspektas. Šiuo laikotarpiu ieškoma atsakymo į klausimą, kas aš esu tarp bendraamžių, pavyzdžiui, lyderis, nevykėlis, juokdarys, moksliukas ar blogiukas.
• Itin aktuali atsiskyrimo nuo tėvų tema. Paaugliai nori vis daugiau privatumo ir laisvės. Šiame amžiuje dar sunku suprasti ryšį tarp laisvės ir atsakomybės, tačiau autonomijos poreikis ima sparčiai tvirtėti ir reikštis įvairiomis formomis: nuo fizinio privatumo iki visų kitų įmanomų laisvių - dėvėti mėgstamus drabužius, nevaržyti elgesio, būti kur noriu ir kiek noriu.

Specifinis Paauglių Mąstymas: Emocijos ir Egocentrizmas

Vienas pirmųjų paauglystės pranašų - pakitusi emocijų kontrolė. Vaikas tampa verksmingas, smulkmeniškas ar nesivaldantis. Tačiau svarbu suvokti, kad paaugliai į impulsyvų elgesį yra linkę ne todėl, kad jie nori priimti blogus sprendimus, bet todėl, kad iš tikrųjų negali pagalvoti prieš imdamiesi veiksmų. Paaugliai emocijų nekontroliuoja, nes negali to padaryti - tai būdinga jau suaugusiam žmogui. Paauglių centrinėje nervų sistemoje vyksta specifiniai procesai - neuronų tinklų optimizavimas. Smegenų dalys, atsakingos už impulsų kontrolę, yra nutolusios nuo smegenų dalių, gaunančių išorinius impulsus ir reguliuojančių emocinį elgesį. Todėl tarp išorinio impulso ir veiksmo nespėja įsiterpti emocijos impulso kontrolės mechanizmas.

Kitas paauglių ypatumas - specifinis mąstymas, kurio pagrindinis bruožas - egocentriškumas. Paaugliai nuolat tiki, kad jų požiūris yra vienintelis įmanomas, o visos kitos idėjos yra klaidingos arba jų visiškai nėra.

• „Įsivaizduojamos auditorijos“ fenomenas: Paaugliai nuolat jaučiasi esą visų dėmesio centre ir jiems atrodo, kad aplinka juos visur ir visad mato, stebi bei vertina.
• „Asmeninio unikalumo legenda“: Paaugliai dar negali atpažinti savo tikrojo vaidmens didelėje pasaulio ir jo gyventojų schemoje ir negali suprasti reiškinių mastelio. Jie jaučiasi esantys ypatingi, kitokie nei likę žmonės.
• „Nepažeidžiamieji“: Paaugliams dažnai atrodo, kad nelaimės atsitinka kitiems, o jų tai neliečia. Jiems atrodo, kad rūkymas, narkotikai, neatsargūs lytiniai santykiai asmeniškai negali pakenkti.

Kaip Rasti Kalbą su Paaugliais?

Susikalbėti su paaugliais, ypač sudėtingomis temomis, dažnai gali būti nelengva, tačiau labai svarbu. Kad pavyktų išvengti neigiamos reakcijos, o pokalbis būtų produktyvus, reikėtų vengti spontaniškų, emocionalių diskusijų, kurios kartais perauga į moralizavimą. Bendraujant reikėtų stengtis daugiau klausti ir klausyti, o ne kažką primygtinai teigti. Naudinga paskatinti paauglį dalytis mintimis užduodant klausimus, į kuriuos reikia atsakyti ne tik „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, „Ką tu manai apie tai?“ arba „Kaip tu jautiesi dėl to?“. Verta nusiteikti, kad ne visi pokalbiai bus sklandūs: jei paauglys reaguoja neigiamai, svarbu išlikti ramiam ir per daug nespausti - tai ne vienkartinis dalykas, o prie svarbių temų reikia nuolat grįžti. Paauglio supratimas keičiasi su laiku ir su patirtimi. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kilus poreikiui ar jaučiant, kad paauglys susiduria su sudėtingomis problemomis, visada galima kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.

Paauglių Delinkvencinis Elgesys

Statistiniai duomenys atskleidžia, kad kone pusė 14-17 metų amžiaus Lietuvos paauglių yra linkę pažeisti visuotinai priimtas socialines normas ir taisykles. Specialistų naudojamas terminas „delinkvencinis elgesys“ apibūdina tam tikrą nepilnamečiams taikomų normų neatitinkantį elgesį - alkoholio, narkotikų vartojimą, rūkymą, mokyklos nelankymą ir pan. Tyrimai rodo, kad paauglystėje prasidėjęs delinkvencinis elgesys nebūtinai praeina savaime: suaugus jis gali virsti žalingomis priklausomybėmis, psichikos sveikatos, finansinėmis problemomis, kriminaliniu elgesiu.

Amerikiečių mokslininkė Terrie Moffitt išskiria du hipotetinius prototipus:

• Viso gyvenimo nusikaltėliai: Delinkvencinis elgesys prasideda vaikystėje. Tokį elgesį lemia neuropsichologiniai veiksniai: sunkus charakteris, hiperaktyvumas, kognityviniai ypatumai.
• Paauglystės laikotarpio nusikaltėliai: Linkę nusikalsti lytinės brandos metu. Šie nusikaltimai labai dažnai atspindi siekį maištauti, bandymą atsiskirti nuo tėvų, bendraamžių įtaką.

Paauglių Poreikiai

Anot R. Campbell, paaugliai nėra jauni suaugę, jų poreikiai yra vaikiški, jiems taip pat reikia jausti, kad juos myli, jais rūpinasi, domisi ir supranta. Daug paauglių žiūri į save neigiamai, nes jų nesupranta, neįvertina, tampa apatiški, o apatija gali visti maištu arba depresija.

Paaugliams reikia dėmesio ir palaikymo, kiek įmanoma nevertinant ir nemoralizuojant. Besąlygiško priėmimo, meilės, nepriklausomai nuo vaiko pasiekimų ir laimėjimų. Tikslių, aiškių (ne per daug griežtų, per „ankštų“ paaugliui) taisyklių, ribų, kurių turi laikytis ir suaugusieji. Be šių ribų ir taisyklių paaugliui gali būti sunku tinkamai elgtis. Taisyklės ir ribos turi keistis vaikui augant. Priklausyti į save panašių asmenų grupei, jaustis reikšmingu ir pripažintu. Vystytis ir mokytis iš savo asmeninės praktikos ir patirties. Galėti kūrybiškai išreikšti save ir savirealizuotis, turėti ateities tikslus. Nepaisant paauglio noro gyventi „čia ir dabar“ ateities tikslų turėjimas įneša tvarkos į paauglio gyvenimą. Gebėti išsakyti savo nuomonę, išreikšti savo poziciją (šis gebėjimas susijęs su pasitikėjimu savimi ir leidžia paaugliui atsispirti blogai aplinkos įtakai ar neužsidaryti savyje).

Pagrindiniai Raidos Aspektai

Paauglystėje sparčiai bręstama fiziškai ir psichologiškai: keičiasi kūnas ir vystosi smegenys. Paauglių smegenys vis dar vystosi, kol pilnai subręsta 22-24 m. laikotarpiu, todėl kognityvinės funkcijos ir mąstymas skiriasi nuo suaugusio žmogaus. Formuojasi gebėjimas mąstyti abstrakčiai. Didžiausi pokyčiai vyksta smegenų zonose, kurios yra atsakingos už savikontrolę, sprendimus ir emocijas, todėl emociniai svyravimai, neapgalvoti sprendimai šiame amžiuje yra suprantami. Mąstymas egocentriškas: dalykus, įvykius vertina per savo prizmę: „aš geriau žinau“. Stipri bendraamžių įtaka, tėvų autoritetas menksta. Pakankamai gerai suvokia ir pažįsta save kaip asmenybę, turi savo nuomonę, kurią gina. Siekia tapti savarankišku, atsiskirti, įtvirtinti save. Geba prisiimti atsakomybę, padėti. Supranta priežasties pasekmės ryšį, mokosi numatyti ir suvokti savo elgesio pasekmes.

Kaip Bendrauti su Paaugliu?

Būkite kantrūs. Bet kokioje situacijoje siekite konstruktyvaus dialogo. Domėkitės tuo, kas rūpi jūsų vaikui. Kiek įmanoma, praleiskite su juo daugiau laiko. Mokėkite išlaukti, kol vaikas norės pasipasakoti. Stenkitės nekritikuoti, net jei kritika būtų pagrįsta. Nelyginkite savo vaiko su kitais vaikais ir nesakykite, kad kitas vaikas geresnis už jį. Paaugliai dažnai būna grubūs, tačiau reiktų pasistengti į tai nereaguoti, neįsižeisti. Nors demonstruoja grubumą, paaugliai yra viduje pažeidžiami, todėl jiems reikia jausti, kad juos supranta, priima ir myli besąlygiškai, nepriklausomai nuo jų laimėjimų, vien dėl to, kad jei yra.

Bendravimas su vaiku turėtų būti paremtas bendradarbiavimu ir supratimu. Suprasti vaiko elgesį kartais galima analizuojant jo elgesio rezultatus. Vaiko elgesio priežastys taip pat svarbios. Išmokti netinkamo elgesio lengviau nei tinkamo, nes tai reikalauja mažiau įgūdžių. Kiekvienas vaikas siekia priklausyti (grupei) ir jaustis reikšmingu. To vedinas ir siekdamas užimti tam tikrą poziciją, savo vietą, elgiasi tam tikru būdu.

Gerai komunikacijai su paaugliu reikia:

• Skirti dėmesį, būti dėmesingu (t. y. vienu metu − vienas darbas).
• Klausytis be išankstinio nusistatymo, nusiteikimo ir vertinimo.
• Išklausyti iki galo ką vaikas sako (tai nereiškia pritarti viskam, ką jis sako).
• Padrąsinti atsiverti, o ne užsiverti.
• Neskubėti spręsti problemos, taisyti situacijos, siūlyti savo sprendimų.
• Atmosferai kaistant, leisti sau padaryti išminties pauzę, neeskaluoti konflikto.

Pozityvi Disciplina

Kad šeimoje kiltų kuo mažiau konfliktų, svarbu kad šeima turėtų savo taisykles ir susitarimus, kurie nuo pat mažų dienų būtų privalomi visiems šeimos nariams. Susitarimai su paaugliais turi būti išankstiniai, pvz., dėl grįžimo į namus laiko, priešingu atveju, jei vaikas pvz., pavėluotų ir jūs pritaikytumėte sankcijas, jis kaltintų dėl pasekmių jus. Bendraujant su paaugliu svarbu vadovautis pozityvios disciplinos principais, nes kaltinimai ir bausmės sukelia priešiškumą ir norą priešintis. Geriau klausinėti, nei įsakinėti. Leisti vaikui pajusti jo elgesio pasekmes. Skatinti vaiko teigiamą elgesį, padrąsinti. Akcentuoti teigiamą, o ne neigiamą elgesį.

Sunkumų Įveika

Aptarkite su vaiku 2-3 gerus ir blogus dalykus, kurie nutiko mokykloje, domėkitės kaip sekėsi, o ne tik kokius įvertinimus gavo. Padėkokite vaikui, kad pasidalino. Neskubėkite siūlyti sprendimų ir kiek įmanoma, nevertinkite, geriau paklauskite, kaip galite vaikui padėti, jei vaikas pasipasakoja apie sunkumus. Kalbėdamiesi su vaiku, nesistenkite jo apsaugoti nuo „neigiamų“ jausmų, galimų pavojų. Aiškinkite, kad kartais nutinka tokie dalykai, kurie mus liūdina, būna taip, kad prarandame kokį nors daiktą, netenkame draugo. Bet yra ir kita gyvenimo pusė: nauji draugai, džiaugsmingi įvykiai ir pan. Mokykite paauglį reikšti jausmus, ypač pyktį žodžiais, nepainiokite vaiko pykčio reiškimo žodžiais su nepagarba sau. Aiškinkite, kad jausmai niekuomet nebūna statiški, stabilūs: jie kaip jūros bangos, vilnys, nuolat banguoja ir tada, kai sunku, reikia žinoti, kad bus lengviau. Kalbantis apie tai, svarbu nenuvertinti vaiko jausmų. Mokykite vaikus būti atsakomybės už save, savo reakcijas ir elgesį. Ugdykite emocinį intelektą, socialinius įgūdžius (gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje). Skatinkite savigarbą ir savivertę (pažinti stipriąsias puses, bruožus, sudaryti sąlygas sėkmei patirti, ugdyti pozityvų požiūrį į klaidas ir pan.). Svarbu skatinti paauglį kalbėtis apie sunkumus, kad nebijotų pasisakyti, ar nemanytų, kad tai nėra svarbu ar savaime įprasta, visuotinai priimtina ir pan.

Paauglystė: Iššūkiai ir Galimybės

Paauglystė yra ne tik iššūkiai, bet ir galimybės. Paaugliai yra gana atvirti eiti į dialogą ir kalbėti. Kaip surasti tą kelią, kad paauglys kalbėtų atvirai, dalintųsi savo mintimis, reflektuotų apie savo dieną tiek mokykloje, tiek namuose? Tai - iššūkis ir mokytojui, ir tėvams.

Paauglystės problemų sprendimo būdai

Paauglystės problemos paliečia beveik kiekvieną jauną žmogų - nuo emocinių iššūkių iki mokymosi sunkumų ir santykių su artimaisiais. Tai laikotarpis, kai vyksta dideli pokyčiai: kūnas bręsta, formuojasi tapatybė, atsiranda poreikis būti savarankiškam ir pripažintam. Tėvams ir pedagogams kartais atrodo, kad paaugliai tampa uždari ar pernelyg maištingi, tačiau iš tiesų tai yra jų augimo proceso dalis. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias paauglystės problemas - nuo emocinių iššūkių iki mokymosi sunkumų, kur kartais labai praverčia ir matematikos korepetitorius, ar lietuvių kalbos korepetitorius. Paauglystė - tai metas, kai emocijos tampa intensyvesnės, o savęs paieškos dažnai kelia daug nerimo ir nepasitikėjimo savimi. Vieną dieną paauglys gali būti kupinas energijos ir pasitikėjimo, o kitą - užsidaręs ir liūdnas. Daugelis paauglių susiduria su tapatybės klausimais: “kas aš esu?“, “ką apie mane galvoja kiti?“, “ar aš pakankamai geras?“. Tokios mintys neretai sukelia nesaugumo jausmą ir norą pritapti prie bendraamžių.

Paauglių psichologas: Savivertė paauglystėje

Negebėjimo priimti savęs pasekmės. Neretai paauglystės audrų metu atsiskleidžia ne tik vidiniai konfliktai, bet ir su jais tikrai labai stipriai susiję išoriniai konfliktai. Susidurdami su sunkumu suprasti savo vidinį pasaulį ir spręsti vidinius konfliktus, paaugliai neretai tai atspindi ir savo santykiuose su šeimos nariais, draugais ir, žinoma, kitais asmenimis. Vienas iš veiksnių lemiančių didesnį konfliktų skaičių ir sunkumą juos spręsti yra negebėjimas priimti savęs. Taigi, šis paauglystėje neretai atsiskleidžiantis žemesnės savivertės požymis yra iš tikrųjų susijęs su sudėtingesniais tarpasmeniniais konfliktais. Vis dėlto, kadangi konfliktai kyla išsiskyrus asmenų poreikiams, nuomonei ar įsitikinimams, o paaugliui gana sunku suprasti savuosius ir juos prioritetizuoti, tai tampa labai sunku suprasti ir objektyviai įvertinti ir kito žmogaus poreikius. Visa tai dažniausiai pasibaigia ypatingai siautulingu konfliktu.

Konfliktų nauda ir vertė

Nors konfliktai tarp žmonių yra ypač nemalonūs, vis dėlto tai yra labai naudingas ir svarbus žmogaus raidos aspektas. Tiek pačiam asmens vidiniam augimui, tiek tarpusavio santykių tobulinimui, kadangi konflikto metu yra auginamos naujos idėjos, sprendžiamos pasikartojančios problemos ir tyrinėjami nauji sprendimai. Konfliktų metu yra iškomunikuojami poreikiai, o konflikto sprendimo paieškos netgi ugdo kūrybiškumą.

Paprastai, esant išoriniam konfliktui, pasirenkama viena iš penkių konflikto sprendimo strategijų.

5 konfliktų sprendimo strategijos

1. Vengimas pasižymi pasitraukimu iš konflikto ir savo poreikių, nuomonės ar įsitikinimų neiškomunikavimu.
2. Pasirinkus konkuravimo konflikto sprendimo strategiją, tikslas yra laimėjimas bet kokia kaina. Ši strategija gali būti naudinga sporte, tačiau dažniausiai santykiuose su kitais žmonėmis ji yra neveiksminga, nes poreikiai lieka nesuderinti ir susikaupia labai daug neigiamų emocijų.
3. Tuo tarpu prisitaikymas pasižymi pasidavimu kitos pusės poreikiams. Vis dėlto, nors ir iškomunikuojame savo poreikius, jie lieka nepatenkinti. Ir galiausiai tai gali išaugti į dar didesnes problemas.
4. Kompromisas pasižymi ne tik abipusiu atkaklumu ir savo poreikių iškomunikavimu, bet ir siekiu, kad šie poreikiai būtų suderinami. Taigi, abi arba visos pusės yra linkusios bendradarbiauti, todėl kompromiso rezultatas yra abiejų pusių dalinis pasitenkinimas.
5. Ir galiausiai veiksmingiausia ir labiausiai siektina konfliktų sprendimo strategija yra laikoma bendradarbiavimas.

Įrankiai savivertei stiprinti

• Palaikantys žodžiai
• Atpažinti stipriąsias savo puses
• Komplimentų priėmimas
• Žinių plėtimas
• Teigiamas emocijas suteikiantys žmonės

tags: #ar #sunku #buti #paaugliu #rasiniai