Siekiant didesnio pastatų energinio efektyvumo ir sveikesnės, patogesnės gyvenamosios aplinkos neišvengiamai tenka spręsti šilumos nuostolių mažinimo klausimus tiek statant naujus būstus, tiek ir renovuojant senus.
Daugiabučio renovavimas turi daugybę privalumų, kurie teigiamai veikia tiek pastato savininkus, tiek aplinką. Renovacija pagerina pastato energinį efektyvumą, sumažindama šildymo ir elektros sąnaudas. Tai tiesiogiai sumažina gyventojų komunalinių mokesčių naštą. Be to, pagerėja gyvenimo komfortas - renovuoti pastatai yra šiltesni, sandaresni ir estetiškai patrauklesni. Renovuojant keičiamos arba tobulinamos senstančios inžinerinės sistemos (santechnika, elektra), todėl mažėja gedimų rizika, o tai ilgainiui sutaupo pinigų. Renovuotas pastatas įgyja didesnę rinkos vertę, todėl jo savininkams atsiranda daugiau galimybių ateityje parduoti būstą už geresnę kainą.
Tai, kad renovuoto, apšiltinto, sutvarkyto daugiabučio gyventojai moka mažiau už šildymą, įrodymų daugiau negu reikia. Kiekvieno miesto šilumos tiekėjo interneto svetainėje yra visų aptarnaujamų daugiabučių šilumos suvartojimo duomenys. Įvedus adresą, galima sužinoti, kiek šilumos pateikiama į jūsų namą, ir kiek į renovuotą kaimyninį, jei toks yra. Nesunkiai galima susirasti visiškai analogiškų renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių šilumos sąnaudas.
Jeigu pasigilintume į pateikiamus atskirų daugiabučių šilumos poreikių skaičius, nesunku pastebėti, kad iš tiesų, kaip daugelis ir akcentuoja, renovuotuose namuose išlaidos šildymui yra 25 - 60 proc. mažesnės nei prieš renovaciją.
Sienų šiltinimo būdai
Kalbant apie sienų šiltinimą reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad yra du sienų šiltinimo būdai:
- Vėdinamos sienos
- Tinkuojamos sienos
Vėdinamos sienos
Vėdinamos sienos - tai tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras, o sienos apačioje ir viršuje yra įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą. Dažniausiai tų angų būna ne tik sienos apačioje ir viršuje, bet ir pačioje jos plokštumoje, ties langų, durų ar kitomis angomis.
Vėdinamų sienų apdailos medžiagų pasiūla yra tikrai didelė - nuo medžio ir plastiko dailylenčių iki fibrocemenčio, aukšto slėgio laminato, keramikos ar aliuminio kompozicinių plokščių bei plytų mūro.
Vieno lygio karkaso sistemos atveju šilumos izoliacija yra mechaniškai pritvirtinama prie sienos - jai nebereikia įrengti papildomo II karkaso. Karkasas yra reikalingas tik fasadų apdailos medžiagos tvirtinimui. Šiuo atveju šilumos izoliaciją galima įrengti iš dviejų sluoksnių arba vieno sluoksnio. Dviejų sluoksnių izoliacijos apatiniam sluoksniui rekomenduojame naudoti universaliais akmens vatos plokštes, o ant viršaus įrengti apsaugą nuo vėjo iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių.
- Tarp karkaso elementų sumontuokite šilumos izoliaciją universaliais akmens vatos plokštes ir nedegias apsaugos nuo vėjo plokštes arba naudokite vieno sluoksnio sprendimą su tam skirtomis akmens vatos plokštėmis.
- Dviejų lygių karkaso principu įrengiamoje sistemoje šilumos izoliaciją įrengiame iš dviejų sluoksnių - apatiniam sluoksniui naudojamenedegias universalias akmens vatos plokštes, o ant jų įrengiame apsaugos nuo vėjo sluoksnį iš nedegių priešvėjinių akmens vatos plokščių arba iš vieno sluoksnio naudojant tam pritaikytas akmens vatos plokštes, pvz.
- Ant universalaus akmens vatos sluoksnio įrengiamas ištisinis apsaugos nuo vėjo sluoksnis iš priešvėjinės akmens vatos. Tada užsandarinamos apsaugos nuo vėjo plokščių sandūros ir pastato kampai bei angokraščiai naudojant siūlių sandarinimo juostas juostas.
Kampai yra kritinės pastato zonos, todėl, įrengiant šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo sluoksnius, jiems reikia skirti ypatingą dėmesį. Parenkant komponentus dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemos įrengimui reiktų pasitelkti kvalifikuotus specialistus. Pradedant montuoti dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemą, tarp metalinių elementų ir sienos turi būti naudojamos termoizoliacinės tarpinės.
Vienas pagrindinių vėdinamo fasado pliusų yra tame, kad apšiltinimui naudojamos medžiagos (dažniausiai tai mineralinė vata), nesugeria drėgmės ir ilgam išsaugo savo šilumos izoliacines savybes. Dėl natūralios ventiliacijos sienos geriau vėdinasi, džiūsta, taigi drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja žymiai greičiau. Svarbu, kad fasado montavimo metu būtų užtikrinamas pakankamas, gamintojo rekomenduojamas ventiliacinis tarpas.
Dar vienas vėdinamo fasado sistemos privalumas - papildoma apsauga nuo gaisro, nes fasado sistemos dalys gaminamos tik iš nedegių arba labai mažai degių medžiagų. Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos sistemą, nors tai ir nėra pagrindinė jų funkcija. Praktika įrodė, kad visi, kokybiškai įrengti, vėdinami fasadai yra ilgaamžiai, ilgą laiką nereikalaujantys dėmesio ir papildomų investicijų. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu tinkamai naudojamos kokybiškos sertifikuotos medžiagos. Jeigu bus naudojamos prastos medžiagos ar darbai atliekami nesilaikant standartų, fasadas nebus ilgaamžis ir jį teks atnaujinti.
Palyginti su tinkuojamais, vėdinami fasadai yra brangesni maždaug ketvirtadaliu.
Renovuojant daugiabučius ir pasirinkus vėdinamąjį fasadą, reiktų kartu su rangovais išsirinkti karkasą plokščių tvirtinimui. Statybininkai gali fasado įrengimą bandyti piginti karkaso sąskaita, o tai vėliau taps remontų priežastimi.
Fasado termoizoliaciniam sluoksniui ir apdailai gali būti naudojamas medinis arba metalinis karkasai. Reikėtų žinoti, kad aliuminio karkaso sistema yra pagrindinė ir svarbiausia bet kurio vėdinamojo fasado dalis, nes būtent karkasui tenka didžiausios apkrovos. Karkasas turi išlaikyti ne tik savo svorį, bet ir termoizoliacinas medžiagas bei apdailos plokštes.
Kadangi karkasas yra viena pagrindinių vėdinamo fasado dalimi, jis turi būti montuojamas atsakingai ir kruopščiai. Taip pat reiktų nepamiršti, kad šilumos izoliacija turi priglusti prie sienos paviršiaus. Tarpeliai tokiu atveju neleistini. Apsaugos nuo vėjo plokštes reikia įrengti taip, kad susidarytų vientisas lygus sluoksnis.
Vėdinamas oro tarpas suformuojamas tarp apsaugos nuo vėjo plokščių ir fasado apdailos.
Fasado plokštės
Fasado plokštės gaminamos iš įvairių medžiagų:
- Pluoštinis cementas
- Aukšto slėgio celiuliozės laminatas (HPL)
- Aliuminio kompozicinė plokštė
Pluoštinis cementas yra mineralinės sudėties medžiaga, pasižyminti išskirtinėmis estetinėmis ir fizinėmis savybėmis.
Aukšto slėgio celiuliozės laminato (kitaip - HPL) plokštes sudaro išoriniai dekoratyviniai paviršiai ir vidiniai supresuoti celiuliozės pluoštai. Plokštę sudarančios medžiagos impregnuotos termoaktyviomis fenolio dervomis, kurios suteikia joms papildomą atsparumą.
Standarntinė aliuminio kompozicinė plokštė sudaryta iš dviejų aliuminio lakštų EN AW-3005 ((Al Mn1 Mg0.5), 3000 Serial Alloy, H42-46) ir plastikinio ar mineralinio užpildo. Kadangi rinkos poreikiai yra labai įvairūs, aliumininės plokštės gaminamos naudojant skirtingo storio užpildus.
Rinkoje dar yra ir keraminių plokščių, tačiau daugiabučių namų fasadams jos naudojamos ganėtinai retai. Tokio tipo plokštės, paprastai, naudojamos prabangių daugiabučių apdailai. Plokštės pasižymi ypač ilgu tarnavimo laiku - iki 80 metų.
Tinkuojamos sienos
Paprastai daugiabučio modernizavimo plano rengėjas pateikia fasadų apšiltinimo variantus su akmens vata ar kita mineraline vata, ir su putplasčiu. Renovacija šiltinant putplasčio plokštėmis yra pigesnė, naudojant kokybišką tinką sienos yra tvirtos, ant jų neauga dumbliai ir nesiveisia pelėsiai, šiltinimas putplasčio plokštėmis užtikrina gerus energinio efektyvumo rodiklius. Bet, norint pasiekti tokį rezultatą, svarbu pasirinkti ne atsitiktinių medžiagų rinkinį, o SISTEMĄ - t.y. tarpusavio sąveikoje išbandytas medžiagas.
Galima rinktis sistemą su putplasčiu, galima su vata, svarbiausia, kad tai būtų sisteminės medžiagos. Polistireninio putplasčio plokštės ant tinkuojamų sienų klijuojamos, tvirtinamos smeigėmis, armuojamos.
Šių fasadų sistemų naudojimui Lietuvoje privalomas europinis techninis įvertinimas, o procedūros griežtos ir išsamios. Bandymų ciklai trunka metus ir ilgiau, sistema testuojama sezonavimo režimu, imituojant 20 metų poveikį realiomis sąlygomis. Tik taip išbandytos sistemos gali būti naudojamos statyboje.
Nors tinkuojamų šiltinamų fasadų gyvavimo trukmė dažnai minima iki 25 metų, šis laikotarpis atspindi tik minimalius reikalavimus. Vokietijos Fraunhofer-Gesellschaft taikomųjų tyrimų organizacijos atlikti matavimai rodo, kad tinkuojami fasadai, įrengti pagal technologinius reikalavimus bei teisingai prižiūrimi, tarnauja 60 metų ir ilgiau.
Tačiau, kaip ir kitos fasadų sistemos, jos reikalauja aukšto meistrų profesionalumo, nuo kurio priklauso galutinis sistemos rezultatas bei ilgaamžiškumas. Jei darbai atlikti kokybiškai, tinkuojama fasadų sistema pasižymi itin dideliu sandarumu ir pastato energijos sutaupymu.
Geriausia senų namų vidaus sienų izoliacija?
Tarpų sandarinimas
Norint remontuoti tarpblokines daugiabučių namų siūles pirmiausia būtina išsiaiškinti problemą ir nustatyti jos atsiradimo priežastis, o tada pritaikyti efektyviausią ilgalaikį sprendimą. Išardyti sujungimą, pakeisti hidroizoliacinę tarpinę, atstatyti sujungimą - tai daug darbo sąnaudų ir lėšų reikalaujantis procesas.
Naudojant modernias, gerokai pažangesnes statybines medžiagas ir technologijas siūlių sandarinimo darbai atliekami nesudėtingai ir itin efektyviai. Tokių sprendimų pagrindas - elastinga ir gerai orui pralaidi poliuretano mastika. Skirtingo skersmens siūlėms užpildyti naudojamas hermetizuojamasis polietileno profilis.
Šį akytąjį profilį, kaip hermetiką sandarinant plyšius aplink langus ir duris, galima naudoti ir naujos statybos namų plokščių siūlėms sandarinti. Bendrovė Bostik šiuo tikslu gamina apvalų profiliuotą hermetizuojamąjį akytojo polietileno profilį su uždaromis akutėmis.
Apvalus polietileno profilis gaminamas 6, 10, 13, 16, 20, 24, 30, 40, 50 mm skersmens. Įterpiant profilį į siūlę labai svarbu mechaniškai nepažeisti profilio paviršiaus - tokiu būdu maksimaliai bus sumažinta drėgmės ir vandens kaupimosi siūlėje galimybė. Profilis turi būti mažiausiai 2 mm platesnis už siūlės plotį, o sandūros - kuo tikslesnės ir be jokių tarpelių. Šis gaminys - ypač elastingas, jis prisitaiko prie bet kokios formos sienelių, taip pat pasižymi mažu šiluminiu laidumu (0,036-0,045 W/kv.
Plokščių siūlėms sandarinti patartina naudoti mastiką Bostik Urethane Construction 2637. Tai statybinių konstrukcijų sandūroms sandarinti skirta vieno komponento poliuretano medžiaga. Ši mastika užtepama mechaniniu arba elektriniu suslėgto oro pistoletu.
Prieš montavimo darbus visi paviršiai turi būti nusausinami, nuo jų nuvalomos dulkės, riebalai, skiedinio ir cemento likučiai. Esant 23 laipsnių temperatūrai ir 50 proc. santykiniam drėgnumui medžiaga į elastingą gumos pavidalo siūlę sustingsta ne ilgiau kaip po 8 valandų.
Apdorotą paviršių galima dažyti tepamaisiais ir purškiamaisiais sintetiniais dažais. Dažų sukibimą galima pagerinti junginio paviršių padengus plonu smulkaus ir švaraus smėlio sluoksniu iškart, kai užtepama medžiaga.
Tvarkant senas arba hermetizuojant naujų pastatų siūles būtina įrengti siūlių ventiliacijos ir drėgmės šalinimo kanalus. Kad hermetikas pakankamai sukibtų su paviršiumi ir galėtų atlaikyti deformacijas, reikia naudoti apvalų sandarinimo profilį, atliekantį ir siūlės gylio reguliavimo funkciją.
Valstybės parama renovacijai
Daugiabučių, kurie po modernizavimo pasiekia A energinę klasę, paramai yra skirta 410 mln. eurų. Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) 2023 metų pradžioje paskelbė atskirą kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.
Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.
Investicinis planas - tai dokumentas, kuriame fiksuojama daugiabučio būklė, šilumos sąnaudos, siūlomos modernizavimo priemonės, jų įgyvendinimo sąlygos, renovacijos kaina ir projekto atsiperkamumas. Paprastai rengiami 2 ar net 3 investicijų plano variantai, gyventojai gali rinktis modernizavimo priemones ir kainą.
tags: #ar #taikoma #daugiabuciu #renovacijai #sienu #tarpu