Ar Sutuoktinis Privalo Būti Bendraskolis? Teisės Aktai Ir Svarbiausi Praktiniai Patarimai

Santuoka - tai ne tik emocinis, bet ir finansinis įsipareigojimas. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje ir nusprendus įsigyti būstą, paprastai nėra pernelyg sureikšminamos aplinkybės, susijusios su pradinio įnašo būsto įsigijimui kilme, būsto paskolos sutarties sąlygomis ar tai, kuris iš sutuoktinių mokės įmokas bankui bei iš kokių lėšų tai bus daroma. Ir tai yra suprantama, kadangi sutuoktiniai tikisi, kad būstas yra perkamas bendram jų šeimos gyvenimui, o būsto paskolą jie grąžins bendromis jėgomis.

Tačiau santykiams pakrypus priešinga linkme, minėti klausimai tampa itin aktualūs. Skyrybose turint būsto paskolą visada kyla klausimų, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis turi būti padalinamas santuokoje įgytas būstas ir kaip toliau turės būti vykdoma prievolė bankui grąžinti būsto paskolą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kada sutuoktinis tampa bendraskoliu pagal Lietuvos teisės aktus, kokios yra to pasekmės ir kaip turto bei finansinių įsipareigojimų dalybos vyksta skyrybų atveju.

Bendrosios nuostatos dėl turto padalijimo

Vadovaujantis bendrąja taisykle, apibrėžiančia sutuoktinių turto teisinį režimą, santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teisės aktai įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, teismas ar notaras, nutraukdamas santuoką, įgytą santuokoje būstą sutuoktiniams paprastai padalija lygiomis dalimis.

Pažymėtina, kad įstatymas numato ir tam tikras šių taisyklių išimtis, pagal kurias turtas, įgytas santuokoje, gali būti pripažintas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, ar atvirkščiai - vieno sutuoktinio asmeninis turtas gali būti pripažintas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe; taip pat galimos situacijos, kuomet teismas būstą, esantį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, sutuoktiniams padalija nelygiomis dalimis.

Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama.

Jei būstas įgytas dovanojimo, paveldėjimo, ar pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos ir priklausęs vienam iš sutuoktinių, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), toks turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.

Jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto, skyrybų atveju santuokoje/bendro ūkio vedimo metu sumokėta kredito suma dalijama pusiau, ir kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kuri sudaro pusę sumokėtų įmokų santuokos metu/bendro ūkio vedimo metu.

Santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sandoryje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.

Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Turto prigimtį ir pobūdį turi pagrįsti rašytiniai įrodymai, išimtinais atvejais galima remtis ir liudytojų parodymais. Tokio turto dalybų pavyzdys galėtų būti atvejis kai sutuoktinis parduoda paveldėtą turtą, ir vietoj to - nusiperka kitą.

Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik labai išimtinais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį.

Dažnai susiduriame su atveju, kuomet vienas iš sutuoktinių bando manipuliuoti kitu sutuoktiniu, jog santuokos nutraukimo atveju pastarajam niekas nepriklauso. Tokiu būdu įbaugintas sutuoktinis bijo pasiryžti pokyčiams. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo atveju pajamų skirtumai santuokoje yra nesvarbūs - vienas gali labai daug dirbti, kitas visiškai nedirbti, bet pajamos bus vertinamos kaip bendros. Net jei kitas sutuoktinis niekados nedirbo, vis tiek teismas pripažins jo indėlį į šeimą.

Būsto paskolos klausimai skyrybų metu

Skyrybose turint būsto paskolą visada kyla klausimų, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis turi būti padalinamas santuokoje įgytas būstas ir kaip toliau turės būti vykdoma prievolė bankui grąžinti būsto paskolą.

Nutraukiant santuoką, teismas arba notaras turi nustatyti ne tik sutuoktiniams priklausantį turtą, tačiau ir sutuoktinių turimas prievoles kreditoriams. Turi būti nustatomos tiek asmeninės, tiek bendros sutuoktinių prievolės ir atitinkamai išsprendžiamas klausimas dėl tolimesnio šių prievolių vykdymo nutraukus santuoką. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose dalyvauja ir sutuoktinių kreditoriai, kurie turi teisę pareikšti nuomonę dėl prievolių padalijimo sutuoktiniams.

Nutraukiant santuoką bendru sutarimu turi būti gaunamas ir teismui arba notarui pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, kurioje aptariamas prievolių šiam kreditoriui vykdymas, priešingu atveju teismas arba notaras tokios sutarties netvirtina.

Sutartis su banku dėl būsto paskolos, sudaryta esant santuokoje, paprastai yra laikoma sudaryta šeimos interesais, todėl ir prievolės, kylančios pagal šią sutartį, pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Sprendžiant klausimą ar prievolės pagal būsto paskolos sutartį turi būti laikomos dalinėmis ar solidariomis sutuoktinių prievolėmis, turėtų būti atsižvelgiama tiek į paskolos paskirtį, tiek į paskolos sutarties sąlygas.

Teismų praktikoje dažniausiai nurodoma, kad būsto paskola yra imama šeimos namų ūkio išlaikymui, t.y. šeimos būsto įsigijimui, todėl pripažįstama, kad prievolės pagal būsto paskolos sutartis yra solidariosios sutuoktinių prievolės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankai, suteikdami būsto paskolas dažniausiai vertina abiejų sutuoktinių finansinę padėtį, bendras šeimos pajamas ir įsipareigojimus, todėl būsto paskolų sutartyse įtvirtina, kad paskolos gavėjų prievolės grąžinti paskolas yra solidarios.

Kai sutuoktiniai yra solidariai įsipareigoję bankui pagal būsto paskolos sutartį, teismai bei notarai laikosi nuomonės, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidarių skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriui.

Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad prievolė būtų modifikuota, t.y. prievolė grąžinti paskolą būtų palikta vienam iš sutuoktinių, pripažįstant ją asmenine vieno sutuoktinio prievole, ar prievolė grąžinti paskolą būtų padalijama, t.y. taptų daline buvusių sutuoktinių prievole.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nėra modifikuojamos.

Santuokos nutraukimas, kai šeima turi įsipareigojimų bankui dėl būsto paskolos, yra sudėtingas procesas, keliantis daugybę klausimų. Dažniausiai sutuoktiniai būna bendraskoliai, o įkeistas turtas - jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Svarbu suprasti, kad teismas ir bankas sprendžia skirtingus klausimus. Teismas, nutraukdamas santuoką, sprendžia dėl santuokinio turto padalijimo, įskaitant ir kam atiteks būstas, įgytas su paskola. Teismas gali priteisti būstą vienam iš sutuoktinių arba padalinti jį dalimis. Tačiau net jei teismas paskiria būstą vienam sutuoktiniui, tai automatiškai nereiškia, kad paskolos įsipareigojimai taip pat pereina tik jam. Bankas nėra teismo proceso dalyvis turto dalybų klausimu ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo bankui nėra privalomas keičiant kredito sutarties šalis. Santuokos nutraukimas nėra pagrindas pasibaigti solidariai prievolei - sutuoktiniai lieka bendraskoliai.

Sutuoktiniams, turintiems būsto paskolą, yra keletas galimų sprendimo variantų, kaip elgtis su turtu ir įsipareigojimais bankui:

Vienas sutuoktinis perima būstą ir paskolą: vienas iš buvusių sutuoktinių tampa vieninteliu būsto savininku ir perima visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Tam būtinas banko sutikimas. Bankas vertins paskolą perimančio asmens finansinę padėtį ir mokumą.
Būstas parduodamas, atsiskaitoma su banku: sutuoktiniai parduoda įkeistą turtą, iš gautų lėšų padengia likusią paskolos dalį bankui, o likusią pinigų sumą (jei tokia lieka) pasidalina tarpusavyje.
Paskola padengiama neparduodant būsto: jei sutuoktiniai turi pakankamai kitų lėšų, jie gali padengti visą likusią paskolos sumą bankui neparduodami būsto. Po to sprendžiama dėl būsto nuosavybės.
Būstas lieka abiem per pusę, paskola mokama bendrai: tai dažniausiai pasirenkamas sprendimas, kai sutuoktiniai neranda kito sutarimo arba bankas neduoda sutikimo keisti paskolos sutarties sąlygų.
Būstas lieka abiem per pusę, paskolą moka vienas iš sutuoktinių: šis variantas pasirenkamas retai. Nors turtas lieka abiejų nuosavybe, vienas iš sutuoktinių (dažniausiai tas, kuris lieka gyventi būste) įsipareigoja mokėti visą paskolą.

Skyrybų procese turint būsto paskolą, pasitaiko klaidų, kurios gali sukelti papildomų problemų ateityje.

Klaida: neinformuojamas bankas ir negaunamas jo sutikimas dėl prievolės modifikavimo. Sutuoktiniai susitaria tarpusavyje, kas mokės paskolą, tačiau formaliai nekeičia sutarties su banku. Tokiu atveju abu lieka solidariai atsakingi.
Klaida: sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodoma, kas po santuokos nutraukimo lieka atsakingas už paskolos mokėjimą arba nurodoma neaiškiai. Tai vėliau gali sukelti ginčų tarp buvusių sutuoktinių.
Klaida: manoma, kad teismas automatiškai nuspręs dėl to, kam liks paskolos įsipareigojimai. Teismas sprendžia dėl turto padalijimo, tačiau paskolos sąlygų keitimui reikalingas banko sutikimas. Sutuoktiniai patys turi aktyviai spręsti šį klausimą su banku.

Vengiant šių klaidų, svarbu laiku kreiptis teisinės pagalbos.

Imant būsto paskolą santuokos metu, sutuoktinių prievolė kreditoriui (bankui) dažniausiai yra solidarioji. Tai reiškia, kad bankas turi teisę reikalauti visos skolos sumokėjimo tiek iš abiejų sutuoktinių kartu, tiek iš bet kurio vieno iš jų. Jei vienas sutuoktinis nevykdo savo dalies, bankas gali reikalauti ją padengti iš kito.

Asmeninė prievolė atsiranda, kai paskolą ima vienas sutuoktinis savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos interesais (pvz., paskola paimta iki santuokos arba panaudota tik vieno sutuoktinio turtui). Tokiu atveju atsakingas tik tas sutuoktinis, kuris paėmė paskolą.

Dalines prievolė: kiekvienas skolininkas atsako tik už savo skolos dalį.

Kreditoriaus (banko) sutikimas yra būtinas visais atvejais, kai norima keisti esminės kredito sutarties sąlygas, susijusias su paskolos grąžinimu ar įkeistu turtu.

Norint keisti kredito sutarties sąlygas skyrybų atveju, bankui paprastai reikia pateikti šiuos dokumentus:

Prašymą dėl kredito sutarties sąlygų keitimo.
Projektą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (sutartį), kuris bus tvirtinamas teismo.

Pačios skyrybos nesuteikia teisės vienašališkai nutraukti būsto paskolos sutarties ar pakeisti jos sąlygų. Kaip minėta, norint pakeisti paskolos sutartį (pvz., atleisti vieną bendraskolį), būtinas banko sutikimas. Bankas vertins situaciją ir riziką prieš priimdamas sprendimą.

Pavyzdys

Jonas ir Agnė santuokos metu įsigijo butą už 120 000 Eur, paėmę 100 000 Eur būsto paskolą ir tapę bendraskoliais. Likusi paskolos suma - 80 000 Eur. Jie nusprendžia skirtis.

Galimi sutarimo variantai:

Jonas perima butą ir paskolą: Jonas nori likti gyventi bute. Jis kreipiasi į banką su Agne, pateikdami prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad butas ir paskola pereina Jonui. Bankas vertina Jono pajamas. Jei Jono pajamos pakankamos, bankas gali sutikti, ir Agnė atleidžiama nuo įsipareigojimų. Jonui gali tekti kompensuoti Agnei jos dalį buto vertėje (atskaičius paskolą).
Butas parduodamas: Jonas ir Agnė parduoda butą už rinkos kainą, pvz., 110 000 Eur. Iš gautos sumos padengiama likusi 80 000 Eur paskola bankui. Likusius 30 000 Eur Jonas ir Agnė pasidalina (pvz., po 15 000 Eur, jei butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė lygiomis dalimis).
Butas lieka abiem, paskolą moka bendrai: jei bankas nesutinka perleisti paskolos vienam Jonui (pvz., dėl nepakankamų pajamų) arba jie taip susitaria, butas gali likti bendra daline nuosavybe, o paskolą jie toliau moka pagal sutartą grafiką solidariai.

Finansinio turto dalybos

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.

Jei santuokos metu buvo įsigyta vertybinių popierių (investicinio fondo vienetų, obligacijų ir kt.), sukaupta finansinė atsarga (indėliai, santaupos grynaisiais), teismo sprendimu arba šalių susitarimu nustatomos sutuoktiniams tenkančios turto dalys. Kartais nusprendžiama, jog viena turto rūšis, pavyzdžiui, investicinio fondo vienetai, atitenka vienam sutuoktiniui, kita turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijos, kitam. Dar vienas kelias - finansinis turtas (ne grynieji pinigai) atitenka vienam iš sutuoktinių, kuris kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį.

Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl dalintino turto verčių, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą likviduoti (parduoti), o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos, tad nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį iš sukauptų draudimo sutartyje lėšų. Tačiau, pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių gauta draudimo išmoka už traumą, kritinę ligą ar kitus sveikatos sutrikimus nėra laikoma bendrąja sutuoktinių asmenybe ir šios lėšos nėra įtraukiamos į dalijamą turtą. Be to, jei naudos gavėju sutartyje nurodytas buvęs sutuoktinis, nepamirškite šio sutarties punkto pakeisti.

Skolų dalybos

Bendra santuokoje ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent skyrybų metu kreditorius aiškiai išreikštų pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau likviduoti ar perskirstomi. Vis dėlto svarbu neužmiršti juos aptarti, susitarti su kreditoriais dėl jų vykdymo (pertvarkymo). Kitu atveju, gali kilti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, jog tai kito prievolė.

Verslo dalybos

Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.

Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas. Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.

Vaiko išlaikymas

Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.

Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.

Turto dalybos santrauka

Apibendrinant, turto dalybos po skyrybų yra sudėtingas procesas, reikalaujantis teisinių žinių ir emocinės pusiausvyros. Rekomenduojama kreiptis į teisininką dėl išsamios konsultacijos ir pagalbos šiame procese.

DUK apie turto dalybas skyrybų atveju

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus:

Kaip vyksta skyrybų su būsto paskola procesas? Būtina surinkti visus su paskola susijusius dokumentus, gauti pažymą iš banko apie likusį nepadengtą kreditą ir su banko vadybininku aptarti skyrybų sutarties nuostatą dėl tolesnio kredito dengimo tvarkos.
Kaip vyksta turto dalijimo procesas skyrybų metu? Surenkami visi dokumentai, patvirtinantys turto įregistravimą, sutariama dėl turto vertės ir paprastai viskas dalinama per pusę.
Ar teismas gali priteisti būstą vienam, bet paskolą palikti abiem? Taip, teismas sprendžia dėl nuosavybės teisės į turtą, o bankas - dėl paskolos.
Ar galiu likti gyventi būste, jei paskola buvo abiejų vardu? Galite, jei taip susitariate su kitu sutuoktiniu ir/ar teismas nustato tokią naudojimosi tvarką arba jums priteisia būstą.
Ar galima iš karto po skyrybų parduoti turtą? Taip, jei turtas yra jūsų asmeninė nuosavybė po padalijimo arba jei kitas bendraturtis sutinka.

Šiame straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija. Kiekviena situacija yra unikali, todėl rekomenduojama kreiptis į teisininką dėl individualios konsultacijos.

Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio.

Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos. Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.

Pagrindiniai turto dalybų scenarijai

Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.

Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.

Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.

Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.

Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

Dokumentai reikalingi skyrybų procesui

Skyrybų procesui Lietuvoje reikalingi tam tikri dokumentai. Pagrindinis sąrašas:

Galiojantys asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
Santuokos liudijimas.
Nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai.
Kiti dokumentai, priklausomai nuo situacijos (pvz., sutuoktinių gyvenamosios vietos pažymos).

Svarbūs aspektai tvarkant dokumentus:

Legalizavimas ar apostilavimas: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai, išrašai iš registrų) turi būti patvirtinti pažyma Apostille (jei šalis yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos) arba legalizuoti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip. Tai patvirtina dokumento autentiškumą.
Dokumentų vertimas: Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.

Dažniausiai užduodami klausimai