Galvos svaigimas - vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus ar vaistininkus. Nors dažnai jis būna trumpalaikis ir nepavojingas, neretai pasitaiko atvejų, kai simptomą sukelia vestibuliarinio aparato sutrikimai.
Apie tai, kas sukelia galvos svaigimą, kada kreiptis į gydytojus ir kokios yra gydymo galimybės, kalbamės su medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologe, otoneurologe dr. I. Arechvo.
Pasak otorinolaringologės dr. I. Arechvo, dažnai žmonės galvos svaigimu vadina skirtingus dalykus, pavyzdžiui, vieni įvardija, jog viskas aplinkui sukasi, kiti tikina, jog jaučia sukimąsi viduje: „Toks galvos svaigimas vadinamas tikruoju vestibuliniu arba vertigo sindromu".
Kitas galvos svaigimo tipas - priešalpimo būsena, kai žmogus jaučia lengvą svaigulį, aptemimą akyse, silpnumą ir pojūtį, jog netrukus nualps. Tačiau, pasak gydytojos, šios būsenos atveju dažnai nėra tikro sukimosi pojūčio. Tai neretai susiję su kraujotakos problemomis, pvz., staigiu kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ir pan.
Žmogui svaigsta ar sukasi galva ir esant nestabilumo ar pusiausvyros sutrikimui, kai sunku stovėti arba vaikščioti, nes „mėto į šonus“. Tačiau nėra sukimosi pojūčio kaip vertigo atveju.
Galvos svaigimas gali būti ir psichogeninio pobūdžio. Otorinolaringologės teigimu, toks galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia dėl nerimo, streso ar baimės, panikos priepuolių. Psichogeninis svaigimas dažnai neturi konkrečios fiziologinės priežasties ir dažniausiai susijęs su funkciniais galvos smegenų ląstelių (neuronų) pakitimais.
Lengvas galvos svaigimas dažniausiai yra trumpalaikis, lengvo nestabilumo pojūtis, kai, tarkim, einant truputį sumėto į šonus arba trumpai aptemsta akyse, staigiau pritūpus ar atsistojus. Lengvas galvos svaigimas gali būti susijęs su kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ar elektrolitų disbalansu, miego trūkumu, per dideliu kofeinu kiekiu ir pan.
„Mūsų vestibulinę sistemą sudaro vidinė ausis (labirintas), pusiausvyros nervai ir smegenų vestibuliniai centrai. Jei galvos svaigimas kyla iš vestibulinių takų, jis yra sukamojo pobūdžio, žmogui atrodo, kad jį pykina, galvos svaigulys yra lydimas vėmimo. Lengvo pobūdžio nestabilumas ir pusiausvyros sutrikimas yra nesukamojo pobūdžio (kai nėra pojūčio, kad sukasi aplinka). Tai dar vadinama ortostatiniu galvos svaigimu, kuris neturėtų kelti didelio susirūpinimo, tačiau visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju“, - patarė otoneurologė dr. I. Arechvo.
Kada kreiptis į gydytoją dėl galvos svaigimo?
Galvos svaigimas yra vienas dažniausių simptomų pasaulyje. Gydytoja otorinolaringologė atkreipė dėmesį, jog maždaug pusę galvos svaigimo atvejų lemia vestibulinio aparato sutrikimai, bet gali būti ir dėl vaistų poveikio, įvairių terapinių būklių ar širdies ritmo sutrikimų.
Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų.
Taigi, medicininė pagalba būtina:
- Esant staigiam ir stipriam svaigimui. Pavyzdžiui, atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti.
- Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai.
- Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse.
„Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patariu iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau“, - kalbėjo dr. I.
„Vyresnio amžiaus žmonėms svaigimą dažniausiai sukelia kraujospūdžio svyravimai, vidinės ausies senėjimas, tam tikrų vaistų poveikis ar lėtinės ligos. Neretai pasitaiko, jog galva svaigsta staiga atsistojus ar kitaip pakeitus kūno padėtį - tai dažniausiai nekelia rimtų problemų.
Tačiau jei galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas vargina nuolatos, tai gali signalizuoti apie rimtas sveikatos būkles, pvz., galimas vidines ausies, neurologines, širdies arba kitas terapines ligas.
Taip pat reikėtų sunerimti, jei kartu pasireiškia spengimas ausyse ar klausos susilpnėjimas - tai gali rodyti vidinės ausies ligas.
„Pirmiausia rekomenduočiau kreiptis į šeimos gydytoją - jis įvertins būklę, gali paskirti kraujo tyrimus, kraujospūdžio matavimus ar elektrokardiogramą (EKG) ir prireikus nukreips pas kitus specialistus. Priklausomai nuo simptomų priežasties, svaigimą dažniausiai gydo otorinolaringologai, neurologai ar kardiologai“, - pasakoja I. V.
Svaigsta galva? Požymiai, kad jums reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją!
Kaip otorinolaringologai nustato pusiausvyros ir svaigulio sutrikimus?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ atliekama išsami galvos svaigimo diagnostika, naudojant pažangiausius pasaulyje metodus ir technologijas, siekiant greitai ir efektyviai išsiaiškinti galvos svaigimo priežastis ir tiksliai diagnozuoti sutrikimą.
Pirmiausia surenkama išsami paciento anamnezė: gydytojas išklauso dažniausius nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį ir kt. Atliekamas bendras paciento fizinis tyrimas, vertinant pusiausvyrą, koordinaciją ir akių judesius, kurie gali padėti nustatyti galimas vestibulinės sistemos problemas.
Vienas pažangiausių tyrimų „Hila“ centre - vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT). Pasak otoneurologės dr. I. Arechvo, tai visiškai neskausmingas, inovatyvus tyrimo metodas, kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas - vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti.
VHIT tyrimo metu įvertinami paciento akių judesiai, reaguojant į staigius galvos pasukimus. Pacientui uždedami specialūs akiniai, kuriuose įmontuota aukšto dažnio kamera. Ji registruoja net mažiausius akių judesius.
„Visiems pacientams atliekami vadinamieji poziciniai testai. Pacientas paguldomas į „Dix-Hallpike“ poziciją atlošta galva. Šie testai naudojami, norint diagnozuoti gerybinį paroksizminį galvos svaigimą.
Dažniausios svaigimo priežastys ir sprendimai Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių, pvz., vidinės ausies sutrikimai, neurologinės ir kraujotakos problemos. Svarbiausia gydytojo otoneurologo užduotis - nustatyti pagrindines galvos svaigimo priežastis ir paskirti efektyviausią gydymą.
Dr. I. Arechvo teigimu, viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas: „Jis atsiranda, kai mažos kalcio kristalų dalelytės (otokonijos), esančios vidinės ausies struktūroje, iš savo įprastinės vietos (prieangio) nukeliauja į labirinto pusratinius kanalus. Šie kristalai dirgina receptorius kanaluose, sukeldami netikrą smegenų suvokimą apie galvos judėjimą, todėl atsiranda galvos svaigimas.“
Esant šiam sutrikimui, pacientas dažnai jaučia trumpalaikį, bet stiprų sukimosi pojūtį (vertigo), kuris dažniausiai atsiranda staiga pakeitus galvos padėtį, pvz., atsigulus, atsisėdus, pasivertus lovoje, staiga pakėlus galvą ir pan.
Gerybinio paroksizminio galvos svaigimo diagnostika ir gydymas, anot otoneurologės, yra gana paprastas: pacientas paguldomas, galva šiek tiek atlošiama, atliekami tam tikri provokaciniai judesiai, nustatoma tiksli otokonijų vieta.
„Pacientui gulint tokioje padėtyje, stebime jo nevalingus akių judesius, naudodami specialius akinius. Paciento vidinėje ausyje pradeda judėti kristalai. Ausys siunčia impulsus smegenims, smegenys - akių raumenims. Šio testo metu matome, kurioje ausyje yra problema. Su pacientu atliekame specifinius manevrus ir grąžiname kristalus į vietą“, - paaiškino dr. I. Arechvo, „Hila“ centre turinti didžiausią klinikinę patirtį tiek diagnozuojant, tiek gydant įvairaus pobūdžio galvos svaigimą.
Pasak vaistininkės, maisto papildai galvos svaigimo neišgydo, tačiau tam tikrais atvejais jie gali padėti organizmui greičiau atsistatyti. „Jei svaigimo priežastis - geležies trūkumas, padės geležies papildai. Jei svaigimą sukelia skysčių netekimas, būtina atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir gerti pakankamai vandens. Be to, svaigimas gali būti vienas iš lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, simptomų“, - nurodo I. V.
Vaistininkė primena, kad esant smegenų kraujotakos sutrikimams, tiek gydytojas, tiek vaistininkas gali rekomenduoti ginkmedžio preparatus ar omega-3 riebalų rūgštis.
Anot jos, jei vestibuliarinis aparatas veikia netinkamai, jį galima lavinti specialiais pratimais, padedančiais smegenims prisitaikyti. Vienas iš būdų - galvos judesiai aukštyn-žemyn ar į šonus, žiūrint į fiksuotą tašką.
„Naudingi ir pusiausvyros lavinimo pratimai - pavyzdžiui, ištiesus rankas stovėti ant vienos kojos 30 sekundžių ar minutę, vėliau - bandyti tai atlikti užsimerkus. Pasitarus su specialistu pratimų sudėtingumą galima palaipsniui didinti, naudojant nelygius paviršius ar specialų pusiausvyros kamuolį“, - paaiškina I. V.
Galvos svaigimo tipai ir galimos priežastys:
| Galvos svaigimo tipas | Galimos priežastys |
|---|---|
| Vertigo (sukimosi pojūtis) | Vestibuliarinio aparato sutrikimai (vidinės ausies problemos), gerybinis paroksizminis galvos svaigimas |
| Priešalpimo būsena | Kraujotakos problemos (staigus kraujospūdžio kritimas, dehidratacija) |
| Nestabilumas, pusiausvyros sutrikimai | Sunkumas stovėti ar vaikščioti |
| Psichogeninis svaigimas | Nerimas, stresas, panikos priepuoliai |
| Lengvas galvos svaigimas | Kraujospūdžio nukritimas, dehidratacija, miego trūkumas, per didelis kofeino kiekis |
Moksliškai pagrįsta naujovė - „Virtualis“
Gydytoja atkreipė dėmesį, jog tiems pacientams, kurie skųsdavosi pusiausvyros, vienpusiu ar abipusiu vestibuliniu sutrikimu, kraujagyslių problemomis, su Parkinsono liga susijusiais pusiausvyros sutrikimais ir pan., anksčiau pagalba buvo gana ribota. Jiems buvo taikomas arba medikamentinis gydymas, arba fizinės reabilitacijos priemonės.
Tačiau šiuo metu vestibulinio aparato gydymui atsirado moksliškai pagrįsta naujovė „Virtualis“ - tai vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas. „Virtualis“ sistema pradėta taikyti „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre ir jame dirbantys specialistai yra lyderiai šioje srityje.
„Virtualis - tai kompleksinis daugumos galvos svaigimo priežasčių šalinimas. Reabilituoti galima daugumą pusiausvyros sutrikimų po insulto ir neurologinių ligų, esant jūrligei ir pan. Ši virtuali platforma treniruoja visą pusiausvyros sistemą, - pasakojo dr. I. Arechvo. - Mūsų pusiausvyros sistemą palaiko ne tik vestibulinė sistema (ausys), bet ir akys, propriorecepcinė sistema (gilieji receptoriai) ir smegenys, kurios yra pagrindinės impulsų koordinatorės. Pacientui taikant „Virtualis“ platformą, galima nustatyti, kurioje sistemoje yra didžiausias sutrikimas, tad treniruojama būtent ta sistema.“
Medicinos centro „Hila“ LOR gydytojai, otorinolaringologai glaudžiai bendradarbiauja su neurologais, radiologais, kardiologais, šeimos gydytojais, kineziterapeutais ir kitais gydytojais specialistais.