Lietuvos keliuose nuo 2020 metų pradžios pradėtas naudoti naujas lazerinis matuoklis, dar kitaip vadinamas „trikojis“. Vos tik jis atsirado, žinia apie jį pasklido labai greitai. Pradėjus pirmus trikojo bandymus keliuose, atsirado labai daug vairuotojų, kurie buvo pasipiktinę dėl jo naudojimo. Dalis vairuotojų buvo nepatenkinti naujuoju policijos pareigūnų žaisliuku ir reikalavo, kad prieš kiekvieną trikojį greičio matuoklį būtų įspėjamasis kelio ženklas. Kita dalis vairuotojų buvo labai patenkinta nauju prietaisu, kuris turi padėti sudrausminti greitį viršyti mėgstančius asmenis.
Taip pat buvo dalis vairuotojų, kurie trikojus matuoklius ir jų naudojimą vertino teigiamai, bet jie prašė apsvarstyti leistino greičio keliuose padidinimą. Su metais automobilių technologijos vis sparčiau tobulėja, o leistinas važiavimo greitis keliuose nesikeičia jau daugelį metų, todėl yra manoma, jog reikėtų apsvarstyti leistino greičio keliuose didinimą. Visus vairuotojus raginame laikytis kelių eismo taisyklių ir neviršyti leistino važiavimo greičio.
Lietuvos kelių policija, paprašyta priminti, kokius tikslus policija kėlė sau priimdama sprendimą įsigyti trikojus, "Kauno dienai" pateikė štai tokį atsakymą: "Įgyvendintas 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos "Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas" priemonės "Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas" lėšomis finansuojamas projektas "Korupcijos apraiškų mažinimas kelių eismo priežiūros srityje", kurio tikslas - didinti Lietuvos policijos veiklos procesų skaidrumą, mažinti korupcijos rizikos veiksnius policijai vykdant eismo priežiūrą.
Trikojai greičio matuokliai - tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, kurie naudojami transporto priemonių leistino greičio viršijimams fiksuoti. Šis mobilus trikojis radaras yra naudojamas greičio viršijimų ir eismo įvykių skaičiui keliuose sumažinti, o trikojo baudos turėtų sudrausminti vairuotojus. Visai Lietuvai buvo nupirkti 37 trikojai radarai ir buvo paskirstyti per miestus ir apskritys.
Trikojo radaro charakteristikos:
- Darbo rėžimas: Visiškai automatizuotas ir nereikalauja pareigūnų įsikišimo
- Veikimo atstumas: nuo 10 metrų iki 75 metrų
- Greičio matavimo diapazonas: nuo 10 km / h iki 320 km / h
- Greičio fiksavimas: Kelios transporto priemonės vienu metu
- Aprėptis: Visos 6 juostos vienu metu arba bet koks 6 juostų derinys.
Trikojis greičio matuoklis sugeba pastebėti transporto priemonę, kai ji yra 75 metrai nuo šio įrenginio. Kiekvienam mūsų šalies vairuotojui yra labai smalsu kokias funkcijas be greičio viršijimo fiksavimo dar gali atlikti šie nauji matuokliai, kurie susilaukė tiek dėmesio. Trikojai radarai turi tik vieną funkciją, kuri yra leistino greičio viršijimo fiksavimas. Trikojis radaras yra vienas iš prietaisų, kuris neturi pastovios greičio tolerancijos.
Tolerancijos ribos yra nustatomos remiantis į paros laiką ir eismo sąlygas. Jeigu trikojis naudojamas tamsiu paros metu ir eismo sąlygos yra blogos, tai tolerancija gali būti sumažinama ir greičio viršijimus fiksuos nuo 11 km/h. Naudojant matuoklį šviesiu paros metu ir esant geroms eismo sąlygoms tolerancija gali siekti iki 21 km/h. Policijos pareigūnų teigimu dažniausiai trikojo radaro tolerancija siekia iki 21 kilometro kaip ir stacionarių greičio matuoklių.
Trikojai greičio matuokliai yra sujungti su nauja baudų išrašymo sistema, kuri yra pilnai automatizuota. Trikojis radaras užfiksuoja pažeidimą, o duomenys apie vairuotoją ir transporto priemonę yra iš karto perduodami į administracinių nusižengimų registrą. Kai duomenys apie pažeidimą atsiduria registre, jie yra apdorojami, suformuojama bauda ir pranešimas apie pažeidimą išsiunčiamas pažeidėjui. Daugumai vairuotojų kyla klausimas: \”per kiek laiko ateina bauda iš trikojo?\”. Trikojo baudos pasiekia pažeidėjus greitai - dėka naujos automatinės sistemos. Apie pažeidimą vairuotojas bus informuotas per parą. Pranešimas apie pažeidimą greičiausiai yra išsiunčiamas pažeidėjo el. pašto adresu, bet taip pat gali būti siunčiamas ir kitais įmanomais būdais. Taip pat kiekvienas vairuotojas gali pasitikrinti ar turi naujų arba nesumokėtų baudų Mano VMI savitarnos sistemoje.
Reidas Official informacijos kanaluose vairuotojai kiekvieną dieną dalinasi aktualia informacija iš Lietuvos kelių. Kanalų nariai praneša, perspėja ir įspėja kitus vairuotojus apie svarbius įvykius. Vos tik pareigūnai mūsų šalies keliuose pradėjo naudoti trikojus radarus, tai vienu iš populiariausių klausimų kanaluose tapo: \”kur stovi trikojis?\”.
Pagal matuoklių kiekį - Lietuva sąrašo gale. Daugiausia matuoklių Europoje galima rasti Belgijoje - 1 000-čiui kvadratinių kilometrų įrengti 38 matuokliai, Jungtinėje Karalystėje − 22 , Italijoje − apie 20, o Lietuvoje - vos 3. Mažiausiai greičio matuoklių Europoje įrengta Slovakijoje (vos 13 vnt.), Latvijoje (21 vnt.) bei Bosnijoje ir Hercegovinoje (52 vnt.).
Iki 2020 m. pabaigos Lietuvos keliuose planuojama įrengti iš viso 500 stacionarių ir vidutinio greičio matuoklių.
Pastaruoju metu Lietuvoje netyla kalbos apie naują greičio matavimo būdą keliuose - sektorinius greičio matuoklius, matuojančius vidutinį transporto priemonių greitį. Iki šiol matuokliai tik kaupė duomenis apie vairuotojų elgesį kelyje, o nuo rugsėjo 1 d. informacija apie pažeidėjus perduodama Administracinių nusižengimų registrui. Nors kol kas kelis kilometrus viršiję vairuotojai dar lieka nenubausti, nuo kitų metų teks atsakyti net ir už menkiausią pažeidimą.
Daugiausia naujų vidutinio greičio matuoklių - po šešis - įrengta aplink Vilnių ir Panevėžį, po keturis - valstybinės reikšmės keliuose aplink Prienus ir Marijampolę. Šios vietos pasirinktos dėl avaringų ruožų, didelio eismo, dažno greičio viršijimo, susikirtimų su gretutiniais keliais ir kitų aplinkybių.
Greičio viršijimą siekiama pažaboti dėl to, jog Lietuvoje net iki 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl per didelio greičio. Per penkis šių metų mėnesius matuokliai Lietuvoje užfiksavo daugiau kaip 2,8 mln. pažeidimų. Vairuotojai dažniausiai leistiną greitį viršija nuo 10 iki 50 km/val.
Norvegijoje keliašimtinė bauda, Lietuvoje - įspėjimas. „Kadangi baudos Lietuvoje nėra tokios didelės, vairuotojai nebijo paspausti greičio pedalo ir nepaiso greičio apribojimų, taip pavojų sukeldami ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams“, - svarsto Norvegijoje gyvenanti šilutiškė.
Ką reikia daryti, kad fotoradaras jūsų neužfiksuotų? Tiesiog sekite greičio apribojimus. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į ženklus, nes kiekvienoje šalyje leistinas greitis skiriasi. Lietuvoje gyvenvietėje galite važiuoti 50 km/val., Jungtinėje Karalystėje − 48 km/val., o Baltarusijoje ar Bosnijoje ir Hercegovinoje - 60 km/val. Važiuojant greitkeliu leistinas greitis tarp Europos šalių gali skirtis net iki 30 km/val. Pavyzdžiui, Čekijoje greitkeliu galima važiuoti iki 80 km/val., o Latvijoje ar Rumunijoje - 110 km/val.
Svarbu sekti įspėjamuosius ženklus. Pasak G. Šapokos, Vokietijos greitkeliuose nei ženklų, nei matuoklių nesutiksime, nes ten greitis neribojamas, o pasibaigus greitkeliui arba įsiterpus kito kelio atkarpai, pamatysite apie greičio matavimą įspėjančius ženklus. Mitas, jog kitos šalies vairuotojai pro greičio matuoklius gali lėkti, kiek tik panorėję, esą baudos jų nepasieks. Nebūkite tokie užtikrinti, nes Europos Sąjungoje automobilių savininkus labai lengva išsiaiškinti.
Kaunietis advokatas D.Varnas į teismą kreipėsi siekdamas įrodyti, kad policija pažeidžia įstatymus, neinformuodami, kad jų pasirinktoje vietoje stovi mobilusis greičio matuoklis, dėl specifinės jo išvaizdos vadinamas trikoju. Advokatas teismo prašo įpareigoti Kauno policiją pažeidimus fiksuoti tik pastačius informacinį kelio ženklą Nr. 636 - "Automatinė eismo kontrolė". Į teismo procesą įtrauktas ir Policijos departamentas. D.Varnas motyvuoja, kad teismo sprendimas gali paliesti ir kitas Lietuvos savivaldybes.
Advokatas neslepia, kad toks kreipimasis į teismą kilo ne tik dėl pilietiško pastebėjimo apie galimą "laikymosi teisėtumo principo reikalavimo" pažeidimą. Jo administracinę bylą nagrinėjančio teismo advokatas prašo surašytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo protokolą panaikinti ir bylą nutraukti. Pagal trikojų duomenis, D.Varnui surašyti trys protokolai. Skirtos nedidelės baudos.
Lietuvos kelių policija nesiėmė vertinti advokato D.Varno kreipimęsi į teismą išdėstytų prašymų. Atsakyme tepaaiškinta, kada įrengiamas įspėjamasis kelio ženklas: "Kelių eismo taisyklėse, kurios nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio ženklas Nr. Pasak policijos atstovų, mobilieji greičio matavimo prietaisai arba "trikojai" neįrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų, t.y. stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų. Todėl informacinis kelio ženklas Nr.
Požiūris: advokatas D. Varnas siekia globaliai pažvelgti į ginčą dėl trikojų, kaip į policijos naudojamų priemonių teisėtumą. Bylą policijai iškėlęs advokatas teisme siekia įrodyti, kad prieš trikojus įspėjamieji ženklai nepastatyti nepagrįstai. "Lituanistas, pateikdamas išvadą apie teksto suvokimą, nurodė, kad įrengti - atlikti bet kokią veiklą, nebūtinai iškasti duobę, įkasti metalinį stulpą, įlipti į 2 m aukštį ir prisukti su varžtais matuoklį. Įrengti gali būti ir pastatyti, sureguliuoti, nukalibruoti, paaukštinti, patikrinti ir t.t. Įrengti - lygu paruošti darbui.
Trikojų atsiradimas sukėlė diskusijų bangą visuomenėje. Iš dalies vairuotojai teisūs, nes toli gražu ne greičio viršijimo fiksavimas buvo pagrindinis tikslas pradėjus naudoti trikojus. "Esminis aspektas - ne surinktos baudos ar jų suma, o eismo dalyvių sąmoningumo, atsakomybės už savo elgesį ir veiksmus skatinimas. Tačiau policiją į teismą padavęs advokatas iškelia dar vieną moralinę dilemą - neįspėjimas apie trikojį gali būti lyginamas su slėpimu, todėl žmonėms kyla abejonių, kad trikojai naudojami pagal paskirtį.
Kovai su korupcija policijoje naudojami prietaisai fiksuoja ne tik leistino greičio viršijimą. Lietuvos kelių policijos duomenimis, iš jau minėtų per 300 tūkst. užfiksuotų greičio viršijimo atvejų papildomai buvo nustatyta beveik 3 tūkst. atvejų, kai transporto priemonė nebuvo apdrausta, ir per 4 tūkst. Policija nurodo, kad, pirminiais duomenimis, Lietuvos keliuose 2020 m. įvyko 2,9 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 175 eismo dalyviai. Pirminiais duomenimis, dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio įvyko apie 30 proc.
Į šį procesą yra įtrauktas ir Policijos departamentas, nes teismo priimtas sprendimas gali paliesti ir kitas šalies policijos įstaigas.Suabejojęs policijos pareigūnų veiksmais, kai šie administracinius nusižengimus fiksuoja greičio matuokliais „PoliScan FM1“, bet apie tai iš anksto neįspėja eismo dalyvių, teisininkas teismo prašo įpareigoti Kauno policiją ne tik „laikytis teisėtumo principo reikalavimų“, bet ir pažeidimus fiksuoti tik pastačius informacinį kelio ženklą Nr. 636 - „Automatinė eismo kontrolė“.Šį klausimą advokatas kelia ne tik policijai iškeltoje administracinėje byloje - jis taip pat pats yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl greičio viršijimo, todėl jo nusižengimo bylą nagrinėjančio apylinkės teismo prašo jam surašytą protokolą panaikinti, o pačią bylą iš karto nutraukti.
Advokatas pažymėjo, kad remiantis „trikojais“ greičio matuokliais užfiksuotais duomenimis jam buvo iškeltos trys administracinių nusižengimų bylos, tačiau jis policijos nutarimus yra apskundęs teismui.Pasak jo, policijos pareigūnų veiksmai, padaryti nesilaikant KET, negalėjo būti atliekami, o Kauno policija ir toliau neketina jų nutraukti, be to, nelaiko to nei teisės, nei tarnybiniais pažeidimais. „Ir kartu su pavaldiniais tęsia bei sąmoningai toleruoja teisės aktų pažeidinėjimą“, - pabrėžė D. Varnas.
Aptaręs teismų praktikoje ir teisės doktrinoje išplėtotą teisėtų lūkesčių apsaugos bei gynimo principo santykiuose su valdžios institucijomis principų sampratą, D. Varnas pažymėjo, kad turi tiesioginį suinteresuotumą, nes tris nutarimus administracinių nusižengimų bylose policija priėmė remdamasi būtent „trikojų“ rodmenimis, kai prieš juos jokiu ar tinkamu atstumu nebuvo pastatytas KET nurodytas ženklas Nr. 636.
Anot trijų teisėjų kolegijos, Konstitucijoje yra numatyta, kad teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos.„Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne, - pažymėjo teisėjų kolegija. - Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti.“
Kelio ženklas 636 Automatinė eismo kontrolė (Pirmasis kelio ženklas naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) Taisyklių pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus, fiksuojantys automatiniai prietaisai. Prieš kiekvieną sektorinių/vidutinio greičio matuoklių kelio ruožo pradžią yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris praneša vairuotojui apie tai, jog šiame kelio ruože yra matuojamas vidutinis greitis.
„Mano tikslas yra vienas - kad policija laikytųsi įstatymų ir prieš „trikojus“ pastatytų įspėjamąjį ženklą, - sakė D. Varnas. - Tikiuosi, kad kaip pilietis, kaip teisinės valstybės gyventojas turiu teisę prašyti valdžios laikytis įstatymo.“
D. Varnas stebėjosi, kad policijos naudojami greičio matuokliai tik Austrijoje yra praėję metrologinę patikrą, tačiau viliasi, kad Seimas priims įstatymo pataisas, kuriomis siūloma priverstinai nustatyti, kad kelio ženklais vairuotojai būtų informuojami apie kelio ruožuose atliekamą automatinę eismo kontrolę „trikojais“.
Tiesa, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė mano, kad vairuotojai neturėtų būti įspėjami, nes esą tokios praktikos laikosi ir kitos „pažangios valstybės“.„Mūsų vertinimu, tai neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų bet priešingai - padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų išvengti atsakomybės. Taip pat Policijos pareigūnai susidurtų su praktinėmis taikymo problemomis, t.y. turėtų prižiūrėti ne tik pačias mobiliąsias fiksavimo sistemas, bet ir pastatytus ženklus, kurie nuverčiami ir niokojami, įrodinėti, ar ženklas pastatytas tinkamai, ar vairuotojas galėjo jį pastebėti“, - sakė ji.
Šiais metais šalies keliuose pradėti naudoti naujos kartos mobilūs greičio matuokliai, vairuotojų praminti „trikojais“. Greičio matuokliai pasižymi universalumu ir gali būti pastatomi bet kuriame kelyje per trumpą laiką. Prieš tokius greičio matuoklius vairuotojai tarsi bejėgiai - vien pristabdyti pamačius matuoklį neužtenka, mat jis pradeda fiksuoti automobilį jau už 300 metrų.
Paaiškėjo, kad kai kurie vairuotojai tiesiog „skrido“ pagrindine Kėdainių miesto gatve. Leistinas greitis buvo viršytas kone tris kartus. Tačiau paaiškėjo, jog surinkti duomenys gali būti nieko verti, mat pažeidėjams kreipusis į teismą, viskas galimai pakryptų jų naudai. Ir tai - tik dėl valdininkų aplaidumo, kurie nesugebėjo pasirūpinti būtinais įspėjamaisiais ženklais - prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį turi būti pastatytas apie jį informuojantis ženklas, o jei jo nėra, vadinasi, duomenys apie automobilių greitį surinkti neteisėtai ir tokiu atveju jie gali būti nieko verti.
Tokios savivaldybės pastangos kurti saugesnį miestą, be abejo, yra labai sveikintinos, tačiau paaiškėjo, jog surinkti duomenys gali būti nieko verti, mat pažeidėjams kreipusis į teismą, viskas galimai pakryptų jų naudai. Panašu, kad darbas įrengiant prietaisus buvo atliktas, tačiau, kaip pastaruoju laiku dažnai pasitaiko, ne iki galo. Verdiktas aiškus - prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį turi būti pastatytas apie jį informuojantis ženklas, o jei jo nėra, konstatuojama, kad duomenys apie automobilių greitį surinkti neteisėtai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašias bylas, atkreipė dėmesį, kad administracinių teisės pažeidimų bylose įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje. Duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jei buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, atlikti veiksmai nebuvo tinkamai užfiksuoti.
Šiuo metu Lietuvoje greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, ypač skaudžiuose eismo įvykiuose. 2024 m. statistika rodo, kad greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas yra tiesiogiai susiję su daugiau nei 50% visų eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės.
Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai „PoliScan FM1“ - tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, kurie naudojami transporto priemonių leistino greičio viršijimui fiksuoti. Nuo 75 metrų pradeda matuoti automobilio greitį, o nuo 50 metrų - užfiksuoja. Gali užfiksuoti iškart keletą automobilių. Vietos, kuriose stovi mobilusis greičio „trikojis“ matuoklis, atidžiai parenkamos. Dažniausiai jie statomi avaringose vietose, kur jau yra įvykę avarijų, vietose, kuriose gali būti pažeidimų, tokių kaip greičio viršijimas, taip pat ten kur dideli srautai automobilių, pagal piliečių skundus, bei kur greičio kontrolė vykdoma prevenciškai.
Net ir tais atvejais, kai žmonės piktinasi, kad matuokliai paslėpti, kad važiuodami nepastebi „trikojo“ matuoklio, tačiau taip tikrai nėra. „Trikojai“ būna pastatyti akivaizdžiai, niekur nepaslėpti, tačiau siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie iš tiesų nestatomi prie pat kelio. Policijos pareigūnai su civiliniu automobiliu visada stovi šalia. Lazeriniai greičio matuokliai yra su kamera, dėl to aparatas tiek filmuoja, tiek fotografuoja, taip pat puikiai priartina. Ši įranga greičio viršytojus ar telefonu kalbančius gali užfiksuoti net už pusantro kilometro, o vaizdo įrašai yra išsaugomi.
Kiekvienam vairuotojui, kuris važiuoja su transporto priemone pagal Kelių eismo taisykles, papildoma kontrolė neturi reikšmės. Važiuokite leistinu greičiu ir už nieką mokėti nereikės.
Policijos paklausęs, kuo skiriasi šie žodžiai, nes jų skirtumo pats neįžvelgė, skaitytojas sulaukė tokio atsakymo: „Įrengiami yra stacionarūs, o mobilūs yra keičiantys vietą. Internetinėje erdvėje jau plinta ir peticija, kuria siekiama įrengti ženklus, kurie įspėtų apie stovinčius trikojus.
Kaip pirmadienį teigė D.Šalomskas, bus sudarytas vietų, kuriose galės stovėti trikojai, žemėlapis. „Pagrindinis tikslas yra prevencija, kadangi šiuo metu esame padarę tų vietų, kuriuose ketiname matuoti, žemėlapį.
Apibendrinant, klausimas, ar prieš stacionarius greičio matuoklius Lietuvoje turi būti įspėjamasis ženklas, išlieka diskusijų objektu. Viena vertus, įspėjamieji ženklai galėtų padidinti vairuotojų sąmoningumą ir sumažinti greičio viršijimo atvejų skaičių. Kita vertus, teigiama, kad tokie ženklai leistų pažeidėjams išvengti atsakomybės ir sumažintų eismo priežiūros efektyvumą. Galutinį sprendimą šiuo klausimu turės priimti teismai ir įstatymų leidėjai, atsižvelgdami į vairuotojų, policijos ir visuomenės interesus.