Vienas didžiausių gyvenimo tikslų žmogaus gyvenime - būti laimingam. Tačiau ar lengva žmogui tapti laimingu? Stoikai laimę laiko prigimties ir proto harmoniją, kai sielos ramybės netrikdo malonumo, nemalonumo, troškimo ir baimės afektai. Skaudu pripažinti, bet nūdienomis laimės stygius gyvenime tampa vis didesne problema.
Viena vertus, norėdamas tapti laimingu, turi dėti daug pastangų, nes tik pats žmogus yra savo likimo kalvis. „Vadinasi, gyvenimo laimės pamatą sudaro tai, kuo pats žmogus yra“, - sakė Artūras Šopenhaueris. Turime įdėti savo pastangų, nes niekas mums laimės „ant lėkštutės“ neatneš. Aktyvumas, mokėjimas džiaugtis paprastais dalykais, savo tikslų siekimas atveda mus prie laimės.
Taigi, kas iš tikrųjų lemia mūsų laimės pojūtį? Panagrinėkime įvairius tyrimus ir įžvalgas šia tema.
Pinigai ir Laimė: Ar Yra Ryšys?
Iš esmės žmonės, kurie gyvena turtingose šalyse, yra laimingesni nei tie, kurie gyvena skurdesnėse šalyse. Tačiau šios sąsajos nėra tiesioginės.
„Paaiškinkite, kodėl dantistas Afrikoje, kuris uždirba 100 dolerių į mėnesį yra laimingesnis už statybininką Anglijoje, kuris uždirba dešimt kartų daugiau. To klasikinė ekonomika negali paaiškinti“, - sako R. Kuodis.
Remiantis jo rezultatais, prie asmeninės laimės pirmiausiai prisideda socialinis statusas, lyginant jį su statusu tų asmenų, su kuriais žmogus bendrauja. „Regis, kad uždirbti milijoną per metus nėra pakankama suma, kad žmogus būtų laimingas, jei jis žino, kad jo draugai uždirba du milijonus“, - sakė tyrimo vadovas Chrisas Boyce'as.
Tyrimo rezultatai esą paaiškina ir tai, kodėl žmonės per praėjusius 40 metų netapo laimingesni, nors gyvenimas pagerėjo.
Taigi absoliutus pinigų kiekis nėra toks svarbus. Kur kas svarbiau, kad turėtume daugiau, nei jūsų socialinio sluoksnio atstovai, draugai, kaimynai. Tada vėl prasideda lenktynės socialiniu bėgimu takeliu.
Harvardo mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių su motina vaikystėje ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis.
R. Kuodis sako, kad žmogui svarbūs keturi kriterijai, kurie nulemia laimės lygį. Tai ekonominis, žmogiškasis, socialinis ir gamtinis. Taigi absoliutus pinigų kiekis nėra toks svarbus.
Psichologiniai Aspektai: Kas Svarbu Laimingam Gyvenimui?
Laimingi žmonės dažnai yra kuklūs, jei kalbame apie lūkesčius. Jie nori tiktai to, ką tikrai gali gauti. Tokių žmonių laimės paslaptis - realių tikslų siekimas ir pasitenkinimas savo gyvenimu, dabartimi. Laimingi žmonės gyvena dabartimi ir paprastai būna geros nuotaikos.
Taigi apie laimę pakalbėjome, atsižvelgdami į žmogaus charakterio savybes:
- Entuziazmas. Tie, kam būdinga ši charakterio savybė, paprastai yra linksmi, bendraujantys ir emocingi, todėl lengvai užmezga pažintis ir greičiau pasiekia išsikeltų tikslų.
- Meilė sau.
- Darbštumas. Darbą mylintys ir jam atsidavę gerąja prasme žmonės paprastai būna kryptingi, energingi, jiems būdingas aukštas savidisciplinos lygis.
- Atjauta, jautrumas.
- Smalsumas. Naujų žinių troškimas ir gyvas domėjimasis aplinkos reiškiniais padeda kaupti, praturtinti gyvenimiškąją ir profesinę patirtį.
Kiti svarbūs aspektai:
- Darbavimasis su malonumu, pasimėgavimu. Laimingi žmonės daro tai, kas jiems patinka, o ir atvirkščiai - jiems patinka tai, ką jie daro. Be to, jie dirba ne trokšdami pinigų ar garbės. Nėra prasmės eiti į darbą, kurio nekenti, ir kur tave supa nedraugiški kolegos, kurie čia tik dėl pinigų. Kai geriausius savo gyvenimo metus eikvojame tam, kad uždirbtume daugiau pinigų, aukodami savo sveikatą ar laiką su šeima, vėliau tenka tuos uždirbtus pinigus leisti tam, kad atstatytume sveikatą ir ryšį su šeima. Argi tai logiška?
- Gyvenimas šia diena. Neverta laikytis įsikibus praeities ir vis mėsinėti, kur buvo padaryta klaidų. Taip pat neverta ir projektuoti savęs ateityje, nes nežinia, kiek tų svajonių virs realybe. Laimingi žmonės gyvena dabartimi ir paprastai būna geros nuotaikos.
- Būti optimistu. Negatyvūs jausmai ir blogos mintys sukelia tik stresą. Jau geriau „maitinti“ organizmą optimistinėmis natomis. Jei pastebėjote, laimingi žmonės net juodžiausiame gyvenimo scenarijuje randa šviesių stotelių.
- Gebėjimas tinkamai pasirinkti. Jei koks noras dalykas klostosi ne ta linkme, nereikia baimintis žengti žingsnį atgal ir peržiūrėti savo tikslus, pasiekimus ir taktiką. Įsivaizduokite savo gyvenimą kaip romaną, kurį galite nuolatos redaguoti, skyrius keisti vietomis, sugalvoti naują pabaigą. Žinoma, toks lankstus požiūris reikalauja pozityvaus mąstymo, atviro proto ir gebėjimo (troškimo) tinkamai pasirinkti.
- Gebėjimas mylėti ir palaikyti artimuosius. Žmogus negali būti laimingas be kitų žmonių palaikymo ir meilės. Tačiau mainai ir geros energijos tekėjimas turi būti: jei yra žmonių, kurie jus daro laimingą, tai ir jūs turėtumėte kitiems dovanoti šį jausmą.
- Neprarasti socialinio aktyvumo. Jei žmogus nori būti laimingas, jam neišvengiamai teks reikštis (bent dalinai) visuomeniniame gyvenime, siekti padėti aplinkiniams.
- Nepavydėti. Ambicingumas - geras charakterio bruožas, padedantis būti laimingu. O štai pavydas tą laimės jausmą užmuša. Geriau susitelkite į savo siekius ir tikslus, o ne svetimų žmonių.
- Visada būti savimi. Niekuomet nesijaudinkite, ką apie jus pagalvos kiti, - tyros sielos apjuodinti neįmanoma. Jei apie jus blogai kalba, dėl to blogesniu netapsite, taigi nekreipkite į tai dėmesio.
- Turėti tikslų. Laimingi žmonės dažnai turi įvairiausių sumanymų. Galite gauti tai, ko norite, jei tik žinote tiksliai. O spontaniškais sumanymais trykštantys žmones, nepasižymintys organizuotumu, tik atrodo laimingi, o iš tiesų jie plaukia pasroviui ir netgi nežino, kur ta srovė juos nuneš.
Harvardo Granto Studija: Ilgalaikės Laimės Veiksniai
Harvardo universiteto Granto studijos išvadose skelbiama, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis pasitenkinimą gyvenimu, yra stiprūs asmeniniai santykiai. „Paprasčiausias būdas tokiems santykiams apibūdinti - kai tau paskambina trečią valandą ryto ir tu tam žmogui tikrai padėtum, arba atvirkščiai, - sako Harvardo universiteto profesorius psichiatras George`as Vaillantas, 30 metų vadovavęs Granto studijoms. - Kitaip - tai santykiai, pagrįsti pagalba, artumu ir abipuse priklausomybe. Žmonės evoliucionavo kurdami santykius, paremtus tarpusavio pagalbos sistema.
Harvardo tyrimas prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1938-aisiais. Tais metais buvo pradėti stebėti 268 jauni vyrai, moterys į tyrimą nebuvo įtrauktos. 48 vyrai tebegyvena iki šiol, o jų vidutinis amžius - 93 metai. Tyrimas tebevyksta, stebėti pradėti ir šių vyrų palikuonys.
Pradėję tyrimą ir išsikėlę tikslą sužinoti, kas turi daugiausia įtakos žmogaus gerovei, mokslininkai neturėjo jokių išankstinių nuostatų. Buvo stebimos įvairios sritys: politinės ir religinės pažiūros, išsilavinimas, karjeros pasiekimai, šeiminė padėtis. Santykis tarp teigiamos psichologinės būsenos ir tvirtų, šiltų asmeninių santykių buvo akivaizdus.
Trumpalaikiai tikslai (pinigai, darbas ir karjera), kurie tuo metu absorbuoja visą mūsų energiją, ilgalaikei perspektyvai turi nedidelę ar tik santykinę reikšmę.
Per Harvardo tyrimą mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių vaikystėje su motina ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis. „Net jei santykiai teigiamai nesiklosto vaikystėje, vėliau gyvenime vis tiek gali atrasti mylinčių žmonių. Tačiau svarbiausias dalykas išmokti tą meilę įsileisti, - pabrėžia G. Vaillantas.
Granto studijos mokslininkai sako atradę nuostabų faktą apie senėjimą. Anot jų, su laiku gyvenimas gali gerėti, o ne eiti į bloga.
G. Vaillantas sako, kad dėkingumas aplinkiniams - vienas svarbiausių laimės veiksnių: „Dėkingumas, be abejo, yra lemiamas dalykas norint gyventi sėkmingą gyvenimą.
Laimingo gyvenimo paslaptis, G. Navaičio teigimu, dar slypi ir socialiniuose ryšiuose bei savo psichologinio pasaulio tobulinime.
Profesorius B. Gruževskis pabrėžia harmoningą santykį su savimi ir aplinka. „Auksinė taisyklė yra švelnus požiūris, neagresyvus požiūris į save ir aplinką, harmoningas santykis su gyvenimu, - tikina jis. - Tai yra tinkamas dėmesys sau, savo sveikatai, pagarba šalia esančiam. Gerų šeimos santykių pagrindinis receptas - harmonija.
Lietuva Pasaulio Laimės Indekse
Pasaulio šalys, kuriose gyvena nelaimingiausi žmonės, anot tyrimų, yra Čadas, Kongas, Afganistanas. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke: maždaug ketvirtadalis žmonių yra laimingi, patenkinti šia diena ir tiki, kad jų ateitis bus gera, o kas penktas žmogus pasisako esantis nelaimingas, nepatenkintas šia diena ir nieko gero nesitiki ateityje.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis pastebi, kad kol kas Lietuvoje tokie žodžiai, kaip laimės ekonomika, felicitarinė politika, labai mažai kam girdėti. „Dar blogiau, jog nėra bendrų veiksmų, kad visuomenės laimės lygis kiltų. Įveikti šias problemas paliekama kiekvienam žmogui atskirai, manoma, kad gyvenimą galima padaryti laimingesnį individualiomis asmeninėmis pastangomis, o bendras veikimas nepripažįstamas. Nors labai daug tyrimų rodo, kad kaip tik veikdami kartu žmonės gali sukurti laimingesnį gyvenimą“, - tikina G.
Prieš metus Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje Lietuva tarp 156 klasifikuotų šalių užėmė 50-ąją vietą. Esame laimingiausi iš Baltijos šalių, rodo duomenys. Daug kas gali su tuo nesutikti, primindami aukštą skurdo lygį Lietuvoje. „Juk Lietuvoje badu niekas nemiršta, todėl absoliutaus skurdo problemos Lietuvoje nėra. Tačiau santykinio skurdo problema - labai aktuali“, - kalbėjo R. Kuodis.
R. Kuodis įsitikinęs, kad turime aiškų pavyzdį. „Pirmiausia turi pasimokyti politikai, kurie turėtų nustoti kartoti tuos BVP skaičius, kurie mažai ką sako. Ypač svarbu, kaip tas BVP pasiskirsto. Turime žiūrėti, kuriame kryptimi mes norime eiti? (…) Iškilo idėja, kad mes turime orientuotis į Skandinaviją. Mes savo temperamentu nesame panašūs į pietiečius. Manau, kad tai geras sprendimas. Skandinavai yra vieni iš laimingiausių ir mes galime iš jų daug ko pasimokyti“, - sako R. Kuodis.
Grįžkime prie laimingiausių pasaulio žmonių skandinavų. R Kuodis pastebi, kad tai lemia visa eilė priežasčių. „Ten mes matome tolygiai besivystančias visuomenes. Ten dideli mokesčiai, todėl nedidelė nelygybė, bet labai gera socialinė apsauga. Yra super švietimas, super sveikatos apsauga, super socialinė apsauga, kuri leidžia per daug nesukti galvos dėl ateities. Priešingai nei pas mus, kur socialinė apsauga skurdi. Skandinavai yra aukštos kultūros ir net labai daug uždirbantis žmogus neskuba to rodyti ir mėgautis, nes tai blogo skonio ženklas. Prisiminkime IKEA įkūrėją“, - sako R. Kuodis.
Kaip Tapti Laimingesniu: Praktiniai Patarimai
Taigi, ko reikia, kad būtume laimingi? Kas priklauso nuo mūsų?
- Keiskite savo požiūrį į gyvenimą ir tapkite kiek įmanoma labiau optimistais.
- Tvarkykite savo darbo ir poilsio balansą.
- Orientuokitės į patirtis, o ne į daiktus.
- Stenkitės kuo daugiau šypsotis ir juoktis.
- Susimąstykite apie savo lūkesčius.
B. Gruževskis sako, kad senatvė yra galimybė pradėti gyventi kitaip. „Jei kažkas blogai, mes nepatenkinti savo gyvenimu, nebijokime keistis. Jei lauksime, kad kažkas sudarys mums sąlygas gyventi geriau, taip nebus. Viskas priklauso nuo asmeninių nuostatų ir pastangų“, - primena profesorius.
G. Vaillantas sako, kad žmonės apskritai nežino, kas yra gyvenimo gerovė, todėl pasitenkinimo ieško ne ten, kur reikia. „Noriu pabrėžti, kad vartoju žodį gerovė, gera savijauta, o ne buvimą laimingam. Mano požiūriu, buvimas laimingam šiais laikais kalboje reiškia, kad randi suknelę su nuolaidą, valgai mėsainį, kai esi alkanas, kai turi neleistiną romaną ar pasigeri. Jis įsitikinęs, kad laimės tikrai nelemia pinigai, naujas telefonas ar veikla, kurią darai, nes prašo kiti. Dalykai, turintys išliekamąją vertę, sako jis, yra tie, kuriais mes prisidedame ir prie kitų žmonių geros savijautos. „Labai paprasta - mažiau galvok apie save, daugiau - apie kitus“, - pabrėžia G.
Netgi, mokslininkai bando ištirti, kas žmogų daro laimingą - gyvenimo būdas, galvosena, santykiai su aplinkiniais, požiūris į gyvenimą? Visi išvardinti dalykai labai svarbūs. Jei nors vienoje šių sričių kažkas negerai, jūs nesijausite laimingas. Turbūt manot kad laimė priklauso vien tik nuo jūsų minčių ir emocijų. Netiesa. Tyrimai rodo, kad fizinė būklė turi labai didelę įtaką psichinei būklei. Tad jei nesirūpinsite savo kūnu, jis gali jus versti jaustis nelaimingu. Tik vadovaujantis sveikos gyvensenos principais, jausitės gerai tiek fiziškai, tiek ir emociškai. Taigi, svarbiausia taisyklė - žiūrėti ką valgai ir apskritai rūpintis sveika gyvensena - tai viena iš laimės sąlygų.
Kaip bebūtų, manyčiau visų pirma kad pasijustum tikrai laimingu reikia mąstyti optimistiškai. Jei atsitinka kažkas blogo, tiesiog reikėtų galvoti "...vadinas dar ateityje laukia kažkas gero ir aš su tuo susitvarkysiu..." Manau, kad laimę ar nelaimę mes prisišaukiam patys - išties aš tuo tikiu :) Ir dar tikiu, kad "lazda turi du galus" - iš tikrųjų negalima, tiesiog neįmanoma būti laimingu, jei kažkam darome kažką negero. PASITIKĖK gyvenimu - ir gyvenimas tave pamils!
Laimė yra toks pat neapibrėžtas dalykas, kaip ir meilė. Galbūt šie dalykai išvis neegzistuoja? Vienas yra laimingas valgydamas ledus, kitas - žaisdamas su šuniu, o trečias išvis nežino ką reiškia būti laimingu. Turbūt klausiate ar viskas taip banalu, kaip atrodo? - Ne. Kur kas sunkiau yra suvokti, kas tau padeda šypsotis. Kas yra tavo gyvenimo “varikliukas”. Pamėk savo darbą. Pamėk valytis dantis kiekvieną rytą, valgyti pusryčius, stebėti laiko žymes savo veide. Atleisk visiem, kas linki tau blogo. Juk žinai, kad šiaip ar taip viskas priklauso nuo tavęs. Kuo labiau stengsies, tuo geresni rezultatai bus. Niekada neieškok progų kažką pakeisti. Didžiausia proga yra dabar. Kodėl? - Todėl, nes tau ką tik užgimė mintis kažką pasukti kita linkme. Nepamiršk artimų žmonių, padovanok jiems mielą daikčiuką. Tai privers tave jaustis jei ne laimingu, tai bent 100 kartų geriau.
Laimė - kai negalvoji kaip būti laimingu, o tiesiog džiaugies, kad gyveni.
Kas yra laimė? - Kai neužduodi sau tokio klausimo. :)
Laimės jausmai. Jie aplanko kada yra tenkinami poreikiai. Pirmiausia fiziologiniai. Tai miegas, maistas, seksas. Na vien šie poreikiai laimės daug neatneš, tačiau negebant patenkinti šių poreikių tikrai laimės nebus. Toliau saugumo jausmas. Asmuo privalo jaustis saugiai. Šį saugumą suskirstyčiau į dvi kategorijas: Fizinis bei moralinis saugumas nuo aplinkinių. Žmogus privalo nepatirti fizinio ir moralinio smurto nuo aplinkinių. Nes tai sugriauna galimybes jaustis laimingu. Taip pat svarbu saugumo jausmas, kaip sugebėjimas padaryti savo darbą. Jei žmogus negeba įveikti savo darbų (mokslai, studijos, darbas), tai taip pat sugriaus galimybes jaustis laimingu.
Kada patenkinti jau anksčiau išvardinti poreikiai, tuomet laimę suteikia šie poreikiai: Bendravimas. Turėk gerų draugų ir tu jau bent kruopelyte jau būsi laimingesnis. Meilė. Mylimas žmogus taip pat suteikia laimės jausmą. Saviraiška. Įvairūs nuveikti darbai, kuriuos tu siekei nuveikti, suteikia laimės pojūtį.