Fotografijos meno pasaulis: nuo Kėdainių iki Šiaulių

Fotografija - tai ne tik meno sritis, bet ir būdas įamžinti akimirkas, perteikti emocijas ir dalintis savo vizija su kitais. Šiame straipsnyje pažvelgsime į fotografo Vaido Špečkausko kūrybą ir dailininko Gerardo Bagdonavičiaus memorialinės ekspozicijos atidarymą Šiauliuose.

Vaidas Špečkauskas: Architekto ir fotografo žvilgsnis

Vaidas Špečkauskas, baigęs architektūros mokslus ir dirbantis pagal specialybę Kėdainių rajono savivaldybėje, yra ne tik vyriausiasis rajono inžinierius, bet ir aistringas fotografas. Ši meno sritis Vaidui labai artima. Kalbantis krito į akis, kad Vaidas į viską žiūri architekto ir fotografo akimis. Jo nuotraukos gražios ir solidžios, jas galima pamatyti feisbuke ir įvairiuose leidiniuose.

Vaidas gimė Žemaitijoje, netoli Tauragės esančiame Gaurės kaime, vaikystę praleido Šiluvoje. Studijavo Vilniaus inžineriniame statybos ir architektūros institute, o vėliau dirbo architektu Kaune. Labai mėgstu medį, tai dar medžio darbais užsiiminėdavau laisvalaikiu. Vidurinėje mokykloje besimokant mokiausi staliaus amato, tai paskui gyvenime pravertė.

Darbas muziejuje ir savivaldybėje

Vaidas ketverius metus dirbo Kėdainių krašto muziejuje fotografu. Jam ten labai patiko, įdomu buvo. Fotografija, istoriniai eksponatai… Turėjo fotografuoti objektus, skaitmeninti ir dėti į sistemą (LIMIS). Kad eksponatas gražiai atrodytų, reikia ir galvą pasukti, nustatyti tinkamą apšvietimą, pažiūrėti, iš kokio kampo fotografuoti. Teko ir pasimokyti: važinėjau į kursus. Labai patiko tie kursai, atrodo, kad viską viską prisimenu, nes labai įdomu buvo. Skaitmeninimas, informacijos surinkimas, meninis apdorojimas, programų įsisavinimas, fotografavimas ‒ apie tai mokėmės.

Šiuo metu Vaidas dirba savivaldybėje, Architektūros ir urbanistikos skyriuje, būdamas rajono vyriausiasis inžinierius. Atsakingas už miesto ir rajono inžinerinę struktūrą. Turim kelius, vandens ir nuotekų sistemą, šilumos tinklus, turim parkus, socialinę struktūrą ir kt. Pavyzdžiui, žmogus nori įsirengti įvažiavimo keliuką, tai suruoši jam sąlygas ir kt. Tokia pareigybė yra viena savivaldybėje, darbų labai daug. Ir atsakomybės.

Fotografijos esmė

Vaizduojamasis menas Vaidui visad buvo prie širdies. Kažkada tapiau, dariau grafikos darbus. Pirmą fotoaparatą man padovanojo. Jis buvo juostinis, iki šiol turiu. Su juostiniu fotografuojant, būna labai gera kokybė. Bet čia procesas labai ilgas, ryškinti reikia. Aš pats neryškindavau, nešdavau ryškinti. Kai atsirado skaitmeniniai fotoaparatai, fotografuoju su jais.

Svarbu nepersistengti su tvarkymu. Profesionalas iškart mato, kur „prifotošopinta“. Taip, pradžioje man tai buvo labai įdomu, kai pamačiau, kad su programomis galima padaryti „blizgutį“, bet paskui nuo to atvėsau. Darau tik būtinus taisymus. Reikia fotoaparatu pagauti vaizdą, o taisant tik truputėlį pakirpti, patiesinti. Mes kai žiūrim, tai matom ir dangų šviesų, ir žemę šviesią, nors ji yra tamsesnė. Viskas subalansuota. O objektyvas ne, taip nemato, tu jam turi filtrą uždėti, kad dangų tamsintų, o apačią šviesintų. Tad programoje tamsini, šviesini, kad padarytum taip, kaip mato žmogus.

Fotografijos galima mokytis, Lietuvoje yra ruošiami tokie specialistai, bet šiais laikais daug prieinamos medžiagos internete, daug knygų, galima mokytis savarankiškai, tik polėkio tam reikia turėti. Tad galima šio bei to išmokti ir savarankiškai. Bet kito fotografo patirtis - neįkainojama.

Man labai patinka fotografuoti laukus, lygumas. Man Lietuvos lygumos labai gražios. Štai pamatau horizonte miškelį, jis toks melsvas atrodo. Rudenį tiek spalvų… Aišku, yra ir kitų motyvų. Gali visą dieną vien puodelį fotografuoti, jis bus vis kitoks, nes apšvietimas bus vis kitoks.

Fotografijos nauda žmogui

Fotografija, kaip ir kiekvienas vaizduojamasis menas, žmones jungia ta vizualia emocija. Ilgainiui akis įgunda, matymo laukas plečiasi ir su laiku galima padaryti visai neblogų bei įdomių dalykų.

Fotografija duoda ir tai, ir tai. Juk sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti.

Gerardo Bagdonavičiaus memorialinė ekspozicija Šiauliuose

Šiauliuose duris atvėrė memorialinė dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekspozicija. Šiauliuose G.Bagdonavičius su mama apsigyveno 1920 m. Pirmojo pasaulinio karo metais, traukdamasi nuo artėjančio fronto, šeima buvo išvykusi į Rusijos gilumą. Ten 1920 m. mirė Gerardo tėvas. Su mama grįžęs į Lietuvą G.Bagdonavičius eksternu išlaikė egzaminus ir įstojo į Kauno meno mokyklą, kurią baigęs visą gyvenimą atidavė dailei ir fotografijai: 1930-1944 m. dirbo piešimo mokytoju mokytojų seminarijoje, vidurinėje amatų mokykloje, 1934-1939 m. prekybos mokykloje ir kt.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr. / Dailininkas su mama Rūta Bagdonavičiene. XX a. 4 dešimtmetis

G.Bagdonavičius pats nupiešė eskizus ir savo vieno aukšto namui, kuris buvo pastatytas apie 1930 m. tuometinio miesto pakraštyje, naujai suformuotoje Aušros alėjos atkarpoje. Prie šoninio įėjimo buvo priblokuota išraiškinga, rustuoto gelžbetonio kolonų laikoma lodžija su balkonu. Dailininkas su motina gyveno namo mansardoje. Čia jie buvo įsirengę gyvenamąsias patalpas ir kūrybines dirbtuves, kur rinkosi mokytis vaikai, kur kūrė pats dailininkas.

Ekspozicijos detalės

G.Bagdonavičiaus butas buvo stilingai įrengtas, interjerą puošė mediniai ažūriniai, kaip manoma, paties dailininko kurti pjaustiniai, glazūruotų koklių krosnys, name buvo daug skulptūrėlių ir liaudies menininkų drožinių, ant sienų kabėjo paties menininko dailės bei fotografijos darbai.

KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotr. / Interjerą puošia mediniai ažūriniai, kaip manoma, paties dailininko kurti raižiniai

Dailininkas yra sukūręs daug vertingų etnografinių, architektūrinių piešinių, pavyzdžiui, Lietuvos sinagogoms skirtą seriją, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumą, taip pat sukūrė daug plakatų, iliustracijų knygoms. Jis yra vienas iš ekslibrisų pradininkų Lietuvoje, sukūręs per du šimtus ekslibrisų, kurių didelė dalis skirta Šiauliams ir šiauliečiams.

Pagal jo projektus 1937 m. pagaminti baldų komplektai Kauno karo muziejui ir Karininkų ramovei. Dailininkas apipavidalino daugelio visuomeninių pastatų vitrinas, sukūrė iliustracijas Šiaulių „Rūtos“ fabriko gaminiams, įvairių prekių etiketes, pramoninių ir maisto prekių pakuotes. Tad nekeista, kad ir tapetus savo namo kambariams G.Bagdonavičius taip pat nusipiešė pats. Dalis jų išlikę ir yra eksponuojami.

Šiaulių „Aušros“ muziejus, įrengdamas memorialinę dailininko ekspoziciją, jai pasirinko puošniausią namų dalį (ekspoziciją įrengė UAB „Ekspobalta“). Šias patalpas puošia krosnys su glazūruotu reljefinių koklių dekoru, o jų akcentas - ažūrine sienele atskirta poilsio erdvė, kur stovėjo pianinas.

KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotr. / Vieną iš patalpų puošia autentiška krosnis su glazūruotu reljefinių koklių dekoru

Gana nedidelėje autentiškoje erdvėje siekta perteikti dailininko asmenybės įvairiapusiškumą, daugiašakę jo kūrybą, pomėgius. Kiekviena ekspozicijos detalė pasakoja apie dailininko veiklų įvairovę ir jo asmenybės išskirtinumą. Ekspozicijoje ne tik gausu dailininko piešinių, fotografijų, tapybos darbų skaitmeninių kopijų, bet ir įrengta privati erdvė-kabinetas, kurioje didžioji eksponatų dalis yra memorialiniai. Iš muziejaus fondų čia atkeliavo dailininkui priklausę daiktai: baldai, knygos, gaidų aplankai, buities reikmenys ir kt.

Dar viena nedidelė erdvė skirta G.Bagdonavičiui kaip fotografijos entuziastui. Tai fotografo darbo vieta, kuriai žavesio ir tikrumo suteikia fotolaboratorijose naudotas raudonos spalvos apšvietimas, sukuriantis jausmą, tarsi dailininkas, išryškinęs fotografijas ir dar drėgnas sukabinęs ant virvutės, trumpam išėjo į kitą kambarį.

KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotr. / Viena patalpa skirta dailininko mėgiamam užsiėmimui - fotografijai. Sukurtas įspūdis,tarsi jis, išryškinęs fotografijas ir dar drėgnas sukabinęs ant virvutės, trumpam išėjo į kitą kambarį

Fotografijos veikla

Pirmąjį fotoaparatą G.Bagdonavičius pasigamino iš kartono, lęšiams panaudojęs akinių stiklus. Vėliau pasigamino medinį fotoaparatą, su kuriuo daug fotografavo. Nuo 1932 m. fiksavo prieškario ir pokario metais Šiaulių dramos teatre pastatytus spektaklius, miesto vaizdus, gatves, turgų, aikštę, architektūrą, žmones, gamtą.

1934 m. rugsėjo 11 d. prie Šiaulių kraštotyros draugijos buvo įsteigta fotomėgėjų sekcija, kurios pirmininku buvo išrinktas Česlovas Liutikas, aktyviausi nariai buvo Mykolas Eidrigevičius, G.Bagdonavičius, Peliksas Bugailiškis ir kiti. 1935 m. „Aušros“ muziejuje fotomėgėjų sekcija surengė fotoparodą, kurioje 38 autoriai eksponavo 618 nuotraukų. 1938 m. muziejus surengė parodą „Mūsų senovės kultūra vaizduose“, kurios pagrindą sudarė fotosekcijos narių darbai.

G.Bagdonavičius 1930-1940 m. dalyvavo „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijose, rinko eksponatus muziejui, piešė, fotografavo vertingus eksponatus, pastatus, kraštovaizdį, žmones. 1966 m. Šiauliuose įsikūrus fotoklubui, o vėliau ir fotomeno draugijos Šiaulių skyriui, noriai dalijosi savo fotografijos patirtimi.

Į fotografiją žiūrėjęs kaip į meną, G.Bagdonavičius paliko apie šimtą peizažų, prieškario miesto vaizdų. Kūrybinis G.Bagdonavičiaus palikimas saugomas vienuolikoje Lietuvos muziejų, daugiausiai - Šiaulių „Aušros“ muziejuje (apie 4000).

Informacija lankytojams

Ekspoziciją aplankyti galima KPD darbo dienomis (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 10 iki 16 val., penktadieniais iki 15 val.). Norintys apsilankyti turėtų kreiptis į Šiaulių turizmo informacijos centrą, kuris sudaro lankytojų grupes. Pavieniai lankytojai, siekiant užtikrinti ekspozicijos saugumą, nepriimami, rašo KPD. Šiose patalpose dirbantys KPD specialistai apgailestauja, bet aprodyti ekspozicijos ir vesti ekskursijų darbo metu jie negalės, tačiau tai mielai padarys Šiaulių turizmo informacijos centro gidai. Apie organizuojamas ekskursijas bus skelbiama ir interneto svetainėje Visitsiauliai.lt, socialiniuose tinkluose.

Daugiau informacijos galite rasti Šiaulių turizmo informacijos centro svetainėje arba susisiekę telefonu +370 41 523 110.

tags: #ar #turi #teise #kulturos #paveldo #departamento