Eismo Įvykio Svarstymas: Teisiniai Aspektai ir Naujausios Tendencijos Lietuvoje

Eismo įvykiai - kasdienė realybė, su kuria susiduria daugelis vairuotojų. Šiame straipsnyje aptarsime eismo įvykių svarstymo teisinius niuansus Lietuvoje, nagrinėsime administracinę atsakomybę, baudas bei naujausias įstatymų pataisas, kurios gali paveikti eismo įvykių įforminimą ir tyrimą.

Baudžiamoji Atsakomybė už Eismo Įvykius

Vilnius, vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus pasiekė baudžiamoji byla, kurioje 21-erių metų kaunietis įtariamas vairavęs automobilį neblaivus bei sukėlęs eismo įvykį, pranešė prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų spalį Kauno rajone jaunas vyras, vairuodamas automobilį „BMW“, pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nustatyta, kad asmuo vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Vyrui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 1,64 promilės.

Šioje byloje vyras kaltinamas ir tuo, kad vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Manoma, kad asmuo, įvažiavęs į „T“ formos sankryžą, nepasirinko važiavimo greičio ir neįvertino eismo sąlygų, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir išlauždamas uždarytus kiemo vartus, atsidūrė gyvenamojo namo kieme.

Eismo įvykio metu buvo apgadinti kieme stovėję trys automobiliai, garažo vartai, namo fasadas bei garaže sandėliuoti daiktai. Tokiu būdu nukentėjusiesiems buvo padaryta didesnė nei 36 tūkst. eurų turtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu vyras savo kaltę pripažino. Už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, kai nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, BK numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Administracinė Atsakomybė už Kelių Eismo Taisyklių Pažeidimus

Administracinė atsakomybė taikoma už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Štai vienas pavyzdys:

2005 m. spalio 19 dieną su bendradarbiais A.A.ir A. B. važiavau iš darbo, dirbu VĮ IAE. Išvažiavęs iš VĮ IAE teritorijos 177 kelyje priekyje pamačiau lėtai judantį autobusą, vežantį darbuotojus namo. Šiame kelio ruože galioja kelio ženklas „lenkti draudžiama“ bei kelias paženklintas ištisine kelio ženklinimo linija.

Bet prisiminęs KET kelio ženklo „lenkti draudžiama“ reikalavimus, nuspendžiau autobusą aplenkti. Aplenkęs autobusą kažkur už 600 m mane sustabdė Policijos pareigūnas ir paprašė pateikti dokumentus. Apžiūrėjęs dokumentus, pasiūlė eiti i tarnybinę mašiną išsiaiškinti eismo įvykį, kuriame aš, pareigūno manymu, pažeidiau KET reikalavimą, kirtau ištisinę kelio ženklinimo liniją.

Nutarimas priimtas neįvertinus visų aplinkybių, bei spendimas skirti baudą priimtas nepagrįstai, nes nutarime rašoma kad kirtau ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas KET 52 staipsnį, bei 2 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir vadovaudamasis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1d. bei 124(1) str 2d. skyrė vieno šimto litų piniginę baudą, tačiau pareigūnas neįvertino šiame kelio ruože galiojančio ženklo “lenkti draudžiama”(KET 1 preido 325 punktas), kurio reikalavimas: “Draudžiama lenkti važiuojančias transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu”.

Kadangi lenkiau pavienę transporto piemonę, važiuojančią mažesniu kaip 30 km/h greičiu (autobusą), kirsti ištisinę kelio ženklinimo liniją galėjau nepažeizdamas administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(1) str. 2d. Tai pareigūnui bandžiau įrodyti, bet jis manęs nesiklausė ir sakė, jei protokole nepasirašysiu, kad gailiuosi ir įrodinėsiu savo, tai skirs maksimalią galimą, jo manymu, baudą. Todėl protokole pasirašiau, kad sutinku ir gailiuosi.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu tik tada, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Teismų Praktika

2004 m. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Liudgardo Skruodenio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarties. Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės inspektoriaus 2004 m. liepos 19 d. nutarimu Liudgardas Skruodenis nubaustas 125 litų bauda už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124 1 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nes jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 52 p., 2004 m. balandžio 30 d. apie 8 val.

Liudgardas Skruodenis, nesutikęs su jo nubaudimu, kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir skunde prašė panaikinti policijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Liudgardo Skruodenio skundo argumentus, pripažino, kad skundas netenkintinas. Liudgardo Skruodenio apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir patenkinti jo skunde buvusį prašymą ir taip pat panaikinti Kelių patrulių rinktinės inspektoriaus nutarimą dėl jo nubaudimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teigiama, kad apygardos administracinis teismas neteisingai įvertino jo ir kito eismo incidento dalyvio parodymus, nevertino autoįvykio schemos. Jo kaltė grindžiama vien J. Šios bylos svarstymo dalykas - ar Liudgardo Skruodenio veikoje yra Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 1 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis, t. y. ar jis padarė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidimą.

ATPK 124 1 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už ženklinimo nesilaikymą. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad Liudgardas Skrodenis, padarydamas šios teisės normos dispozicijoje numatytą veiką, neįvykdė KET 52 p. ir taisyklių 2 priedo 1.1 p. reikalavimus.

Taisyklių III skirsnyje, reguliuojančiame Bendrąsias eismo dalyvių pareigas, 52 p. sakoma, kad Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

Taigi, kaip matyti iš šios administracinio teisės pažeidimo bylos fabulos, Liudgardas Skruodenis turėjo pažeisti KET XIV skirsnio, reguliuojančio Transporto priemonių išsidėstymo kelyje 161 p., kuriame nurodyta, kad jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 2 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

Taisyklių 2 priedo 1.1 p. nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Iš pateiktųjų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytųjų KET punktų, matyti kad Liudgardui Skruodeniui pareikštasis kaltinimas turi trūkumų. Be to, institucija, pareiškusi kaltinimą, turi įrodyti pažeidimo padarymą. Tarnybiniame pranešime kalbama apie automobilio važiavimo kelią pagal purvo žymes ir manoma, kad buvo kirsta ištisinė linija. Kitas incidento dalyvis J. Kuklys teigė, kad Liudgardas Skruodenis pakeitė važiavimo juostą, o patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo tai kategoriškai neigė.

Prie administracinio teisės pažeidimo protokolo esančioje Eismo įvykio vietos schemoje nepažymėta, kad Liudgardas Skrodenis būtų pervažiavęs iš vienos eismo juostos, kurią skiria ištisinė linija, į kitą eismo juostą. Apygardos administracinio teismo nutartyje nėra įrodymų vertinimo, o remiamasi nukentėjusiojo asmens paaiškinimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 16 d nutartį ir Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės inspektoriaus 2004 m. liepos 19 d.

Mobilieji Telefonai ir Kiti Blaškantys Veiksniai Vairuojant

Nors kiekvienas vairuotojas puikiai žino, kad valdant transporto priemonę reikia susikaupimo ir koncentracijos, dauguma lietuvių negali atitraukti rankų ir akių nuo telefonų. Jais naudojasi ne tik navigacijai, bet ir skambina, rašo žinutes, leidžia muziką, net naršo internete. Pažeidėjų neatbaido nei įspėjimai, nei baudos.

Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų ir beveik pusė jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus.

Šiuo metu Lietuvoje pagal Kelių eismo taisykles (KET) vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis yra draudžiama. Mažų mažiausiai tai gali užtraukti baudą nuo 60 iki 90 eurų, o blogiausiais atvejais sukeliami eismo įvykiai, kuriuose gali nukentėti ne tik vairuotojas, bet ir aplinkiniai. Tačiau tik 31 proc. apklaustų vairuotojų teigė prie vairo visiškai nesinaudojantys mobiliuoju telefonu. O per mėnesį Lietuvos kelių policija fiksuoja beveik 5 tūkst.

Dažnai atrodo, kad vairuojant pašaline veikla įmanoma užsiimti saugiai, tačiau analizuojant kasko ar privalomojo draudimo atvejus neretai paaiškėja, kad kelyje incidentas įvyko būtent tuo metu, kai vairuotojai nebuvo susikoncentravę tik į kelią.

Seimui yra pasiūlytos naujos įstatymų pataisos, kurias priėmus vairuotojai būtų baudžiami ne tik už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, bet ir už kitas pašalines veiklas: valgymą, kavos gėrimą, dažymąsi ir net rūkymą.

Svarbu įvertinti dar ir tai, kad naujuose automobiliuose į vairavimo patirtį ir taip įtraukiama vis daugiau interaktyviųjų ekranų, kuriems valdyti tenka atitraukti dėmesį nuo svarbiausio veiksmo - vairavimo.

Dažniausiai mobiliaisiais telefonais vairuodami naudojasi jauni žmonės - net 77 proc. 18-24 metų respondentų. Du trečdaliai 44 metų ir jaunesnių respondentų telefoną dažnai naudoja kaip navigacijos prietaisą. 18-24 metų jaunuoliai vairuodami naudojasi ir daugeliu kitų mobiliųjų įrenginių funkcijų: leidžia muziką, naršo internete.

Bet koks išsiblaškymas atitraukia vairuotojo dėmesį nuo kelio. Tarp jaunesnių žmonių labai populiaru naudoti telefoną kaip navigacijos prietaisą, todėl lengva pasiteisinti, kad jis padeda pasirinkti maršrutą ir pastebėti pavojus.

Nors naudojimasis telefonais automobiliuose yra visos visuomenės problema, labiausiai dėmesį į tai turėtų atkreipti vyrai. Net 77 proc. vyrų, palyginti su 60 proc. moterų, teigė vairuodami naudojantys mobiliojo ryšio priemones.

Lyginant su Baltijos šalimis, Lietuvoje mobiliaisiais telefonais žmonės vairuodami naudojasi rečiau nei Estijoje ir Latvijoje. Tačiau, žiūrint į bendrus rezultatus ir kasmet fiksuojamą KET pažeidimų bei eismo įvykių skaičių, mobiliųjų įrenginių naudojimas prie vairo kelia susirūpinimą visose trijose šalyse.

Nelaimingi atsitikimai kelyje gali būti ne tik erzinantis bumbtelėjimas į priešai esantį bamperį. Kartais tai gali būti ir labai skausmingos netektys. Todėl peržvelkite savo vairavimo įpročius ir įsivertinkite, ką reiktų pakeisti.

Saugus vairavimas - tai ne tik eismo taisyklių laikymasis, bet ir atsakingas elgesys kelyje, padedantis išvengti nelaimių bei apsaugoti visus eismo dalyvius. Prisiminkite, kad svarbiausia sėdint už vairo yra vairuoti, o ne reguliuoti radijo imtuvą, kalbėti mobiliuoju telefonu ar užkandžiauti. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės. O kai saugus vairavimas tampa įpročiu, išvengiame daugybės skaudžių nelaimių.

Saugos Diržų Svarba

Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami saugos diržai gali sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose net iki trečdalio.

Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės.

Įstatymų Pataisos Dėl Eismo Įvykių Įforminimo

Spalio pradžioje vidaus reikalų ministrė registravo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Ji numato, kad kai eismo įvykyje, kuriame nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių ir jų nefiksuoja, tuomet policija užfiksuoja eismo įvykio vietą ir duomenis apie tai pateikia draudikui.

Kitaip tariant, per avariją niekam rimtai nenukentėjus, policija galėtų užfiksuoti eismo įvykio vietą, kitus duomenis (nuotraukas, schemą ar pan.) ir informaciją perduotų draudikams. Ir būtent jie, o ne policija vėliau aiškintųsi, kas buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Suprantama, draudikai taip pat nustatytų, kokią žalą patyrė vairuotojai.

„Policija užfiksuotų tokį įvykį. Tuos duomenis perduotų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusiems draudikams ir jie jau spręs­tų, ku­riam trans­por­to prie­mo­nės val­dy­to­jui at­si­ran­da ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė už ža­los pa­da­ry­mą“, - Seimui pateikdama įstatymo pataisas teigė ministrė A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad jeigu dabar įvyksta eismo įvykis ir jame nėra fiksuojama žūčių arba nė vienas iš asmenų nebuvo sužeistas, eismo dalyviai gali nekviesti policijos ir patys deklaracijoje nubraižyti schemą, aprašyti visas įvykio detales.

„Atlikę šiuos veiksmus, dėl žalos atlyginimo jie kreipiasi į draudimo įmonę. Bet, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama ir yra kviečiama policija, atvykę pareigūnai turi fotografuoti, sudaryti įvykio schemą, surinkti liudytojų parodymus. Tikrai tai yra nemažas krūvis pareigūnams, kurie tada atlieka gana daug laiko užimantį tyrimą“, - kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Pasiūlymo autoriai teigia, kad taip būtų galima supaprastinti eismo įvykių įforminimą, palengvinti pareigūnų darbą ir sutaupyti policijos pinigų. Tačiau specialistai jau dabar perspėja - dėl to nukentėtų patys vairuotojai, o ir apdrausti automobilį, tikėtina, kainuotų daugiau, nes draudikai patirtų daugiau išlaidų.

Siūlymui Žeria Priekaištus

Tačiau Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas ministrės siūlymui žeria priekaištus. „Visų pirma tai apsunkins nukentėjusių asmenų galimybę gauti išmoką laiku, kadangi tai apsunkins žalų administravimo procesus“, - kalbėjo E. Oršauskas.

Pasak pašnekovo, jeigu kiltų ginčas tarp vairuotojų įvykus eismo įvykiui, draudikams atlikti tyrimą būtų gana sudėtinga, nes tam nėra didelių techninių galimybių. Tuo metu pareigūnai, kaip teigė E. Oršauskas, turėdami galimybę apklausti liudytojus, išgirsti jų parodymus, taip pat pamatyti vaizdo kameromis užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, gali aiškiai nubraižyti eismo įvykio schemą ir galiausiai atlikti pilnavertį tyrimą.

„O šiuo atveju, jeigu kiltų ginčytina situacija, tikėtina, kad kiekvienas iš eismo įvykio dalyvių laikys save nukentėjusiu ir kreipsis į tariamo kaltininko draudimo bendrovę. Tačiau kyla klausimas, ar draudimo bendrovės galės objektyviai įvertinti, kas yra atsakingas už sukeltą eismo įvykį, nes bus duodami bus duodami skirtingi parodymai?“ - kalbėjo E. Oršauskas.

Be to, pasak jo, gali kilti ir tokių situacijų, kai avarijos kaltininku pripažintas asmuo nesutiks su priimtu sprendimu ir galiausiai sieks įrodyti savo tiesą teisminiu keliu. O tokiu būdu esą teisminė sistema būtų dar labiau apkraunama.

„Privalomojo draudimo įstatyme taip pat yra numatyta galimybė, kad fiziniai asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į Lietuvos banką ir ten teikti skundą dėl draudiko veiksmų. Tad, tikėtina, kad šiai institucijai taip pat būtų pateikiama daugiau skundų, t.y. skundų, kurie kyla tik dėl to, kad yra sudėtinga arba neįmanoma nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių, nes draudikams tiesiog trūksta tų priemonių, įrankių, kad tai būtų atlikta“, - svarstė jis.

E. Oršauskas neatmeta, kad tam tikrais atvejais galėtų išlįsti ir piktnaudžiavimo atvejų. „Mes, kaip biuras, atlyginame žalą už neapdraustus vairuotojus. Tad matome spragą, kad tariamas kaltininkas, kuris nebūna apsidraudęs įvykio metu, gali bandyti piktnaudžiauti - neteikti parodymų, nereaguoti į pranešimus, kad būtų pateikti paaiškinimai dėl eismo įvykio“, - kalbėjo pašnekovas.

Draudimas Vairuotojams Pabrangtų?

Tuo metu advokatas, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas svarsto, kad tokioje situacijoje, kai vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, draudimo bendrovė tarsi atliktų ne tik pareigūnų, bet ir teisėjų vaidmenį. Tad visa tai prilygtų, kaip teigė R. Jokubauskas, užkoduotam interesų konfliktui. Mat draudimo bendrovės, tirdamos įvykio aplinkybes, būtų šališkos.

„Turėtumėme užkoduotą interesų konfliktą ir labai tikėtina, kad galiausiai ginčai persikeltų į teismus. Taigi tokiu būdu teisminė sistema būtų dar labiau apkraunama“, - kalbėjo pašnekovas.

Teisininkas sako, kad straipsnių pakeitimo projekto rengėjai neįvertino kitų galimų problemų, kurios esą galėtų kilti įsigaliojus numatomiems pakeitimams. „Akivaizdu, kad šiuo atveju galvojama, kaip išspręsti vienintelę problemą, t.y. kaip sumažinti darbo krūvį pareigūnams. Tačiau neįvertinama, kad po aliktų korekcijų gali kilti naujos problemos, kurios akivaizdžiai projekto autorių nejaudina. Bet tai turėtų jaudinti asmenis, kurie veikia valstybės vardu. Ir todėl pats protingiausias būdas būtų tiesiog atmesti šitą projektą“, - svarstė R. Jokubauskas.

Jei nutiktų taip, kad toks siūlymas gautų pritarimą Seime, pašnekovo teigimu, tikėtina, kad dėl to nukentėtų ir vairuotojai. „Draudimo bendrovėms būtų užkraunamas papildomas darbo krūvis. Norėdamos tai kompensuoti, tikėtina, draudimo įmokos galėtų pabrangti. Tad nei teisinės, nei ekonominės logikos šiame siūlyme nėra“, - neabejojo advokatas.

Pašnekovas E. Oršauskas antrina, kad atmesti tokio scenarijaus dėl draudimo įmokų pabrangimo tikrai nereikia. „Vertinant tai, kad procesai galimai taptų sudėtingesni, [draudikams] reikėtų papildomų darbuotojų, kad tie tyrimai būtų atlikti. Taigi tikėtina, kad ir įmokų kaina galėtų didėti“, - svarstė jis.

Užsienio Šalių Praktika

Anot parlamentarės, rengiant įstatymo pataisas buvo analizuota užsienio praktika. Tokiose valstybėse kaip Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Austrija, Suomija policija atvyksta į eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, vietą, tik išimtinais atvejais, pvz., kai reikia reguliuoti eismą. Jei vairuotojai nesutaria, atvykę pareigūnai gali padėti jiems užpildyti deklaracijas arba patys užfiksuoja eismo įvykį.

Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Estijoje, Airijoje eismo įvykio kaltininką tokiais atvejais nustato draudimo įmonė, Portugalijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje - draudimo įmonė arba teismas. Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Serbijoje eismo įvykio kaltininką nustato policija.

Pasak A. Bilotaitės, 2023 m. policijos pareigūnai įformino ir tyrė 21 390 eismo įvykių, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Per 2024 m. aštuonis mėnesius - 13 456 tokių eismo įvykių. Vidaus reikalų ministrės teigimu, šios policijos funkcijos vykdymas kainuoja apie 1,5 mln. eurų per metus.

Seimui po pateikimo pritarus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, jų svarstymas keliasi į parlamentinius komitetus. Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2025 m.

Eismo įvykių tyrimo modeliai skirtingose šalyse:

tags: #ar #turi #buti #svarstymas #del #eismo