Visuomet gerai turėti draugų - netgi darbe. Neturite? Tuomet pats laikas apie tai pagalvoti. Tačiau išsiaiškinkime: tai ne ta “draugų” kategorija, su kuriais susitinkate po darbo ar padedate dažyti namą laisvą savaitgalį. Tai draugai, kuriems rūpi, kad darbe gerai jaustumėtės. Tai žmonės, kuriems padedate, todėl ir jie vieną dieną jums atsilygina tuo pačiu.
Darbas yra geresnis, kai jame turime draugų - tai patvirtina neseniai atliktas tyrimas. Smagu sužinoti tokias naujienas, nes dažniausiai žiniasklaida mirga nuo straipsnių, kokie baisūs yra toksiški bendradarbiai, atsiribojusios komandos ir visos darbo sąlygos, sukeliančios stresą, kuris kenkia mūsų sveikatai.
Vidutiniškai žmonės darbovietėje turi penkis draugus, bet mes jų paprastai nepriskaičiuojame prie savo artimiausių ir brangiausių. Tik 15% jų atitinka „tikro draugo“ kriterijus. Kodėl taip sunku užmegzti draugystę darbe? Darbuotojai dažnai neturi didelio pasirinkimo, su kuo bendrauti biure. Dažnai mūsų komandos draugai, kaimynai prie gretimo stalo ir viršininkai mums paskiriami.
Kita priežastis, kodėl darbovietė yra nesvetinga draugystei, yra piniginis tarpusavio santykių aspektas. Už tam tikrą atlyginimą sutinkate dirbti tam tikrą valandų skaičių arba pagaminti tam tikrą kiekį prekės. Tačiau draugaudami mes padedame draugams, nes jiems to reikia, o ne todėl, kad kažko tikimės mainais.
Kaip susidraugauti darbe?
Kad visi šie dalykai veiktų, jums reikia tapti pastabesniems ir matomiems. Atsistokite iš savo darbo vietos, pasivaikščiokite ir pasisveikinkite su skirtingais žmonėmis. Vadybininkui parekomenduokite įdomų straipsnį, kolegą pasveikinkite su paaukštinimu, prižiūrėtojo pasiteiraukite apie anūką. Bendraukite su žmonėmis nuoširdžiai ir su rūpesčiu.
Nereikia perdėtai siūlyti savo pagalbos - galite atrodyti kvailai. Jei nuolat tupinėsite apie visus, atrodysite juokingai ir būsite įkyrūs. Jums reikia nuoširdžiai padėti žmonėms ir viltis, kad jie ne tik pradės palankiau į jus žiūrėti, bet kad toji pagalba bus jiems tikrai reikšminga. Ir nesikiškite tada, kai jūsų pagalba situaciją gali tik pabloginti. Jei taip nutiktų, geriau atsitraukite.
Pavyzdžiai iš praktikos
Pavyzdžiui, pastebite, kad vadovė labai susirūpinusi, nes turi daug laiko praleisti prie užduoties. Tačiau jūs žinote lengvesnį ir daug greitesnį užduoties sprendimo būdą. Pasisiūlote su ja pasidalyti informacija ir ji, žinoma, yra dėkinga. Dabar turite “draugę” aukštoje pozicijoje, kuri gali padėti jums pasiekti taip trokštamo paaukštinimo ar bent žino apie jūsų galimybes, jei pasitaikytų atsakingas projektas.
Arba, tarkime, kolega vėluoja atiduoti projektą ir jau niekaip nespėtų laiku. Pasisiūlote padėti ir spėjate viską padaryti. Šis “draugas” žinos, kad jūs padėjote jam bėdoje, ir ateityje jums galės taip pat pasitarnauti.
Vis dėlto ar žinote, kas darbovietėje gali būti jūsų draugai? Nebūkite snobiški. Ne tik vadovams reikia pasiūlyti savo paslaugas - kartais svarbiausi draugai gali būti žemesnėse pozicijose. Pavyzdžiui, biuro administratorė, kuri neturi laiko pavalgyti - pasisiūlykite jai maisto atnešti į biurą. Tuomet, kai jums reikės naujos kėdės skaudančiai nugarai, administratorė greitai išpildys jūsų prašymą, nors jūsų kolega kėdės laukė tris mėnesius.
Kada neverta ieškoti draugų darbe?
Bandydami prisitaikyti naujoje darbo vietoje, įsilieti į kolektyvą nejučiomis šliejamės prie vieno iš naujų kolegų. Tačiau specialistai griežtai atkerta - jeigu norite sėkmingai dirbti naujojoje darbovietėje, neieškokite draugų. „Nemaža dalis naujų darbuotojų įmonėje pasijaučia kaip Alisa Stebuklų šalyje - išsirenka vieną draugiškesnį kolegą ir seka paskui jį. Naujame darbe kaip kare - geriausia būti neutraliu. Kai per daug bendraujate su vienu „baltuoju kiškiu“, pokalbio metu išklausote jo nuomonės apie bendrovės reikalus, bet net jei netariate nė žodžio ar pritariamai nelinksite, jūs vis tiek tampate jo šalininku. Taip galvos jis, tai pastebės ir kiti bendradarbiai. Kita vertus, nederėtų su niekuo pyktis.
„Kai į kolektyvą ateina naujas žmogus, senbūviai bando jį pažinti, jis atsiduria po padidinamuoju stiklu, sekamas kiekvienas jo poelgis. Net ir mažiausia naujo nario klaida pastebima labiau nei kur kas didesnė senbuvio padaryta blogybė. Pirmąją darbo dieną derėtų išsiaiškinti su naujuoju vadovu, kokiais klausimais kreiptis patarimo į jį, o kokiais konsultuotis su kitais komandos nariais. Taip pat reikia išsiaiškinti, kokios yra kompanijos taisyklės, vizija ir misija. Labai svarbu suprasti ko iš tavęs tikisi vadovas, koks tavo darbo tikslas.
„Nereikia vaidinti, kad viską supranti ir viską žinai, jei taip iš tiesų nėra. Tačiau vadovai turi skirtingus požiūrius į bendravimą. Vieni vadovai nori, kad kilus neaiškumams naujas daruotojas eitų klausti jo. Kai kurie netgi rimtai įsižeidžia, jei jo trukdyti nenorintis darbuotojas bando gauti atsakymus iš kito kolegos. Kiti piktinasi, kai darbuotojas klausinėja jo, užuot viską išsiaiškinęs su kitais bendradarbiais. Taigi bendravimo taisykles reikia išsiaiškinti pačią pirmą darbo dieną susitikus su vadovu“, - pastebi I.
Laikotarpis, per kurį prisitaikoma prie naujo kolektyvo, suvokiamos taisyklės, kuriomis jie vadovaujasi, priklauso nuo pačio žmogaus. Tačiau skaičiuojama, kad pirmosios 2 savaitės kritinės - senbuviai stebi naują darbuotoją, o jis pats bando suvokti pamatines bendrovės vertybes. Kita vertus, visuomet būtina žinoti, kur nori būti, kuo nori būti ir ko sieki. Nes jei neturi aiškių kriterijų, niekur nebūsi sėkmingu.
„Darbiniai santykiai nėra šeiminiai santykiai. Tai reiškia, kad darbe didelio artumo nereikėtų tikėtis. Neturėkite iliuzijų, kad darbovietėje jus kas nors šiltai globos ar bendraus taip, kaip su jumis bendrauja motina, tėvas, broliai ar seserys“ , - pabrėžė R. Bačiulytė. Dalykinių santykių tikslas - bendradarbiaujant pasiekti gerą rezultatą visiems. Darbiniuose santykiuose svarbiausia tik sugebėti bendradarbiauti.
Tačiau dažname kolektyve darbuotojai - įvairaus amžiaus, turintys skirtingą darbo patirtį, nevienodus gabumus. Todėl konfliktai neretai tampa neišvengiami, nes gabesniems kraunamas didesnis darbo krūvis, didesnią darbo patirtį turintys kolegos tuo naudodamiesi kratosi papildomo krūvio. „ Kiekvienas žmogus daro tai, ką geba geriausiai. Todėl vadovų ar administracijos reikalas - taip pasirinkti kolektyvo narius, kad kiekvienas jų gerai jaustųsi savo darbo vietoje. Juk ne be reikalo kuriamos pareigybinės instrukcijos, iš kurių darbuotojas turi žinoti, ko iš jo tikimasi. Jei gabus darbuotojas sugeba jam patikėtą darbą atlikti per trumpesnį laiką, jis turėtų gauti ir didesnį atlygį, o ne dar daugiau dirbti už tą patį atlyginimą, kokį gauna ir dvigubai mažiau dirbantis kolega. Žmogaus pastangos, indėlis turėtų būti įvertinti tinkamai. Jei visi darbuotojai uždirba vienodai, tarp kolegų kyla įtampa. Tokia situacija kelia pyktį ir pasipriešinimą vadovų atžvilgiu“, - dažniausiai pasitaikančių įtampų darbe priežastis nurodė psichologė - psichoterapeutė.
Jeigu darbuotojas jaučiasi neįvertintas ir jam nepatinka tokia situacija, turėtų ieškoti išeities - ieškoti kito darbo arba kalbėtis su vadovu. Darbas nėra išskirtinė vertybė, kad reikėtų privalėti paklūsti tam, kas vyksta darbovietėje. Kolektyvai skirtingi - vienur gali būti daug chaoso, atsiradusio dėl veiklos nepasiskirstymo, kitur - daug įtampos, konfliktų, atsiradusių dėl pasikeitusių finansinių sąlygų, bet ir vienu, ir kitu atveju su tokiomis situacijomis nereikėtų susitaikyti ir paklusti. „Sėdėti suglaudus ausis ir tikėti, kad negausiu kitos darbo vietos, - neverta. Jeigu žmogus turi puikius įgūdžius, gerai išmano savo sritį, turi pagrindą pasitikėti savimi. Ta darbo vieta, kurioje jis dirba, nėra vienintelė jam tinkama“, - kelti sparnus iš darbovietės, kurioje žmogus jaučiasi neįvertintas ar pernelyg įsitempęs, patarė psichologė - psichoterapeutė.
Neretai moteriškame kolektyve sklando apkalbos. Jos ne visiems patinka. Kaip elgtis tokioje darbovietėje: ar palaikyti gandų skleidėją, ar ignoruoti? Psichologė - psichoterapeutė neabejoja, kad gandus mėgsta skleisti ne tik moterys, bet ir vyrai. Tad ši situacija aktuali tiek vyrų, tiek moterų kolektyvams. „Tai - žmogaus pasirinkimo reikalas. Jeigu jam smagu apkalbėti kitą ir dėl to jis jaučia atsipalaidavimą, tegul apkalba. Tačiau apkalbos turi neigiamą atspalvį, kuris atspindi šešėlinį gyvenimą. Žinoma, juntama, kai tas pats žmogus tau šypsosi, bet už akių apkalba. Tai kolektyve vėlgi kuria įtampą. Apkalbos - nepagarbos kitiems žmonėms išraiška. Bet niekas neverčia dalyvauti apkalbose. Tad rinkitės: arba dalyvaujate, arba atsitraukiate. Ko gero, tuo metu, kai atsitrauksite, ir jus apkalbės. Bet apkalbos ir lieka apkalbomis, jos nėra veiksmai. Kai atsitrauksite, po kurio laiko nebeliks progų jus apkalbėti“, - tikino R. Bačiulytė.
Tačiau ar darbe verta turėti draugų? „Tai priklauso nuo darbinės aplinkos kultūros. Jeigu kolektyve yra įprasta leisti laisvalaikį su bendradarbiais, kaip Skandinavijos šalyse, tuomet nevenkite susibūrimų su kolegomis ir jų šeimomis po darbo. Skandinavijoje įmonėse netgi skatinama leisti laisvalaikį kartu, nes toks bendravimas įneša aiškumo, atvirumo. Tačiau tai nereiškia, kad būtina sueiti su kuo nors į išskirtinį ryšį. Juk kolektyve paisoma ir hierarchinio pavaldumo, todėl vadovo šilti jausmai pavaldinei gali sukelti kolektyve intrigų, apkalbų, nepasitenkimo. Tačiau darbe palaikyti geranoriškus ryšius, nekonkuruoti, nepavydėti - pozityvu“, - apibendrino R.
Draugystė ir motyvacija darbe
Draugystė yra būtina atliekant darbą, o draugystės ryšiai suteikia mums reikiamą motyvaciją ištverti pačias sunkiausias negandas net darbe. Draugiškus santykius palaikantys darbuotojai labiau atviri naujovėms, nes yra motyvuoti.
Tyrimo metu nustatyta, kad 6 įmonėse iš 10, kuriose darbuotojai turi tikrų draugų, net 36% patiria mažiau nelaimingų atsitikimų darbe. Bendras tyrimo rezultatas parodė, kad tie darbuotojai, kurie darbe turi draugą ar kelis, yra daug labiau motyvuoti eiti į darbą, nes žino, kad dienos metu turės gerą kompaniją. Trumpai tariant, draugas darbe atneša laimę visomis kryptimis. Jis naudingas darbuotojams, nes jie tampa labiau motyvuoti ir patiria mažiau streso. Besibičiuliuojantys darbuotojai naudingi ir įmonei, kuri pasiekia daugiau produktyvumo.
Anot psichologų Sigmundo Freudo, Johno Donne'o ir Abrahamo Maslow‘o, prasmingos draugystės darbe iš tikrųjų gali būti psichologinė būtinybė. Kai vidutinė darbo savaitė trunka 40 valandų, beveik 23,8% savo suaugusiųjų gyvenimo praleidžiame darbe. Savo bendradarbius matome dažniau nei draugus ar net šeimą. Buvo padaryta hipotezė, kad šie ryšiai turės įtakos ir jūsų sveikatai.
Patarimai, kaip palaikyti gerus santykius su kolegomis:
- Nepamirškite svarbių smulkmenų, rodančių Jūsų dėmesį. Tai gali būti Jūsų siųsta atvirutė atostogų metu, sveikinimas bendradarbiui svarbia proga, pastebėjimas pastangų ir indėlio į tam tikras užduotis.
- Neapkalbėkite, nesmerkite, nekritikuokite kolegų už jų nugaros. Venkite reikšti neigiamą, tik emocijomis paremtą nuomonę kitiems bendradarbiams.
- Pasidomėkite, kaip sekasi Jūsų bendradarbiams, kokios naujienos jų profesinėje karjeroje, gyvenime. Nelįskite pernelyg giliai, leiskite papasakoti tiek, kiek norisi.
Konkurencija ir pavydas darbe
Ekspertų teigimu, vaikystėje prasidėjusi konkurencija su broliais ir seserimis niekur nedingsta - ji persikelia į kitas gyvenimo sritis. Vaikų ir paauglių psichologė Akvilė Zdanė mato, kaip giliai įsišaknija šie modeliai, bet tikina: „Šilti ryšiai atkuriami ne per naktį, bet nuoširdus noras juos tai padaryti jau yra didelis žingsnis pirmyn.“
Draugystės raida ir jos išsaugojimas artimai susiję su žmogaus vertybėmis. Pirmiausia, derėtų pagalvoti apie savo gyvenimo prioritetus. Įvertinti, kas jums svarbiau: draugystė ar darbas. Apsvarstyti situacijas, kuriose gali kilti konkurencija tarp jūsų ir kito žmogaus, pasverti, ar galėsite tokias situacijas išspręsti taip, kad draugystė nenukentėtų. Situacijų gali kilti įvairių ir kartais labai komplikuotų. Sunku išlikti žmogiškam ir nuoširdžiam, jaučiant spaudimą, nepasitenkinimą, baimę ar nerimą. Pasipriešinti šiems žmogiškiems jausmams gali tik labai stiprus ir užtikrintas savais prioritetais žmogus.
Julianna dirba vienoje kompanijoje, į kurią prieš pusmetį padėjo įsidarbinti savo geriausiai draugei. Merginos santykiai su kolegomis buvo geri, tačiau, kai prie kolektyvo prisijungė jos geriausia draugė, Juliannos požiūris į juos pradėjo keistis. Gana greitai jos draugė su visais susibičiuliavo. Ji visiems padėdavo, penktadieniais bendradarbius vaišindavo namuose keptu pyragu, apdovanodavo mažomis smulkmenomis. Julianna ėmė jaustis nuolatos lyginama su drauge. Jos jausmai virto tam tikra paranoja, vis augančiu pavydu. Ji sakė: „Aš ne tokia kaip ji ir negaliu visiems pataikauti, man darosi bloga, kai matau, jog ji visiems bando įtikti.“ Julianna pradėjo trokšti draugės nesėkmių, stengėsi ją pažeminti kitų akyse. Stipri baimė ir pavydas ją apakino taip, kad Julianna nebematė, kokia yra realybė. Tokie painūs jausmai atima energiją, žlugdo entuziazmą, trukdo bendrauti. Taip kartais draugystė, darbas, konkurencija ir organizacijos reikalavimai tampa nesuderinamais dalykais.
Visgi, jei tikite, kad dėl draugo sėkmės sugebėsite džiaugtis, nejausite neigiamų emocijų ir išlaikysite nuoširdžią draugystę, tuomet, kuriant artimus ryšius, svarbu pagalvoti ir apie kitą žmogų bei jo vertybes. Kaip jas suvokti? Vienas iš būdų - pastebėti šio žmogaus elgesį ir reakciją. Stebėti, kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis, kaip sprendžia konfliktus, kokius sprendimus priima, kaip vertina aplinkinius, koks jo požiūris į nuoširdumą, etiką, pagarbą ir sąžiningumą. Iš žmogaus elgesio su kitais galėtumėte susidaryti tam tikrą įspūdį ir apie tai, kaip jis gali elgtis su jumis. Štai kartą, savo pačios nustebimui, esu girdėjusi vieną merginą sakant, jog ši nejaustų jokių abejonių ar nuoskaudų, jei reiktų atleisti kolegę, su kuria sieja draugiški santykiai. Taigi, tokių aspektų pastebėjimas gali būti svarbus veiksnys kuriant ir vystant draugiškus santykius.
Dar vienas svarbus aspektas, norint išsaugoti draugystę ir išvengti pavydo bei konkurencijos, yra aiškios savo pozicijos (vietos) organizacijoje suvokimas. Vos atėję į šį pasaulį, stengiamės atrasti savo vietą. Visų pirma savo vietos ieškome šeimoje tarp broliukų ir sesučių. Žmonės dažnai stebisi, kodėl vienos šeimos vaikai būna tokie skirtingi, tačiau tai natūralu, nes kai vertinama už skirtingus pasiekimus ar savybes, sumažėja konkurencijos tarp brolių ir seserų tikimybė. Organizacijoje, kaip šeimoje, ieškome savosios vietos, siekiame save realizuoti. Tam tikros unikalios savybės ir elgesys mus išskiria iš kitų ir padaro naudingus, ypatingus, reikalingus. Taigi, norint išsilaisvinti nuo pavydo ar neigiamos konkurencijos, reikia suvokti savo poziciją organizacijoje, gebėjimus, už kuriuos esi vertinamas, savybes, dėl kurių esi gerbiamas. Tai galima atrasti atsakant į tokius klausimus kaip: už ką esu vertinamas, gerbiamas darbe? Kokias sėkmingas ir originalias idėjas, projektus pateikiau? Kokios mano stiprybės? Įvertinus šiuos aspektus bus galima geriau suvokti savo poziciją organizacijoje.
Artima draugystė darbe ne visuomet teikia pasitenkinimą, ji gali susilaukti iššūkių, versti atsakinėti į klausimus, galinčius pakeisti gyvenimą iš esmės. Todėl darbe su kolegomis galime tiesiog mėginti gerai ir nuoširdžiai sutarti. Draugiški santykiai padeda įsitvirtinti kompanijoje, didina pasitenkinimą. Konkurencija ir pavydas dažnai kiša koją draugiškiems santykiams, tačiau skaudžiausiai paliečia, kuomet mus sieja itin artimas ryšys.
Vis dėlto reikėtų atsiminti, kad tikrasis pripažinimas turbūt ateina ne kovojant dėl asmeninių siekių darbe, o stengiantis dėl bendrų tikslų. Žymus psichologas A. Adleris rašė, jog žmogus labiau vertinamas tada, kai siekdamas bendrų interesų mato prasmę. Pamiršę artimus žmones dėl šiltesnės vietos galime laimėti, tačiau tai trumpalaikė laimė. Šlovė, grįsta kitų žmonių įžeidimu, pažeminimu, tarsi sūrus vanduo graužia pamatus, kol galiausiai mus pačius pašalina kiti - egoistai, despotai lyderiai, siekiantys asmeninio pripažinimo. Na, o tuomet supranti, kad neliko palaikančių, remiančių žmonių, nes visus juos sumindei kelyje į savąją sėkmę.
Aš, kaip ir jūs, esu sutikusi skirtingų žmonių, ir nors tai tik subjektyvi ir tyrimais nepagrįsta mano nuomonė, daugelis tų, kurie egoistiškai žvelgė į gyvenimą ir darbą ir draugais laikydavo tuos, kurie naudingi, buvo ne tokie laimingi kaip žmonės, kurie stengėsi išsaugoti santykius su aplinkiniais, išlikti nuoširdūs.
Apibendrinant, galima teigti, kad draugystė darbe gali būti tiek naudinga, tiek žalinga. Svarbiausia yra rasti balansą tarp draugiškų santykių ir profesinių pareigų, vengti konkurencijos ir pavydo, bei visada prisiminti savo vertybes ir prioritetus.