Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip santuoka veikia žemės sklypo nuosavybės statusą. Ar žemės sklypas, įgytas santuokos metu, automatiškai tampa bendra nuosavybe? Kokios išimtys galimos ir ką svarbu žinoti norint apsaugoti savo turtą? Atsakymus į šiuos klausimus rasite šiame straipsnyje, parengtame remiantis teisininkų konsultacijomis ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.
Nuosavybės Formos: Asmeninė ar Bendra?
Kalbant apie fizinius asmenis, nekilnojamąjį turtą jie gali įgyti arba asmeninės nuosavybės teise, arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šiuo atveju nuosavybės formą nulemia pirkėjo ar pirkėjų šeimyninė padėtis bei piniginių lėšų kilmė turto įsigijimo momentu.
Asmeninė Nuosavybė
Turtą, kuris yra jūsų asmeninė nuosavybė, turite teisę valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Jūs esate savo turto vienintelis savininkas ir prisiimate su juo susijusias pareigas - mokėti mokesčius, atlikti paprastąjį ar kapitalinį remontą ir pan. Taip pat galite jį parduoti, mainyti, dovanoti, nuomoti ir taip toliau.
Bendroji Jungtinė Nuosavybė
Jei pirkėjai yra santuokoje, bet nėra sudarę vedybų sutarties, o būstą perka iš bendrų lėšų, būstas priklausys abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sprendimus dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pardavimo ar kitokio perleidimo sutuoktiniai priima kartu. Jie abu yra būsto savininkai ir konkrečios nuosavybės dalys turte nėra nustatytos. Yra tik prezumpcija, kad turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis.
Svarbu paminėti, kad būsto nuosavybės forma - asmeninė ar bendroji jungtinė sutuoktinių - yra registruojama Registrų centro Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras juridinis faktas ir, kilus abejonių, turime galimybę remtis oficialiais duomenimis.
Šeimos Turtas ir Jo Teisinis Statusas
Painiavos sprendžiant, kas yra savininkas, gali įnešti dar ir šeimos turto teisinis statusas, kurį numato Civilinis kodeksas. Šis statusas yra privalomas ir taikomas nuo santuokos įregistravimo dienos bet kokiam būstui, kuris yra faktinė, nuolatinė ir pagrindinė sutuoktinių gyvenamoji vieta.
Nors šis statusas ir nepakeičia nuosavybės formos, t. y. nepaisant to, kuriam iš sutuoktinių ir kokia forma - asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise - priklauso sutuoktinių būstas, toks turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Sutuoktinis, kuris yra būsto, priskirto šeimos turtui, savininkas, jo nuosavybės teisę gali parduoti, mainyti, dovanoti ar įkeisti tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai, kaip minėta, galioja ir tuo atveju, kai būstas vienam iš sutuoktinių priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali susitarti dėl įgyjamo turto nuosavybės, bet negali pakeisti šeimos turto teisinio statuso. Šis statusas nustoja galioti tik nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.
Sutuoktinių būstas gali būti registruojamas kaip šeimos turtas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir šis juridinis faktas įregistruojamas tik dėl vieno iš abiem ar vienam sutuoktiniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.
Kadangi sutuoktiniai gali turėti kelias gyvenamąsias vietas, registracija aktuali išviešinant faktą, kuris gi būstas laikomas šeimos turtu prieš trečiuosius asmenis: pvz., pateikiant informaciją kreditoriui ar notarui tvirtinant hipotekos sutartį.
Turto Dalybos Skyrybų Atveju
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan., šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Vedybinės Sutartys: Mitai ir Realybė
Anot teisininkų, vedybinė sutartis gali būti laikoma dokumentu, tiek pat svarbiu, kaip būsto draudimas, saugantis nuo nelaimingų atsitikimų ir gaisrų. Vedybų sutartys yra dvejopos - ikivedybinė ir povedybinė. Kaip ir buvo minėta anksčiau, vedybų sutartis gali būti traktuojama panašiai, kaip ir būsto draudimas, kuriuo užtikrinamas tam tikras saugumas ir ramybė. Tačiau apie vedybines sutartis sklando įvairiausių mitų.
Labai svarbu suvokti, kad ideali vedybų sutartis laikoma tokia, kuri skyrybų atveju užtikrina, jog abu partneriai išsiskiria esant vienodai „laimėtai“ turtinei padėčiai. Kita vertus, jei sutartis buvo sudaryta taip, kad vienas iš sutuoktinių supranta, kad skyrybų atveju liks turtiškai nuskriaustas, jis tiesiog gali nesutikti skirtis.
Norint sudaryti vedybinę sutartį, ypač jei norite įtraukti asmeniškai jums aktualius punktus, reiktų kreiptis į teisininkus. Jie galės pakonsultuoti bei, remdamiesi savo srities žiniomis ir patirtimi, atkreipti dėmesį į aspektus, apie kuriuos net nepagalvojote. Vedybinę sutartį galima keisti kiek norima kartų ir kada norima. Tam tereikia kartu su sutuoktiniu nueiti pas notarą ir pakoreguoti esančią sutartį.
Ką Galima Įtraukti Į Vedybinę Sutartį?
Turtui gali būti taikomas mišrus režimas, kai dalis turto, pvz. namas ir žemės sklypas, kur bus gyvenama, net ir įgytas (pirktas, paveldėtas ar gautas dovanų) iki santuokos, tampa bendra nuosavybe, o pvz. galima įtraukti tam tikrus kompensacinius klausimus.
Ko Negalima Įtraukti Į Vedybinę Sutartį?
Sudarant vedybinę sutartį negalima spręsti ateities klausimų, pvz. taip pat negalima įtraukti sąlyginių punktų, pvz. kai sutarties sąlygos prieštarauja gerai moralei ar vieno iš sutuoktinių teisės ypatingai pažeidžiamos ir nukrypstama nuo lygių dalių principo. Pvz. sąlyga dėl turto išlaikymo.
Turto apsaugos ir santuokos iširimo vadovas
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar mano dukra gali gauti paramą pirmam būstui įsigyti, jei jos vardu yra paskola butui, kurį apmoku aš?
Šis klausimas reikalauja individualios konsultacijos su teisininku, kadangi reikia įvertinti konkrečias aplinkybes ir įrodymus, leidžiančius įrodyti, kad dukra nėra faktinė būsto savininkė.
Kodėl asmeninis turtas, įgytas iki santuokos, prilyginamas kaip abiejų sutuoktinių, nors jis įsigytas dar prieš santuoką?
Pagal bendrą taisyklę, turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tačiau, Civilinio kodekso 3.90 straipsnis numato galimybę prašyti teismo pripažinti turtą, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, bendrąja jungtine nuosavybe, jei turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Kaip dalinamas turtas skyrybų atveju, jei būstas įsigytas iki santuokos?
Bendra teisinė taisyklė yra tokia, kad turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką turtas paprastai ir toliau lieka įsigijusiojo asmenine nuosavybe.
Tačiau galimos situacijos, kai iš pirmo žvilgsnio atrodanti paprasta situacija gali tapti daug sudėtingesne. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 3.90 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina galimybę prašyti teismo pripažinti turtą, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, būstas, įgytas iki santuokos sudarymo), bendrąja jungtine nuosavybe.
Galimybė prašyti teismo pripažinti kito sutuoktinio asmenine nuosavybe turimą turtą bendrąja jungtine nuosavybe atsiranda dviem pagrindais: pirma, kai santuokos metu turtas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pavyzdžiui, kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas), antra, kai turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra vieno sutuoktinio nuosavybė.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pripažinus turtą bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda ir atitinkamos pasekmės - nutraukiant santuoką turtas, esantis bendrąja jungtine nuosavybe, dalijamas pusiau (jei, žinoma, nesivadovaujama išimtimis, numatytomis Civiliniame kodekse).
Esminės sąlygos, norint pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe:
- Asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės.
- Asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu.
Ar 3 metų nekilnojamojo turto įsigijimo - pardavimo įstatymas galioja, jei nekilnojamasis turtas didžiąja dalimi buvo pirktas su banko paskola, ir neišgalint mokėti dabartines įmokas, nekilnojamą turtą privalu parduoti banko naudai, išlaikius tik 2 metus?
Hipoteka neatima iš nekilnojamojo daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Nėra privaloma jį parduoti tik kreditoriui. Norint parduoti įkeistą daiktą, reikia gauti kreditoriaus leidimą šiam sandoriui atlikti.
Aš ir vyras esame pasiėmę paskolą būsto įsigijimui dar iki vestuvių ir tapome bendrasavininkais. Šiuo metu esame susituokę. Kiekvieną mėnesį aš įnešu savo vardu pinigus paskolos dalies ir palūkanų dengimui. Skyrybų atveju, ar aš galėciau tikėtis prisiteisti būsta ar didesnę jo dalį, todėl, kad aš kiekvieną mėnesį mokėjau įmokas, nes pagal dokumentus vyro algos net dažniausiai neužtektų mėnesinei įmokai?
Visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Šios pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe nuo jų priskaičiavimo.
Mama prieš vestuves padovanojo 3 kambarių butą. Susituokę jau 8 metus, įsidukrinę vaiką. Skyrybu atveju kas priklauso antrajai pusei?
Sutuoktiniui dovanotas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.90 str. turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Santrauka
Santuoka gali turėti reikšmingos įtakos žemės sklypo ir kito turto nuosavybės statusui. Nors turtas, įgytas iki santuokos, paprastai laikomas asmenine nuosavybe, yra išimčių ir sąlygų, kurios gali lemti, kad turtas taps bendra nuosavybe. Vedybinė sutartis yra svarbus įrankis, leidžiantis sutuoktiniams aiškiai apibrėžti savo turtinius santykius ir apsaugoti savo interesus. Kilus klausimams ar neaiškumams, visada rekomenduojama kreiptis į teisininką, kuris padės įvertinti konkrečią situaciją ir priimti teisingus sprendimus.