Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatoma skolininko dalis, jei neturi asmeninio turto, remiantis teismų praktika.
Actio Pauliana
Actio Pauliana - tai kreditoriaus interesų gynimo būdas, leidžiantis ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kuriais sumažinamas jo turtas ir pažeidžiami kreditoriaus interesai. Ši priemonė skirta apsaugoti reikalavimo teisę nuo skolininko nesąžiningų veiksmų.
Svarbu paminėti, kad actio Pauliana instituto taikymas negalimas, jei sandoris yra privalomas. Sutarties laisvės principo ribos nustatomos privalomumu.
Kreditorius, pareiškęs actio Pauliana ieškinį, turi įrodyti, kad jis turi reikalavimo teisę, kuri egzistuoja ir nėra pasibaigusi. Ieškinį galima pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Teismas, nagrinėdamas actio Pauliana ieškinį, vertina faktines aplinkybes ir nustato, ar kreditoriaus teisės buvo pažeistos. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar kreditorius galėjo sąžiningai sužinoti apie skolininko sudarytą sandorį.
Actio Pauliana atveju, nemokumas suprantamas ne kaip visiškas skolininko neturėjimas turto, o kaip negalėjimas patenkinti viso kreditoriaus reikalavimo.
Teismas, nagrinėdamas bylas dėl actio Pauliana, yra aktyvesnis nei kitose bylose ir gali rinkti įrodymus ex officio, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes.
Jei teismas pripažįsta sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turtas, kuris buvo sandorio objektas, grąžinamas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti.
Sulaikymo teisė
Sulaikymo teisė - tai vienas iš kreditoriaus savigynos būdų, naudojamas užtikrinant skolininko prievolės kreditoriui įvykdymą. Kreditorius, turintis teisėtą pagrindą, gali sulaikyti skolininko daiktą, kol skolininkas neįvykdo prievolės.
Sulaikymo teisė gali būti taikoma įvairiems objektams, įskaitant daiktus, pinigus, vekselius ir pan. Sulaikytu daiktu kreditorius negali naudotis, jo išnuomoti, įkeisti ar kitaip varžyti.
Jei skolininkas vis tiek nevykdo prievolės, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl išieškojimo į sulaikytą daiktą. Priteista skola bus išieškoma bendra tvarka.
Sulaikymo teisė neturėtų būti lyginama su kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Svarbu, kad sulaikytas daiktas pakankamai užtikrintų prievolės įvykdymą.
Išieškojimas iš skolininko ir jo sutuoktinio bendro turto
Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Jei skolininko dalis bendrame turte nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir tik po to pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas:
- Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
- Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
- Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
- Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Nepaisant to, jog skolininko prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas pagal šią prievolę gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančią dalį, esančią jo ir sutuoktinio bendrame turte.
| Priemonė | Apibūdinimas | Tikslas |
|---|---|---|
| Actio Pauliana | Ieškinys dėl skolininko sandorių pripažinimo negaliojančiais | Apsaugoti kreditoriaus interesus, grąžinant turtą į skolininko masę |
| Sulaikymo teisė | Kreditoriaus teisė sulaikyti skolininko turtą | Užtikrinti prievolės įvykdymą |
| Išieškojimas iš bendro turto | Išieškojimas nukreipiamas į skolininko dalį bendrame turte su sutuoktiniu | Patvirtinti kreditoriaus reikalavimus, net jei skolininkas neturi asmeninio turto |
tags: #skolininko #dalis #nustatoma #jeigu #neturi #asmeninio