Kalendoriuje išvydus šventinę dieną, daugeliui darbuotojų kyla su darbo laiku ir laisvadieniais susijusių klausimų: kada darbo laikas trumpinamas, kaip apmokamas darbas šventinėmis dienomis, kam priklauso papildomos poilsio dienos ir kokia yra atostogų suteikimo tvarka.
Lietuvoje Darbo kodeksas nustato, kad įmonės privalo sutrumpinti darbuotojų darbo laiką viena valanda, jei kita diena yra šventinė diena.
Ką numato Darbo kodeksas?
Darbo kodeksas numato, kad „švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus“.
Esminis akcentas - „švenčių dienų išvakarėse“.
Pasak R.Joskaudienės, tai reiškia, kad trumpinama tik ta darbo diena, kuri kalendoriškai eina prieš šventinę dieną, ji trumpinama viena valanda, o atlyginimas dėl to negali būti mažinamas.
Kas yra šventės išvakarės?
Jeigu šventinė diena yra pirmadienį (pvz., Vasario 16 d.), tuomet jos išvakarės yra sekmadienis.
„Ir čia atsiranda esminė teisinė detalė: jeigu sekmadienis pagal darbo grafiką yra poilsio diena, darbo dienos trumpinimo pareiga neatsiranda.
Penktadienis nėra laikomas šventės išvakarėmis, nes po jo eina šeštadienis (poilsio diena), sekmadienis (poilsio diena), ir tik tada - šventė“, - aiškino R.Joskaudienė.
Todėl, pasak teisininkės, penktadienis prieš pirmadienio šventę pagal įstatymą nėra trumpinama darbo diena.
Pavyzdžiui:
- 2026-02-16 (pirmadienis) - šventinė diena
- 2026-02-15 (sekmadienis) - išvakarės
- 2026-02-13 (penktadienis) - įprasta darbo diena
Pasak R.Joskaudienės, jeigu darbuotojai sekmadienį nedirba - 2026 m. vasario 13 d. trumpinti neprivaloma.
Dažniausia klaida praktikoje: Darbuotojai dažnai mano, kad „jeigu po savaitgalio yra šventė - penktadienis trumpinamas.“
Tai, anot teisininkės, nėra teisinga.
Darbo kodeksas nekalba apie „paskutinę darbo dieną prieš šventę“.
Jis kalba apie šventės išvakares. Tai skirtingi dalykai.
Tad išvada: Jei šventė yra pirmadienį - penktadienis automatiškai netrumpinamas.
Trumpinimas taikomas tik realiai dirbamai šventės išvakarėms.
Darbdavys gali trumpinti papildomai, bet neprivalo.
Jei išvakarės yra darbo diena - trumpinimas privalomas ir turi būti apmokėtas.
Ką sako Valstybinė darbo inspekcija (VDI)?
VDI aiškiai nurodo, kad trumpinimas taikomas tik realiai dirbamai šventės išvakarių dienai.
„Jeigu pagal grafiką darbuotojas šventės išvakarėse nedirba - darbo norma nemažinama.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių darbo laiko sutrumpinti negalima, ta papildoma valanda laikoma viršvalandiniu darbu ir turi būti apmokama atitinkamu tarifu“, - teigė R.Joskaudienė.
Tai, pasak teisininkės, reiškia, kad darbdavys negali „formaliai“ ignoruoti trumpinimo tais atvejais, kai išvakarės yra darbo diena.
Tačiau kai išvakarės - poilsio diena, trumpinimo pareigos nėra.
O jeigu darbdavys visgi trumpina?
Vis dėlto, R.Joskaudienė pažymėjo, kad darbdavys turi teisę trumpinti darbo laiką daugiau nei reikalauja įstatymas, trumpinti penktadienį prieš pirmadienio šventę, suteikti papildomą pusdienį ar laisvadienį.
Tačiau, pasak jos, tai jau yra darbdavio diskrecija, o ne įstatyminė pareiga.
Anot advokatės, svarbu tai, kad tokiu atveju atlyginimas taip pat negali būti mažinamas.
Kada trumpinimas privalomas?
Anot R.Joskaudienės, darbo diena trumpinama visada, kai rytoj - šventinė diena, šiandien - darbo diena pagal grafiką.
„Nesvarbu tai: visas ar nevisas etatas, suminė darbo laiko apskaita, nuotolinis darbas, pamaininis grafikas.
Jeigu dirbama šventės išvakarėse - dirbama viena valanda trumpiau“, - pabrėžė teisininkė.
Darbo sutrumpinimo tvarka
Darbo dienos trukmė prieššventinę dieną trumpinama viena valanda, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas tik faktiškai dirbtas laikas.
Ši valanda apmokama darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu.
„Jeigu dėl darbo organizavimo ar nepertraukiamos veiklos sutrumpinti darbo laiko nėra galimybių, papildoma valanda laikoma viršvalandžiu ir apmokama kaip už viršvalandinį darbą, tačiau tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą ar turint kitus teisėtus pagrindus“, - akcentuoja I.Piličiauskaitė-Dulkė.
Švenčių dienų sąrašas, prieš kurias turi būti trumpinamas darbo laikas 1 val.
- rugpjūčio 15-oji - Žolinė (Švč.
- gruodžio 25-oji ir 26-oji - Kalėdų dienos.
Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojai, kuriems taikomas sutrumpintos darbo laiko normos yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos apraše.
Taigi, darbo laiko trukmė trumpinama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dirba visą ar ne visą darbo laiką (DK 40 straipsnis), suminės darbo laiko apskaitos rėžimu (DK 115 straipsnis) budint (DK 118 straipsnis) ar kt.
Darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama viena valanda, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turi būti žymimas tą dieną darbuotojo faktiškai dirbtas laikas.
Pažymime, kad atsižvelgiant į teisingo apmokėjimo už darbą principą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, VDI Darbo teisės specialistai laikosi nuomonės, kad sutrumpinta prieššventinė valanda darbuotojams turi būti apmokama darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu.
Papildomai paaiškiname, kad:
- jeigu darbuotojas dirba keliose pareigose pas tą patį darbdavį (susitarimas dėl papildomo darbo), tuomet viena valanda trumpinama bendra darbuotojo darbo dienos trukmė, o ne atskirai pagal kiekvieną pareigybę;
- jeigu darbuotojas pradeda darbą švenčių dienų išvakarėse, o darbą baigia šventinę dieną, jam darbo dienos trukmė švenčių išvakarėse turi būti sutrumpinama viena valanda (pavyzdžiui, jeigu darbuotojas turėtų pradėti dirbti 14 val., dėl darbo laiko sutrumpinimo pradėtų darbą 15 val.);
- tuo atveju, kai dėl darbo organizavimo ypatumų arba gamybinio būtinumo prieššventinę dieną nėra galimybės sutrumpinti darbo laiko viena valanda, galėtų būti organizuojamas viršvalandinis darbas DK 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad prieššventinėmis dienomis darbdaviai privalo trumpinti darbo laiką viena valanda - nepriklausomai nuo darbo laiko režimo ar grafiko.
„Trumpesnė darbo diena prieš šventes yra darbuotojų teisė, įtvirtinta Darbo kodekse, - pažymi Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Darbo dienos trukmė prieššventinę dieną trumpinama viena valanda, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimas tik faktiškai dirbtas laikas.
„Jeigu dėl darbo organizavimo ar nepertraukiamos veiklos sutrumpinti darbo laiko nėra galimybių, papildoma valanda laikoma viršvalandžiu ir apmokama kaip už viršvalandinį darbą, tačiau tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą ar turint kitus teisėtus pagrindus”, - akcentuoja I.
2025 m. prieššventinės dienos:
- spalio 31 d.
- lapkričio 1 d.
- gruodžio 23 d.
- gruodžio 24 d.
- gruodžio 25 d.
- gruodžio 31 d.
2025 metais Lietuvoje iš viso yra 14 valstybinių švenčių, iš kurių 10 bus darbo dienomis, o 4 - savaitgaliais.
Valstybinės šventės paprastai reiškia laisvadienį darbuotojams, tačiau jei dėl darbo pobūdžio reikia dirbti, darbdaviai privalo mokėti dvigubą atlyginimą už tas valandas.
Štai 2025 metų šventės:
- Sausio 1 d. - Naujieji metai (trečiadienis)
- Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena (sekmadienis)
- Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (antradienis)
- Balandžio 20 d. - Velykų sekmadienis (sekmadienis)
- Balandžio 21 d. - Velykų pirmadienis (pirmadienis)
- Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbo diena (ketvirtadienis)
- Birželio 24 d. - Joninės (antradienis)
- Liepos 6 d. - Valstybės diena (sekmadienis)
- Rugpjūčio 15 d. - Žolinė (penktadienis)
- Lapkričio 1 d. - Visų šventųjų diena (šeštadienis)
- Lapkričio 2 d. - Vėlinės (sekmadienis)
- Gruodžio 24 d. - Kūčios (trečiadienis)
- Gruodžio 25 d. - Kalėdos (ketvirtadienis)
- Gruodžio 26 d.
Šiuo metu DK yra įtvirtinta 16 šventinių dienų per metus.
I. Mažeikaitė primena, kad jų išvakarėse darbo diena darbuotojams yra trumpinama viena valanda, o nuostata galioja dirbantiems tiek visą, tiek dalį dienos.
„DK numatyta, kad darbo laikas prieššventinę dieną nėra trumpinamas darbuotojams, kurie dirba pagal sutrumpintą darbo laiko normą.
I. Mažeikaitė dalinasi, kad už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nėra numatyta darbo ar pamainos grafike, taip pat už viršvalandinį darbą naktį, turi būti mokamas ne mažiau kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
„Svarbu nepamiršti, kad tiek viršvalandžiai, tiek darbas švenčių dienomis gali būti planuojamas tik darbuotojui sutikus, išskyrus specifinius atvejus, kurie numatyti kolektyvinėse sutartyse arba DK.
Darbuotojai, auginantys vaikus, taip pat turi teisę į papildomas poilsio dienas.
Viena dieną per tris mėnesius (arba aštuoniomis valandomis sutrumpintu darbo laiku per tris mėnesius) gali pasinaudoti tėvai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų.
„Už mamadienius ir tėvadienius yra mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis.
Be to, tėvai, auginantys vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, rugsėjo 1 d. turi teisę pasinaudoti laisvu nuo darbo pusdieniu, bet tik tuo atveju jei jie neturi teisės į mamadienius ar tėvadienius.
Už šį laisvą nuo darbo pusdienį taip pat yra mokamas vidutinis darbo užmokestis“, - sako I.
Darbuotojai gali prašyti panaudoti ir sukauptas kasmetines ar nemokamas atostogas, nemokamą laisvą laiką, pasinaudoti mamadieniais ar tėvadieniais, jei tokią teisę turi, tačiau visi prašymai turi būti teikiami darbdavio nustatyta tvarka, kuri dažniausiai yra numatyta darbo tvarkos taisyklėse.
Taip pat dažnai manoma, jog nemokamos atostogos, kai darbuotojo visą darbo dieną nebūna darbe, turi maksimalų limitą, tačiau kaip pastebi I.
„Tik vertėtų įsivertinti, kad nemokamų atostogų metu darbuotojas nėra apdraustas socialiniu draudimu“, - pažymi I.
Darbo laikas netrumpinamas tik tiems darbuotojams, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, dėstytojams, farmacininkams ir kitiems, taip pat viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių darbo laikas sutrumpintas dėl vaikų iki trejų metų auginimo.
Kaip įprastai įmonės trumpina prieššventinę darbo dieną?
Jei jūsų įmonė visgi dirba visą parą ar taiko pamaininį darbą, dėl prieššventinių ir šventinių dienų atsiranda papildomi skaičiavimai.
Trumpinimo taisyklėms taikyti įmonės įprastai naudoja tris pagrindinius metodus:
- Darbo laiko netrumpina ir moka viršvalandžius. Jei darbuotojams vis tiek tenka dirbti valandą, kuri turėjo būti sutrumpinta, tuomet už ją mokama kaip už viršvalandžius. Renkantis šį būdą yra paprasčiau atlikti apskaitą bei užtikrinti užtektinai darbuotojų kiekvienos pamainos metu, tačiau tai gali lemti padidėjusias darbo užmokesčio išlaidas.
- Darbo laiką trumpina ir išlygina darbo valandas. Tai sudėtingiausias, bet tuo pačiu optimaliausias būdas trumpinti dieną prieš šventes. Tokiu atveju darbuotojams, dirbantiems dieną prieš šventę, darbo laikas yra sutrumpinamas viena valanda. Taip darbuotojai gauna papildomo poilsio laiko, o įmonei nereikia mokėti papildomai už viršvalandžius.
- Darbo laiką trumpina visiems. Turbūt populiariausias rinkoje naudojamas būdas yra tiesiog darbo laiko normą sutrumpinti visiems darbuotojams viena valanda.