Dažnas šunų kasymasis ar laižymasis gali būti toks pat įkyrus kaip ir puolantys uodai vasarą. Priežasčių spektras įvairus: nuo alergijos parazitams iki klastingų ligų.
Dažniausios priežastys, kodėl šuns galva gali būti karšta:
- Alerginės reakcijos: Alergines reakcijas šunims gali sukelti įvairios priežiūrai skirtos priemonės (pvz.: šampūnai), netinkamas pašaras ar aplinkos dirgikliai, tokie kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar vabzdžių įkandimai. Esant alergijai šuo gali kasytis nepaliaujamai, o oda negražiai išberiama.
- Mielių infekcija: Jei šuo nenustoja kasytis ausų ar laižytis kojų pirštų, būtina, kad veterinaras ištirtų šunį dėl mielių infekcijos. Kiti būdingi simptomai - sudirgusi, pakitusi odos spalva ar niežulys. Infekcija dažniausiai pasireiškia ausų ar letenų plotuose, nes šiose vietose mielėms yra palankiausios sąlygos vystytis. Mielių infekciją galima greitai nustatyti, o gydymas su vietiškai veikiančiais tepalais dažnai yra sėkmingas. Sunkesniais atvejais veterinaras gali paskirti oraliaii suduodamų vaistų ar gydomąją vonią.
- Folikulitas: Folikulitas - tai plauko maišelio uždegimas, kuris gali būti paviršinis ir gilusis. Folikulitą sukelia bakterinė infekcija, kurios metu ant odos atsiranda opos, išbėrimai ar šašai. Trumpaplaukiams šunims yra nesunku pastebėti šiuos odos pakitimus. Ilgaplaukiams šunims, pats pastebimiausias simptomas gali būti susilpnėjęs ir slenkantis kailis, bei pleiskanojanti oda. Folikulitas dažnai pasireiškia kartu su kitomis odos problemomis, tokiomis kaip niežai, alergijos ar odos pažeidimai.
- Pūslelinė: Dar viena bakterinė infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia jauniems šuniukams. Infekcijos metu, po oda, susidaro pūslės, kuriose kaupiasi pūliai, o prisikaupusios pūslės plyšta ir pasidengia šašu. Pūslės dažniausiai susidaro beplaukiame pilvo plote. Pūslelinė retai pasireiškia sunkesne forma ir gali būti gydoma vietiškai veikiančiais tirpalais ar kremais.
- Seborėjinis dermatitas: Seborėjinis dermatitas - šunų odos pažeidimas, kurį sukelia padidėjęs riebalų išskyrimas ir dėl to atsiradusios gausios pleiskanos. Kartais ši liga gali būti genetiškai paveldima, kuri pasireiškia jauniems šuniukams ir gali trukti visą likusį gyvenimą. Tačiau daugumai šunų, atsiradęs pleiskanų gausėjimas yra susijęs su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip alergijos ar hormoniniai sutrikimai.
- Odos grybelis: Kitaip dar vadinama odos grybeliu, kuris dažniausiai nustatomas šuns galvos, ausų, letenų ir priekinių galūnių srityse. Pažeistose vietose oda pleiskanoja, slenka plaukai ir vystosi uždegimas. Imliausi grybeliui yra patys jauniausi šuniukai (iki 1 metų amžiaus). Infekcija gali greitai išplisti ne tik tarp kitų šunų, tačiau gali užsikrėsti ir patys gyvūnų šeimininkai.
- Šėrimasis: Visi, kas namuose laiko šunis, žino, kad jie šeriasi. Koks yra normalus šerimasis, priklauso nuo šuns veislės, metų laiko ir aplinkos,tačiau, kartais stresas, nevisavertė mityba ar įvairūs susirgimai gali sukelti padidėjusį plaukų netekimą.
- Niežai: Niežai yra odos sutrikimas, kurį sukelia maži parazitai, vadinami niežų erkutėmis. Yra keletas rūšių erkučių: Sarcoptes, Notoedres ir Demodex. Sarkoptozė (sukėlėjas lot. Sarcoptes scabiei) yra žinoma, kaip šunų niežai, bet jie gali būti lengvai pernešami ir žmonėms, tačiau ant žmonių šie parazitai nėra prisitaikę išgyventi. Pagrindiniai požymiai yra didžiulis niežulys, paraudusi oda, opos ir plaukų netekimas. Dažniausiai pažeidžiamas šuns veidas, ausys ir galūnės. Demodekozė (sukėlėjas lot. Demodex canis) tai genetinė, neužkrečiama liga. Demodex erkutės pažeidžia plauko folikulus, dėl ko šuo pradeda plikti. Odos niežulys bei kiti pažeidimai būna ne visada ir ne tokie stiprūs lyginant su sarkoptoze. Gydymas turi būti parenkamas, tik tinkamai nustačius kokia niežų erkutė sukėlė niežėjimą.
- Blusos: Blusos yra žinomos visiems augintinių šeimininkams. Kartais šių mažų parazitų nesimato, tačiau jų išmatas ir kiaušinėlius galima lengvai pastebėti ant šuns kailio. Kiti požymiai - pernelyg didelis laižymasis, kasymasis, šašų ir šlapiuojančių egzemų susidarymas. Ypač didelės blusų invazijos gali sukelti anemiją (mažakraujystę), o tuo pačiu šunys gali užsikrėsti ir kitais parazitais, tokiais kaip agurkiniais kaspinuočiais, kuriuos perneša blusos. Gydymui skiriami įvairūs antiparazitiniai lašai, šampūnai, purškikliai ar kt. Svarbu į gydymo programą įtraukti visą šuns aplinkos tvarkymą, taip pat ir kitus namuose auginamus gyvūnus.
- Erkės: Erkės, kaip ir blusos, yra išoriniai parazitai, kurie minta krauju. Ant šuns odos, erkės yra nesunkiai pastebimos ir plika akimi. Norint tinkamai ištraukti įsisiurbusią erkę, specialiu pincetu reikia stengtis sumti ties galvute ir sukant prieš laikrodžio rodyklę iš lėto traukti. Jeigu to padaryti nepavyksta, arba nedrįstate, kreipkitės kuo skubiau į veterinarijos gydytoją. Erkės ne tik sukelia kraujo netekimą ir anemiją, bet ir perneša tokias ligas kaip laimo, babeziozę, anaplazmozę, erlichiozę ir kitas pavojingas infekcijas. Jei gyvenate vietovėje, kur yra gausiai paplitusios erkės, pasitarkite su veterinarijos gydytoju dėl apsaugos nuo erkių.
- Odos spalvos ar tekstūros pakitimai: Šunų odos spalvos ar tekstūros (pvz.: sustorėjusi oda) pakitimai gali būti dėl daugelio priežasčių, dažnai tai gali būti net metabolinių ar hormoninių sutrikimų požymis.
- Sausa ir pleiskanojanti oda: Sausa ir pleiskanojanti oda yra dažnas sutrikimas. Tai yra dažnas alergijų, niežų ir kitų odos ligų požymis, tačiau dažniausiai, sausa ir pleiskanojanti oda nėra rimtas sutrikimas. Kaip ir žmonėms, kai kuriems šunims oda sausėja esant žiemos laikotarpiui.
- Aklavietės dermatitas: Sutrikimas, kitaip žinomas kaip neigiamai veikiančio galūnių laižymosi sukeltas dermatitas. Tai varginantis odos pažeidimas, kurį sukelia didžiulis ir nesustojamas potraukis pastoviai laižyti tą pačią vietą - dažniausiai pastebima priekinių galūnių apatinėse srityse. Pažeista vieta negyja dėl atsiradusio skausmo ir niežėjimo, o tai sukelia dar didesnį tos pačios vietos šuns laižymasi.
- Odos navikai: Jei pastebėjote šuns odos sukietėjimų, šiuos pakitimus reikia kuo greičiau parodyti veterinarijos gydytojui. Yra keletas rūšių šunų odos navikų, jie gali būti gėrybiniai ir piktybiniai. Diagnozei patvirtiniti galima atlikti naviko biopsiją. Jei odos sukietėjimas yra pakankamai mažas, rekomenduotina jį tuoj pat pašalinti. Tokiu būdu diagnozė (histologinis tyrimas) ir gydymas bus atlikti vienu metu.
- Ūmusis šlapiasis dermatitas: Sutrikimas, dar žinomas kaip ūmusis šlapiasis dermatitas (angl. Hot spots), kurios metu pastebimi nedideli, raudoni, suerzintos odos ploteliai, oda suerzintose vietose karšta. Dažniausiai tokios odos ploteliai aptinkami šuns galvos, klubų ar krūtinės srityse. Tokia odos būklė gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių, įskaitant įvairias infekcijas, alergijas, vabzdžių įkandimus ar pernelyg didelį laižymasi.
- Imuninės sistemos sutrikimai: Kai šuns odos žaizdos ar kiti pažeidimai ilgai gydomi negyja, galima įtarti imuninės sistemos sutrikimus, tačiau tokie atvejai pasitaiko retai. Labiausiai žinomas iš tokių sutrikimų yra vilkligė. Vilkligė - autoimuninis sutrikimas, kai kūno imuninė sistema atakuoja savo pačios ląsteles. Tai sisteminė liga, kurios metu pažeidžiama ne tik oda, bet ir sąnariai, inkstai ir kiti organai. Labiausiai nukenčia veido ir kojų odos plotai, atsiranda išopėjimas bei pigmento nebuvimas nosies srityje, išopėjusios ir sustorėjusios pėdutės.
- Analinių liaukų problemos: Jei matote, kad jūsų augintinis trina užpakalį į žemę ar bando kandžiotis pauodegį - tai ženklas, kad reikia pasirodyti veterinarijos gydytojui. Šios problemos yra gana dažnos ne tik šunims, bet ir katėms, bei sukelia didžiulį diskomfortą. Ankstyvas gydymas gali apsaugoti gyvūną nuo tolimesnių problemų. Jei jūsų gyvūnui šios problemos dažnai atsinaujina - geriausias gydymas yra jų šalinimas chirurginiu būdu.
Dauguma odos sutrikimų nėra skubūs atvejai, tačiau labai svarbi yra tinkama diagnozė, nuo kurios ir priklauso gydymo sėkmė. Būtina kreiptis pas veterinarijos gydytoją jei šuo nuolatos kasosi ar laižosi, o taip pat pastebėję bet kokios kailio ar odos pakitimus, įskaitant pleiskanojimą, spalvos pasikeitimus, raudonumą ar nuplikusias vietas.
4 paprasti žingsniai, kaip valdyti mielių infekcijas šunims
Šunų ausų ligos
Šunų ausų ligos yra įprastos problemos, su kuriomis susiduria daugybė šeimininkų. Tai yra viena iš dažniausių šunų ausų ligų. Otitas yra šuns ausies uždegimas, kuris gali būti bakterinis arba grybelinis. Šunų ausų erkutės yra parazitinės kilmės, kurios gyvena šunų ausyse ir gali sukelti niežėjimą ir diskomfortą.
- Ausų erkutės Šunų ausų erkučių gydymą gali sudaryti specialių vaistų, skirtų sunaikinti parazitus, naudojimą, kartu su ausų valymu. Svarbu reguliariai tikrinti šuns ausis ir laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei pastebimi bet kokie simptomai, susiję su šunų ausų erkutėmis.
- Grybelinė infekcija Tai grybelinė infekcija, kuri gali išsivystyti, jei į ausis dažnai patenka nešvaraus vandens, taip pat jei ausų vidinė pusė dažnai būna drėgna, riebi dėl kitų ligų.
- Hematoma Tai yra kraujavimas po oda, esančia ausies viduje. Tai gali būti sukelti ausų trauma arba infekcija. Skysčiam kaupiantis po oda kyla vietinis uždegimas, ausis pasidaro karšta, patinus. Negydant ausis gali pakeisti formą, susiraukšlėti, sukietėti ir kelti didelį diskomfortą.
- Augliai Tai gerybiniai augliai, kurie gali atsirasti ausyse dėl skirtingų genetinių ar aplinkos veiksnių.
- Užsikimšusi ausis Kartais šunys gali turėti užsikimšusią ausį dėl ausų kanalo užsikimšimo dėl ausies landos išskyromis, ausų uždegimo ar svetimkūnio ausies landoje.
Šuns ausies sandara
Svarbu pastebėti bet kokius simptomus, tokius kaip ausies niežėjimas, šuns galvos purtymas, paraudimas, prastas kvapas ar ausies pasikeitusios spalvos, itin gausios išskyros, ir kreiptis į veterinariją - dermatologą dėl tinkamos diagnozės ir gydymo.
Šunų ausų valymas
Šunų ausų valymas yra svarbus šuns priežiūros elementas, ypač jei jūsų šuo linkęs į ausų problemų.
- Paruošimas: Užtikrinkite, kad jūs ir jūsų šuo būtumėte ramūs.
- Tirpalo pylimas į ausį: Laikykite šuns galvą taip, kad ausys būtų lengvai pasiekiamos.
- Masažas: Delikatūs masažiniai judesiai padės tirpalui pasiekti ausies vidų.
- Purvo pašalinimas: Po kelių minučių, kai supilate ausų valymo tirpalo ir pamasažuojate jį ausies landoje, galite naudoti medvilnės tamponą arba ausų valymo pagaliukus, kad pašalintumėte išskyros ir purvą iš išorinės ausies paviršiaus.
Kaip dažnai reikia valyti šuniui ausis, priklauso nuo kiekvieno šuns individualių poreikių ir polinkio į šunų ausų ligas.
Kaip apsaugoti savo šunį nuo karščio
Šiltą dieną temperatūra automobilyje gali greitai pakilti iki pavojingo lygio. Pavyzdžiui, 29 laipsnių karščio dieną temperatūra automobilyje su šiek tiek atidarytais langais per 10 minučių gali pasiekti 39 laipsnius. Po 30 minučių temperatūra pasieks 49 laipsnius.
Vienas iš būdų padėti šuniui kontroliuoti temperatūra ir atvėsti, tai - vėsinantis kilimėlis arba vėsinanti skarelė, kuri padėtų šuniui karštą vasaros dieną. Taip pat galite jam suteiktį vandens pramogas su specialiai neskęstančiais žaislais.
Šuo karštyje
Būkite atsargūs mankštindami savo augintinį. Labai karštomis dienomis ribokite fizinį krūvį anksti ryte arba vakare ir būkite ypač atsargūs su augintiniais, kurių ausys baltos spalvos, nes jie labiau linkę sirgti odos vėžiu, ir su trumpauodegiais augintiniais, kuriems paprastai būna sunku kvėpuoti. Asfaltas labai įkaista ir gali nudeginti augintinio letenas, todėl, jei įmanoma, vedžiokite šunį ant žolės. Visada su savimi turėkite vandens, kad šuo neperdžiūtų.
Ką daryti, jei šuo perkaista:
- Perkelkite augintinį į pavėsį arba į patalpą su kondicionieriumi.
- Ant galvos, kaklo ir krūtinės uždėkite ledo paketus ar šaltus rankšluosčius arba paleiskite ant jų vėsų (ne šaltą) vandenį.
- Leiskite jiems gerti nedidelį kiekį vėsaus vandens arba laižyti ledo kubelius.
Visuomet svarbu stebėti savo augintinio elgesį ir reaguoti į bet kokius pokyčius ar neįprastus simptomus.